Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-18 nr. 3036

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NACIONALINIŲ KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ LAUREATAI20
• Maironis.
NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS
2
• TRUMPAI3
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

MININT VASARIO 16-ĄJĄ 
• Remigijus Misiūnas.
ŠIS TAS APIE LIETUVOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMĄ JAV 1919 METAIS
5

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AKIMIRKOS2
• Remigijus Misiūnas.
ĮTEIKTA KNYGOS KULTŪROS PREMIJA
4

LITERATŪRA 
• Aušra Jurgutienė.
APIE RAŠYMĄ IR PARULSKIO "DORIFORĘ"
6

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASKUTINĖ JURGIO JANKAUS KNYGA
1
• ILGIAUSIŲ METŲ!2
• ATITAISYMAS
• ŽMOGUS, KURIS BUVO KETVIRTADIENIS1
• PASAULIAI
• KENGŪROS SĄSIUVINIS6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PASKELBTI GERIAUSI METŲ LIETUVIŲ MUZIKOS KŪRINIAI2
• Indra Karklytė.
SKIRTINGI VORATINKLIAI
18

TEATRAS 
• SPEKTAKLIO VAIKAMS "SAULA" PREMJERA3
• Ridas Viskauskas.
TEIGTI NEGALIMA ABEJOTI
• NAUJOS PREMJEROS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SU MEILE – IŠ NIŠOS
4
• Ona Gaidamavičiūtė.
NEATSKLEISTOS ŠIRDIES KERTELĖS
1

PAVELDAS 
 Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS
5
• KULTŪROS MINISTRAS SIŪLO GRIEŽČIAU BAUSTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ PAVELDO OBJEKTAMS3

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
ROBERTAS DOISNEAU: TARP HUMANISTINĖS UTOPIJOS IR JOS ŽLUGIMO VAIZDINIŲ
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA1

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
BERLYNALĖ VĖL GRIAUNA SIENAS

POEZIJA 
• Gintautas Iešmantas.
KAI PRABYLA ŽVAIGŽDĖS
1
• VAIVA KUODYTĖ3

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
JOS DAIKTAI
1

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
OPUNCIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DAR APIE MUGĘ4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Aleksej Cvetkov.
KREMINĖ (ART)ILERIJA
3
• KLAIDOS ATITAISYMAS

KRONIKA 
• APIE ČIAUDĖJIMĄ
• Nijolė Raižytė.
LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA ŠIUOLAIKINIU ŽVILGSNIU
• DĖL OGINSKIŲ DVARO ANSAMBLIO1
• TANGO RITMU
• ELENA MEZGINAITĖ 1941.X.31–2005.II.93
• ŽODELIS APIE LAIMINGĄ ŽMOGŲ

DE PROFUNDIS 
• Andrius Jakučiūnas.
NOSINĖS
6

PAVELDAS

LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS

Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko elementų dermė Vavelio rūmų fasaduose

Tęsinys. Pradžia 3035 numeryje

Svarbiausias Lietuvos valdovų rūmų tyrėjų, atkūrimo projekto autorių ir interjerų bei ekspozicijų programą rengiančių muziejininkų trečiosios tiriamosios ekspedicijos į Pietų Lenkiją ir Vakarų Ukrainą tikslas buvo Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – rezidencinių rūmų ir katedros ansamblis, taip pat Krokuvos senamiesčio paminklai, statyti XIV a. pabaigoje–XVII a. pirmojoje pusėje, senosios Lenkijos sostinės priemiesčių rezidencijos Peskova Skaloje ir Nepolomicuose. Krokuvos Vavelio rezidenciniai rūmai Lietuvos valdovų rūmų atkūrimui svarbūs ne tik dėl savo istorinių ir meninių paralelių, bet ir kaip metodinis istorinės rezidencijos atkūrimo, restauravimo bei pritaikymo modernioms muziejinėms, reprezentacijos ir edukacijos funkcijoms pavyzdys. Lietuvos specialistų grupę Vavelyje bičiuliškai priėmė ir idealias sąlygas išsamiai susipažinti su Vavelio rūmais sudarė muziejaus direktorius ir Krokuvos Jogailos universiteto profesorius Janas K.Ostrowskis, o grupės narius globojo, rezidenciją, jos ekspozicijas, prieigas ir įvairius užkaborius parodė, į aktualius klausimus atsakė Vavelio mokslinis bendradarbis, menotyrininkas Krzysztofas J.Czyżewskis, kiti Vavelio darbuotojai.

Kaip žinoma, Krokuvos Vavelis yra artimiausias, reikšmingiausias ir ilgaamžiškiausias Lietuvos valdovų rūmų Vilniuje analogas. Nuo XIV a. pabaigos iki XVII a. vidurio, apie 250 metų, beveik nuolatos ir Krokuvos, ir Vilniaus rūmuose rezidavo tie patys Gediminaičių-Jogailaičių ir kitų dinastijų valdovai (Jogaila, Kazimieras, Aleksandras, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Steponas Batoras, Žygimantas Vaza, Vladislovas Vaza), gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko stiliais abi rezidencijas perstatė, puošė tie patys menininkai (B.Zanobi’s da Gianoti, G.Cini’s, G.M.Padovano, F. da Fiesole ir kt.), stengdamiesi įgyvendinti bendrų valdovų planus, įtikti jų skoniui, estetinėms nuostatoms, atspindėti politines ar dinastines aspiracijas. Itin glaudūs ryšiai Krokuvos ir Vilniaus rezidencijas siejo XVI a., Renesanso epochoje, kai jos buvo iš pagrindų perstatytos paskutiniųjų lietuviškosios dinastijos narių – Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto – iniciatyva. Didelę įtaką šioms Krokuvos Vavelio bei Vilniaus rekonstrukcijoms turėjo ir Bona Sforca. Tiesa, Krokuvos Vavelis jau XVI a. pabaigoje po gaisro neteko pagrindinės Lenkijos karalių rezidencijos statuso, nes Vazų dinastijos valdovai persikėlė nuolatinai gyventi į Varšuvą. Nepaisant to, Vavelio rūmai buvo architekto G.B.Trevano suremontuoti. Juose, ypač šiaurinio korpuso interjeruose, atsirado ir ryškių ankstyvojo baroko elementų, taip pat reikšmingų to laikotarpio Vilniaus rūmų dekorui pažinti. Panašiai kaip Vilniaus rūmus XVII a. viduryje naikino Maskvos ir kazokų kariuomenės, taip Krokuvos Vavelį 1702 m. nusiaubė ir sudegino švedai. Visgi Vavelis buvo ir po to kelis kartus remontuojamas, čia vyko Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių karūnavimo ceremonijos, valdovai kartkartėmis rūmuose apsistodavo. Tuo tarpu Lietuvos valdovų rūmai po XVII a. vidurio karo niekada nebebuvo didžiųjų kunigaikščių rezidencija, nors tiek XVII a. antrojoje pusėje, tiek per visą XVIII a. ne kartą buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus rūmų restauravimo. Krokuvai ir Vaveliui XVIII a. pabaigoje, Abiejų Tautų Respublikos padalinimų epochoje, labiau pasisekė – ši teritorija atiteko liberalesnei Habsburgų imperijai, tuo tarpu Vilnius ir didesnė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis buvo prijungta prie agresyvią ir brutalią politiką vykdžiusios Rusijos imperijos. Net ir Vavelyje įsikūrus austrų kariuomenei, rūmai, nors ir suniokoti, išliko ir prieš lygiai 100 metų lenkų patriotų buvo išpirkti iš austrų rankų. Tuomet pradėta Vavelį, kaip svarbiausią šimtametės lenkų tautos valstybingumo tradicijos liudytoją, nacionalinį simbolį, restauruoti bei rekonstruoti; šie darbai iš esmės tęsiami iki šių dienų. Todėl, atkuriant prieš 200 metų beveik visiškai su žeme sulygintus Lietuvos valdovų rūmus Vilniuje, ir iš šios naujausios Krokuvos Vavelio rūmų egzistencijos istorinės patirties tikrai yra ko pasimokyti.

Tai, ką šiandien Vavelio rūmų lankytojas mato rezidencijos išorėje ir viduje, daugiausia yra lenkų restauratorių, architektų, menotyrininkų, istorikų, archeologų nuoseklaus ir labai kruopštaus darbo, trunkančio ištisą šimtmetį, rezultatas. XX a. pradžioje būta projektų Vavelio pilyje (kaip ir Vilniaus rūmuose) įkurdinti prezidento rezidenciją, tačiau, nepaisant įrengtų apartamentų, nugalėjo istorinės rezidencijos muziejaus koncepcija. Didžiausi Vavelio restauravimo ir pritaikymo naujajai kultūrinei funkcijai nuopelnai priklauso architektui Adolfui Szyszko-Bohuszui, vadovavusiam atkūrimo darbams nuo 1916 metų. Restauruojant Vavelio rezidenciją buvo nutarta eiti istorizavimo, o ne stilizavimo keliu, stengtis atkurti Renesanso epochos išvaizdą, išryškinant ir ankstesnių bei vėlesnių stilių fragmentus, liudijančius ilgaamžę rūmų istoriją. Ši metodinė nuostata atkurti tam tikrą ankstesnę dominuojančią stilistiką, nors ir su išlygomis dėl nelygiaverčio autento išlikimo, priimtina ir atkuriant Lietuvos valdovų rūmus. Vavelis išlaikė autentiškus sienų mūrus, tačiau tiek eksterjero dekoro elementai, tiek ypač interjerai atkurti daugiausia remiantis įvairiomis analogijomis bei metodine tipingų epochos interjerų įrangos nuostata, jog galima sukurti patikimą bei moksliškai pagrįstą viziją – "kaip galėjo būti". Būtina pabrėžti, jog, nepaisant pastarųjų metų intensyvesnių rašytinės istorinės medžiagos tyrimų, susijusių su Vilniaus rūmais, Vavelis turi daug geriau ir gausiau dokumentuotą istoriją. Todėl ir tokios Vavelio atkūrimo vizijos neabejotinai galėjo būti labiau pagrįstos rašytine medžiaga, tiesiogiai susijusia su šia konkrečia rezidencija. Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo atveju Vavelio (iš dalies ir Varšuvos karališkosios rezidencijos) istorinė medžiaga gali tapti ir netiesioginių, bet labai artimų analogijų informacijos šaltiniu.

Kita reikšminga Vavelio restauravimo, rekonstrukcijos ir atkūrimo metodinė nuostata, kuria jau vadovaujamasi atkuriant Valdovų rūmus Vilniuje, – autentiškų detalių ir jų fragmentų panaudojimas rekonstruojamose kompozicijose. Kadangi ir Vavelio, ir Vilniaus rūmuose dėl rezidencijų rekonstrukcijų objektyvių aplinkybių reprezentacinis aukštas (piano nobile), kitaip negu tipiniuose italų renesanso palazzo, buvo nukeltas į trečiąjį aukštą, Krokuvos rūmų atkuriamų interjerų puošnumo gradacijos principas, kuriuo remiantis pačius ištaigingiausius interjerus turinčios salės grupuojamos būtent tame trečiajame aukšte, neabejotinai kaip akivaizdus analogas pritaikomas ir Vilniuje. XVI–XVII a. rekonstrukcijų logika buvo pagrįstas sprendimas gotikos arba pereinančio iš gotikos į renesansą stiliaus interjerų dekoro formas Vavelyje iš dalies atkurti pirmajame ir antrajame aukšte, tuo tarpu trečiajame, reprezentaciniame, dominuoja renesansas, kelios salės taip pat rekonstruotos ankstyvojo baroko stilistikos dvasia. Atkuriant Vavelio rūmus bei pritaikant juos istorinės rezidencijos muziejui, sienose buvo įrengti istoriškai neegzistavę, bet lankytojų srautams patogiai nukreipti būtini nauji perėjimai, istorizuotų formų laipteliai ir portalai, liftų šachtos. Beje, autentiški ir remiantis analogine medžiaga atkurti Vavelio rūmų vėlyvosios gotikos ir renesanso portalai yra viena didžiausių rezidencijos interjerų puošmenų. XX a. pradžios Vavelio restauratoriai, pirmiausia siekdami įrengti lankytojams patogias muziejines ekspozicijas, akivaizdžiai pažeidė istoriškumo principą, anfilados portalus išdėstydami ne patalpas skiriančių sienų viduryje, o patraukdami arčiau vidinio kiemo arkadų. Panašiai buvo suklysta ir gelžbetoniu stiprinant Vavelio rūmų perdangas. Taip buvo pažemintos patalpos, kuriose nuo tol sunkiai tilpo iš Rusijos atgauta garsioji Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija. Būtent šis senųjų Briuselio meninių audinių rinkinys yra svarbiausia išsaugota istorinė Vavelio kolekcija, puošianti daugelį rezidencijos interjerų. Didesnė dalis kitų šiandienio Vavelio rūmų muziejaus eksponatų, atkurtų interjerų kilnojamųjų elementų – paveikslų, baldų, kitų taikomosios dailės kūrinių – yra istoriškai su šia rezidencija nesusiję, tačiau šios aukšto meninio lygio, Vavelio rezidencijos klestėjimo epochas atspindinčios arba itin vertingos ir retos polonistinės vertybės vertos būti rodomos svarbiausios Lenkijos valdovų istorinės rezidencijos muziejaus ekspozicijose.

Vavelio rūmų reprezentacinių renesanso interjerų dekore puošnumu išsiskiria kesoninės lubos, tapyti sienų frizai. Dauguma frizų yra autentiški, tik restauruoti ir iš dalies atkurti, tuo tarpu lubos dažniausiai yra restauratorių pagal Lenkijos ir Vakarų Europos analogus atkurtos vizijos. Ankstyvojo baroko salių lubų plafonai XX a. pradžioje buvo tiesiog nukopijuoti iš šiandieninėje Ukrainoje esančių bei taip pat restauruojamų Podhorcų rūmų, kuriuose yra dirbęs ir C.Tencalla, dalyvavęs ir rekonstruojant Vilniaus rūmus po 1610 m. gaisro, taip pat statant bei dekoruojant Šv. Kazimiero koplyčią. Vavelio salėse esančios jau XVIII a. krosnys tuo pačiu metu buvo atvežtos iš Višnioveco pilies. Šiuo požiūriu Vilniuje esama daug daugiau natūros tyrimų medžiagos, kad būtų galima rekonstruoti net kelias ar keletą gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko stilių autentiškų formų krosnių. Tačiau salių sienų frizų tematikos bei meninės išraiškos formų atkūrimo problema Vilniuje yra labai akivaizdi. Krokuvos Vavelio frizų ikonografija bei didaktiniai įrašai turi gilią edukacinę prasmę, tarpusavio glaudų ryšį, kurio iki galo vis dar negali išsiaiškinti ir lenkų tyrinėtojai. Neabejotina, kad Vilniaus rūmuose būta valdovų dorybes, moralines normas, dinastijos aspiracijas, valstybės interesus išreiškiančių tapytų frizų, tačiau iš jų surasti vos keli polichromuoto tinko gabalėliai, liudijantys, jog tokie frizai buvo, tačiau nieko daugiau apie jų tematiką ir kitką nepasakantys. Tiesa, ir Vavelyje keli frizai buvo atkurti XX a. kaip tam tikra vizija. Apie zodiako tematikos frizą buvo rasta istorinių žinių, tuo tarpu Oršos mūšio frizas yra tiesiog istoriškai argumentuota fantazija.

Projektuojant Lietuvos valdovų rūmus, interjerus bei ekspozicijas, ilgą laiką buvo laukiama patikimesnių rašytinių žinių apie istorines rezidencijos patalpų funkcijas. Įdomu, jog Vavelyje neabejojama tik dviejų didžiausių salių – Senato ir Seimo pasiuntinių – istorine paskirtimi. Vavelio medžiagos tyrimai akivaizdžiai paliudijo, jog net ir turint turtingesnę šaltinių bazę labai sunku lokalizuoti inventoriuose ar sąskaitose minimas patalpas. Be to, jų paskirtis labai dažnai keitėsi. Kartu su paskirtimi kito ir salių stacionarus dekoras, buvo pernešami baldai, perkabinami paveikslai ir panašiai. Valdovų dvarui nuolat įvairiomis progomis keliaujant, kartu vežiotos ir kilnojamosios interjerų vertybės, kurios vienu metu galėjo puošti Vavelio, kitu – Vilniaus, Nepolomicų, Knišino, Varšuvos ar Gardino rezidencijas. Šiandieninėje Vavelio rūmų baldų ekspozicijoje nėra nė vieno kūrinio, kurį be jokių abejonių būtų galima priskirti istorinei rezidencijos įrangai. Paveikslai, baldai ir gobelenai – svarbiausi interjerų akcentai – tiesiog kuria kompleksinį Vavelio klestėjimo epochas (gotiką, Renesansą ir ankstyvąjį baroką) atspindintį įvaizdį. Dauguma šių kūrinių buvo specialiai Vavelio interjerams nupirkta užsienyje ar gauta dovanų iš rėmėjų.

Vavelio rūmų restauravimo patirtis ir pačių lenkų kritinis požiūris į ankstesnius darbus, naujų šaltinių atradimai leidžia išvengti kai kurių klaidų atkuriant Vilniaus rūmus bei pasinaudoti įgyvendintų projektų patirtimi. Krokuvos Vavelio struktūra įgalina patikslinti Lietuvos valdovų rūmų patalpų funkcinę schemą, patvirtina Vilniuje rastų radinių teikiamą informaciją, jog, pavyzdžiui, marmuras interjerų apdailai plačiau imtas naudoti tik nuo XVI a. pabaigos, t.y. valdant Vazų dinastijos atstovams. Pastaraisiais metais Vavelio darbuotojai ėmėsi tirti terasinio itališko sodo vietą ir rado planinės struktūros elementų, kurie gali padėti atkuriant ir sodą prie Lietuvos valdovų rūmų. Teminės lobyno, ginklų ir šarvų, Rytų meno ekspozicijos bei turininga nuolatinė paroda "Dingęs Vavelis" neabejotinai taps idėjiniu šaltiniu bei metodine nuoroda šio tipo ekspozicijas rengiant atkuriamuose Lietuvos valdovų rūmuose. Svarbi yra ir Vavelio patirtis modernizuojant lankytojų aptarnavimą, plečiant paslaugų pasiūlą. Su Vavelio pilies muziejaus direktoriumi J.K.Ostrowskiu taip pat buvo aptarti bendrų parodų rengimo ir nuolatinio bendradarbiavimo su nacionaliniu Lietuvos dailės muziejumi planai. 2009 m. liepą, atveriant atkurtus Lietuvos valdovų rūmus, juose rengiamoje parodoje "Jogailaičių Europa" ketinama parodyti autentiškus Žygimanto Augusto gobelenus bei kitas vertybes iš Vavelio.

B.d.

 

Skaitytojų vertinimai


14436. che che2005-02-22 17:33
o kaip smagu tesinys che che neblogai keliaujam kaip ir anksciau raseme .vakar man patiko seimuno G.Steponaviciaus uzklausimas apie kino korumpuotuosius manau reiktu ir siais keliauninkais pasidometi ypac unesko isvadu kontekste. manau , dar neperdaugiausiai milijonu betonmeistrei isleido ir nevisas asaras rumu atstatytojai isliejo ir nevisose pasaulio salelese didieji paveldo asai(ziureti angl.ASS)paklejojo su skaitmenkemis papliauskino midu vyna gere ir nuo lupu nenusisluoste grizo, todel galimaa atstatyma nutraukti o investuotus pinigus plytomis grazinti pagarbiai che che

14440. kche kche2005-02-22 19:57
Valdovų rūmuose labai prasminga būtų priverstinai karšinti tautinės korupcijos didžiavyrius beigi fasadinės cultūros meisterius su nemariuoju muziejinyku priešaky.

14461. gelezinio vilko atkurimo direkcija2005-02-23 13:05
reiketu atkurti kaukianti gelezini vilka , tuomet butu galima pasaulio zoologijos sodus aprashyti

14506. co2005-02-24 17:54
atkurtos vizijos. kurgi ne amb ir co

14522. pilietis2005-02-25 18:24
Vavelio medžiagos tyrimai akivaizdžiai paliudijo, jog net ir turint turtingesnę šaltinių bazę labai sunku lokalizuoti inventoriuose ar sąskaitose minimas patalpas.tai kam veltui babkes svaisti ir tautos paramos prashyti nepritariau ir nepritariu tam burbului su rumais

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:39:24 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba