Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-18 nr. 3036

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NACIONALINIŲ KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ LAUREATAI20
• Maironis.
NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS
2
• TRUMPAI3
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

MININT VASARIO 16-ĄJĄ 
• Remigijus Misiūnas.
ŠIS TAS APIE LIETUVOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMĄ JAV 1919 METAIS
5

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AKIMIRKOS2
• Remigijus Misiūnas.
ĮTEIKTA KNYGOS KULTŪROS PREMIJA
4

LITERATŪRA 
• Aušra Jurgutienė.
APIE RAŠYMĄ IR PARULSKIO "DORIFORĘ"
6

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASKUTINĖ JURGIO JANKAUS KNYGA
1
• ILGIAUSIŲ METŲ!2
• ATITAISYMAS
• ŽMOGUS, KURIS BUVO KETVIRTADIENIS1
• PASAULIAI
• KENGŪROS SĄSIUVINIS6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PASKELBTI GERIAUSI METŲ LIETUVIŲ MUZIKOS KŪRINIAI2
• Indra Karklytė.
SKIRTINGI VORATINKLIAI
18

TEATRAS 
• SPEKTAKLIO VAIKAMS "SAULA" PREMJERA3
• Ridas Viskauskas.
TEIGTI NEGALIMA ABEJOTI
• NAUJOS PREMJEROS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SU MEILE – IŠ NIŠOS
4
• Ona Gaidamavičiūtė.
NEATSKLEISTOS ŠIRDIES KERTELĖS
1

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS
5
• KULTŪROS MINISTRAS SIŪLO GRIEŽČIAU BAUSTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ PAVELDO OBJEKTAMS3

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
ROBERTAS DOISNEAU: TARP HUMANISTINĖS UTOPIJOS IR JOS ŽLUGIMO VAIZDINIŲ
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA1

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
BERLYNALĖ VĖL GRIAUNA SIENAS

POEZIJA 
• Gintautas Iešmantas.
KAI PRABYLA ŽVAIGŽDĖS
1
• VAIVA KUODYTĖ3

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
JOS DAIKTAI
1

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
OPUNCIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
 DAR APIE MUGĘ4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Aleksej Cvetkov.
KREMINĖ (ART)ILERIJA
3
• KLAIDOS ATITAISYMAS

KRONIKA 
• APIE ČIAUDĖJIMĄ
• Nijolė Raižytė.
LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA ŠIUOLAIKINIU ŽVILGSNIU
• DĖL OGINSKIŲ DVARO ANSAMBLIO1
• TANGO RITMU
• ELENA MEZGINAITĖ 1941.X.31–2005.II.93
• ŽODELIS APIE LAIMINGĄ ŽMOGŲ

DE PROFUNDIS 
• Andrius Jakučiūnas.
NOSINĖS
6

JAUNIMO PUSLAPIS

DAR APIE MUGĘ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kornelijaus Platelio nuotrauka

Gana keblu ką nors vertingo išgirsti tūlos knygų mugės susitikimuose, pasimatymuose, aptarimuose bei pristatymuose, bet dar kebliau kuistis aprašymuose – vadinasi, juose dar mažiau vertės. Nors mugėje kiekvienas neva gali rasti ką nors sau, iš tiesų ji, kaip ir minėta, tebuvo eilinis vartojimo simuliantas, kurio organizatorius pelnėsi ir iš stendų LITEXPO paviljonuose nuomos, ir iš bilietų, ir iš "kavinės" meniu ir iš ne savo remiamų renginių... nepaminėta tik, kad gavo dar ir paramą iš Kultūros ministerijos.

ADAMO THIRLWELLO, COLLEEN MCCULLOUGH IR NICCOLO AMMANITI SPAUDOS KONFERENCIJA "NOVOTEL" VIEŠBUTYJE

Buvo tokia.

Susirinko visi trys ponai net punktualiau nei buvo tikėtasi, turėjo mažiausiai du vertėjus, mat dviejų kalbos beveik sutapo (australų ir britiškoji anglų), ir papasakojo apie viską, ką ir taip žinojom: kad Lietuvoj labai šalta (kažkodėl pietiečiams pirmąkart atvažiuojant į pirmąkart jiems girdimą šalį čia it kokia turistinė reklama ūžia pūga su minus dvidešimčia laipsnių Celsijaus); kad apie Lietuvą buvo girdėję arba ne (jei girdėję, tai – Adamas – šaltumo faktą, o ponia McCullough nustebina tuo, kad kaip istorijos fanatikė seniai domisi Lietuva, nors – labiau kaip postsovietinės istorijos pavyzdžiu); kad vieni iš jų galvoja apie skaitytojus rašydami, o kiti ne; et cetera.

Įpusėjus konferencijai, susirinkusiuosius prablaškė simpatiškas (ne)susipratimas, kai ponas Ammaniti ėmė dramatiškai skėsčioti ir rautis nuo galvos plaukus, tik tuomet supratęs, kad sėdi šalia garsiosios garsiųjų "Erškėčių paukščių" autorės.

Tačiau kaip visada tokiuose susitikimuose niekada nesusitiksi su literatūra – jie teskirti leidėjams pasigėrėti kokias žvaigždes jie atsivežė ir maždaug bulvariniams žurnalistams užpildyti savo darboviečių "kultūros" skiltis. Perskaitėte teisingai – kultūra čia buvo kabutėse.

PONAS DORIFORAS PARULSKIS, JO PROZOS IR LEIDĖJŲ TAPATYBĖS

Į šį renginį (pristatymą ar aptarimą, nebeprisimename) atkankame nusiteikę gana skeptiškai bei su keliomis išankstinėmis nuostatomis iš ankstesnio pristatymo, jau įvykusio Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, kur S. Parulskio "Doriforės" ištraukas skaitė aktorius Arūnas Sakalauskas. Gal todėl viskas skambėjo kaip "Pagauk kampą" trenažas, kuriame vardas "Liza" ir panašūs "monai" pritraukė prie moteriškų žurnalų retorikos.

Ir išties pranešimai prasideda nuo kritikos, nukreiptos į romanui skirtą kritiką bei susijusias kalbas. Leidėjas prisiekia, kad jis nėra "Leidėjas", rašytojas – kad jis ne "Rašytojas", jau nekalbant apie pasakotoją ar kitus veikėjus, nors viskas dar painiau, nei atrodo, o visų lūpose ir ant liežuvio galo sukasi A.Bučys. Tačiau tikrosios bėdos užgriūva, kai ateina eilė kalbėti šviesiaplaukei literatūrologei, kuri lig tol tik stamantriai disonavo su drabužiuose sukritusiomis prelegentų vyrų figūromis. Viktorija išeina, mandagiai pareiškė vienas jų. Reikia pagirti LITEXPO organizacinį komitetą už siaubingą garso režisūrą Konferencijų salėje... Viktorija išeina, suskubo kolegai į pagalbą antrasis, ir dar pasitaisė: Viktorija išeina. Tad Viktorija išsiveržia į priekį ir užlieja klausytojus maloniomis literatūrologinėmis vibracijomis, kurios dar nežinia kaip būtų paveikusios klausą ir protą, jei būtų teisingai ir pagal paskirtį suprastos.

Ir tik vėliau kai kurie iš mūsų elektroniniu paštu gauname reklamuojamas www.literatura.lt naujienas, per kurias atsekame, jog Viktorija Šeina – tinklalapyje pasirašanti būtent šitaip ir jau ne pirmąkart – yra recenzentė ir apžvalgininkė. Nors nedera nepaminėti, kad pats tinklalapis supaviršutiniškėjęs, panašus į komerciškesnius savo analogus – naujienlaiškius, nematyti jo gaunamų medžiagų atrankos anei redakcijos.

Jokių garso problemų nepatyrė paskutinis kalbėtojas K.Nastopka, griaustiniškai pažėręs nemažai analitinės informacijos apie knygą. Galiausiai, tikėtina, S.Parulskio gerbėjai ėmė dar aršiau jį gerbti, o nekentėjai – dar nuožmiau nekęsti.

AKVILĖ RĖKLAITYTĖ APIE SUSITIKIMĄ SU ISLANDŲ RAŠYMO ŽVAIGŽDE SJÓNU

Kaip ten, sakei, tariasi Sjónas?

Tariasi Šionas. Tai autorinis vardas, pseudonimas. Iš tikrųjų tas senis vadinasi Sigurjón Birgir Sigurdsson (g. 1962). Tarimą sužinojau, aišku, iš puikios Donskio dikcijos. Visa salė, rodos, tai sužinojo, nes, Donskiui pradėjus sklandų prologą, vienas žiūrovas iš kairio salės sparno užriaumojo: "Tai gal jau duosi Šionui (ištarė taisyklingai!) kalbėti, pagaliau?". Sutrikęs Donskis tylėjo tol, kol viena moteriškė iš dešinės atkirto: "O mums patinka ir Donskis!". "Atsiprašau, ar galiu tęsti?" – paklausė Donskis, žiūrėdamas į žiūrovų kariaunos centrą, bet labiau į dešinįjį sparną. Salėje sėdinčios moterys, mokytojos ir Austėja suklykė TAIP. Ir Donskis tęsė.

Kodėl anksčiau nežinojome, jog jis rašo tekstus Björk?

Koks klausimas! Žinojo, kas domėjosi. Pavyzdžiui, 2003 m. rugpjūtį Lietuvoje, Jurbarke vykusiame tarptautiniame šiuolaikinės literatūros forume "Šiaurės vasara. Eurospąstai?", visi žinojo, nes Sjónas ten lankėsi ir skaitė savo meilės istorijos "Tavo akys matė mane" ("Thine eyes saw me") ištraukas. Ten, beje, ir susižavėjo Leonidas Donskis ir Giedrė Kadžiulytė šauniuoju islandu, kuris nuo pat Björk pradžios jai rašo dainų tekstus (iš pradžių tai buvo grupė "Sugacubes", kurią Donskiui teko laimė gyvai išgirsti ir vos nenumirti). 2004 metų Atėnų Olimpinių žaidynių atidaryme atlikta daina – taip pat Sjóno sukurta (ta, kurią atliko Björk – "Okeanija"). Tiesa, 2001 m. taip pat jo sukurtas libretas filmui "Šokėja tamsoje" (Lars Von Trier) nominuotas "Oskarui"(!).

Apie ką jo pristatytasis romanas?

Romaną intriguojančiai aptarė "buvęs filologas" (pats save taip pavadino Grajausko pristatyme) Leonidas Donskis. Visai neprailgo jo introdukcija. Priešingai: norėjosi dar. Sjóno kūryba unikali: tekstai įkvėpti fantasmagoriškos vaizduotės, o ne autobiografinės patirties; "autorius pankuoja", jaučiamas laikmetis, turėjęs milžiniškos įtakos: tai 7–8 dešimtmečiai ir, aišku, siurrealizmas! Aptartas Sjóno fenomenas (tam vėliau labai trikiai (sutrikusiai), emocionaliai, bet nuoširdžiai pritarė neplanuotai į sceną iškviesta knygos redaktorė Giedrė): tas žmogus kone orkestras: menininkas plačiąja prasme, dalyvauja įvairiausiuose projektuose, fluxus pasekėjas (po šių žodžių nusprendžiau nusipirkti knygą), siurrealizmo garbintojas – pats siurrealistas, Didysis Islandijos avangardistas, įstabus rašytojas. Savo tekstuose atkuria XX a. istoriją, pasitelkdamas įvairius žanrus ir šaltinius: detektyvą, teologiją, ekspresionistinius filmus, komiksus, islandiškos sagos tradiciją... Donskis sako, kad jo romane puikiai susiderina elito kultūra ir popkultūra (tą patį Grajauskas pasakė pristatyme). Man pasirodė, kad Björk dainų poetikoje ir retorikoje slypi visa jo kūrybos esmė. Perskaičius pusę jo knygos, kažkodėl iškilo vaizdinė asociacija su "Amelija iš Monmartro". Jaukus siurrealizmas.

Ką dar papasakojo?

Pasakojo, kad Sjónas labai susijęs su muzika. Jis pats pamišęs dėl jos, o muzika – dėl jo (Björk, įvairūs šiuolaikiniai Islandijos muzikantai…). Vaikystėje jam skaitytinų knygų sąrašą diktavo ne mokytojai, o Davidas Bowie savo interviu: jis dažnai minėdavo įvairius autorius, kuriuos mažasis Sjónas skubėdavo surasti bibliotekose.

Pokalbis vyko taip: scenoje buvo tik Donskis ir rašytojas. Lietuvis angliškai klausinėjo islandą, šis atsakydavo angliškai, o žiūrovai galėjo naudotis sinchroninio vertimo ausinėmis. Kai Donskis lietuviškai bendraudavo su žiūrovais, ausinėmis naudojosi Sjónas.

Dar apie Sjóno "fenomeną": dabar jis kuria scenarijų pirmajam islandų siaubo filmui "Reykjavik whale watching Massacre" ir rašo trečiąją trilogijos, kuri prasidėjo romanu "Tavo akys matė mane", dalį. Išleista ir antra, bet tik pirma išversta į lietuvių kalbą Jurgitos Marijos Abraitytės ir išleista "Apostrofos" su Stasio Eidrigevičiaus pastele raudoname viršelyje.

Kuo čia dėtas Eidrigevičius?

Viršeliu dėtas. Nelabai išgirdau, ar jis pats pasirinko. Bet jis baisiai apsidžiaugė, kai sužinojo, kad Eidrigevičiaus iliustracija yra įmanoma ant jo knygos lietuviško leidimo viršelio, nes, anot jo, Stasio paveikslai idealiai atspindi jo kūrybos esmę: ir stilius, ir turinys – viskas kaip iš akies lupta, artima, tobula… (Vadinasi, jau anksčiau žinojo Eidrigevičių.) Vartojo išsireiškimą "extremely happy" ir iš tikrųjų atrodė laimingas. Ir šiaip – puikiai atrodė: toks simpatiškas, tvarkingas, iškrakmolintas, išlygintas, kiek senamadiškas (bet čia toks stilius!) vyrutis (net ne vyras, patiniška prasme). Ramus, dvasingas gal net? Bet akivaizdus šyzikas.

G. GRAJAUSKO ROMANO "EREZIJA" PERFORMANSINIS PRISTATYMAS

Ar Donskis buvo ir čia, ar tik Grajausko pristatyme?

Ir Grajausko. Jam priklausė antroji pristatymo dalis. Tada jis ir pakalbėjo apie jaunąjį lietuvių Quentiną Tarantino. Pirmiausia pasidžiaugė puikiai atskleistomis kalbos galimybėmis: tekste žodis atsiskleidžia visomis įmanomomis prasmėmis, visais daugiasluoksniais (Grajauskas kukliai linguoja galva). Donskis Grajauską čia pažino kaip didį estetą: net keiksmažodžiai čia nuostabiai gražūs (citata apie žuvis: "pisčiau tave ir pisčiau..." sužaidžiama lotynišku žuvies pavadinimu "pistis"). Donskis prisiminė minėto režisieriaus stilių. Ir, jei autorius neįsižeis, Herkus Kunčius. Bet Grajauskas pasakė, kad įsižeis, tai Donskis daugiau Herkaus nepriminė. Argumentavo: Kunčius siekia (būtent, siekia!) šokiruoti, o Grajauskui tai išeina natūraliai. Jis nesiekia, o tiesiog šokiruoja savo genialiu gebėjimu sulieti elitinę kultūrą ir popsu. Lygiai kaip Tarantino savo filmuose. Ypač "Kill Bill" pirmojoje dalyje. Romane pacituojama net ta pati dainelė: "Bang bang you shot me down / Bang bang I hit the ground / Bang bang that awful sound / Bang bang my baby shot me down". Išėjau iš antros renginio dalies. Skaitytos ištraukos pamasino norėti tos knygos: labai intertekstuali, šmaikšti, ironiška. Įamžinamas šiuolaikinės lietuvių literatūros kūnas: visokios ivanauskaitės, žagrakalytės, parulskiai, šlepikai ir taip toliau.

Kuo performansiškas buvo pastarasis pristatymas?

Skaitymu. Grajauskas ir Meškauskas pakaitomis skaitė romano ištraukas. Labai teatrališkai, įtaigiai. Performansiškai.

Ko paklausė salėj sėdėjusieji? Ar jiems leido?

Aišku, kad leido, bet… gal geriau klausk Liaudenskio: jis, mačiau, salėj sėdėjo šypsodamasis. Aš, kaip sakiau, išėjau anksčiau. Jis gal papasakos daugiau.

Ir tikrai, Mindaugai?

Mindaugas Liaudenskis. Na... kažkur galbūt jau apie pabaigą buvo kalbos apie tai, kaip užgimė romano idėja, iš kur tas noras viską dekonstruoti ir panašiai. Tai Grajauskas pasakojo, kaip skaitė vieną vakarą atsipūtęs Plutarchą ir rado sakinį: "Minas ir ... (nepamenu – M.L.) buvo du". Žodžiu, visiškai mistiškas, mistifikuojantis (žodžiu, nelogiškas) sakinys. Šiek tiek klampokai, man taip rodės, galiausiai tai suvertė visuomenės puoselėjamų mitų ir "realybės" neatitikimo "problematikai". Dar pateikė štai tokį pavyzdį: mumyse (plačiąja prasme) puoselėjamas individualumo kaip vertybės mitas, o iš tikrųjų "visa sistema" gniuždo mūsų, taip sakant, individualybes, unifikuoja ir lipdo "bricks in the wall". Taip lyg paaiškino tą savo norą…

Pasak Donskio, kita vertus, – ir tas šiek tiek paradoksalu – žmogus visiškai be mitų, stereotipų nelabai ir gali gyvuot. Kad absoliutus dekonstravimas gal net destruktyvus ir pavojingas dalykas? (Nors iki tam tikros ribos – gėris.) Kas tuomet lieka? (Čia, beje, mane intymiai dominančios sferos – ideologijų, ideologijos kritikos – tema. Kokie postruktūralistai ir sako: bet koks mūsų galvoje esantis socialinės tikrovės suvokimas/vaizdas yra ideologija-mitas. Vadinasi, jo atsisakius, būtų absoliutus niekas [niekniekis].) Tada Grajauskas nedrąsiai, bet ryžtingai, juokais Donskiui paprieštaravo: bet juk pati knygos pabaiga tai kone pozityvistinė! (Neva – priešinga bet kokiam dekonstruktyvizmui ar reliatyvizmui, apie kuriuos buvo kalbėta.) Ir tada – pabaigos performanse dalyvavęs aktorius ekspromtu tą pabaigą paskaitė. O ten buvo apie kažkokią Žemaitijos miškų glūdumoj prieš kažkieno akis atsivėrusią versmę. A la dvasinga. Bet be konteksto neaišku.

O kalbų su žiūrovais lyg ir nebuvo. Staiga baigė, nes baisiai užsidarinėjo LITEXPO.

Parengė LINAS KRANAUSKAS

 

Skaitytojų vertinimai


14412. goda g.2005-02-22 10:00
Eidrigevičių Sjonas susirado pats per Google - ėmė knistis per "lietuvių dailę" ir atrado tai, nuo ko tapo extremely happy.

14433. akvile rek.2005-02-22 16:56
be to, Sjonas dar paauglysteje kelioka kartu skaite musu K.Borutos "Baltaragio maluna". Ir draugai skaite, ir visi kartu gerejosi, zavejosi liet. folkloro manipuliacijomis. Bent jau taip sake.

14452. tigriuko vasale :-) 2005-02-23 10:38
norejau leptelti gera zodi akvilei rek.- smagus tekstas, kiek izulokas, bet ne raides melo, humorovas.

14505. toto :-) 2005-02-24 17:19
Labai skaniai parašyti tekstukai prašosi pagyrimo. Tik labai jau suktai pristatyti puikūs jų autoriai... - Pirmas kartas, kai toptelėjo mintis, "neadekvatus kuklumas - nuodėmė". :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:39:25 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba