Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-18 nr. 3036

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NACIONALINIŲ KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ LAUREATAI20
• Maironis.
NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS
2
• TRUMPAI3
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

MININT VASARIO 16-ĄJĄ 
 Remigijus Misiūnas.
ŠIS TAS APIE LIETUVOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMĄ JAV 1919 METAIS
5

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AKIMIRKOS2
• Remigijus Misiūnas.
ĮTEIKTA KNYGOS KULTŪROS PREMIJA
4

LITERATŪRA 
• Aušra Jurgutienė.
APIE RAŠYMĄ IR PARULSKIO "DORIFORĘ"
6

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASKUTINĖ JURGIO JANKAUS KNYGA
1
• ILGIAUSIŲ METŲ!2
• ATITAISYMAS
• ŽMOGUS, KURIS BUVO KETVIRTADIENIS1
• PASAULIAI
• KENGŪROS SĄSIUVINIS6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PASKELBTI GERIAUSI METŲ LIETUVIŲ MUZIKOS KŪRINIAI2
• Indra Karklytė.
SKIRTINGI VORATINKLIAI
18

TEATRAS 
• SPEKTAKLIO VAIKAMS "SAULA" PREMJERA3
• Ridas Viskauskas.
TEIGTI NEGALIMA ABEJOTI
• NAUJOS PREMJEROS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SU MEILE – IŠ NIŠOS
4
• Ona Gaidamavičiūtė.
NEATSKLEISTOS ŠIRDIES KERTELĖS
1

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS
5
• KULTŪROS MINISTRAS SIŪLO GRIEŽČIAU BAUSTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ PAVELDO OBJEKTAMS3

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
ROBERTAS DOISNEAU: TARP HUMANISTINĖS UTOPIJOS IR JOS ŽLUGIMO VAIZDINIŲ
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA1

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
BERLYNALĖ VĖL GRIAUNA SIENAS

POEZIJA 
• Gintautas Iešmantas.
KAI PRABYLA ŽVAIGŽDĖS
1
• VAIVA KUODYTĖ3

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
JOS DAIKTAI
1

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
OPUNCIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DAR APIE MUGĘ4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Aleksej Cvetkov.
KREMINĖ (ART)ILERIJA
3
• KLAIDOS ATITAISYMAS

KRONIKA 
• APIE ČIAUDĖJIMĄ
• Nijolė Raižytė.
LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA ŠIUOLAIKINIU ŽVILGSNIU
• DĖL OGINSKIŲ DVARO ANSAMBLIO1
• TANGO RITMU
• ELENA MEZGINAITĖ 1941.X.31–2005.II.93
• ŽODELIS APIE LAIMINGĄ ŽMOGŲ

DE PROFUNDIS 
• Andrius Jakučiūnas.
NOSINĖS
6

MININT VASARIO 16-ĄJĄ

ŠIS TAS APIE LIETUVOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMĄ JAV 1919 METAIS

Remigijus Misiūnas

[skaityti komentarus]

Nepriklausomybės metai iškėlė nemažai uždavinių. Vienas tokių – rūpinimasis Lietuvos įvaizdžiu. Ginčai, koks jis turi būti ir kas juo turi rūpintis, tęsiasi jau ne pirmi metai, veik neprisimenant, kad ne tik mums teko ši problema. Ko gero, vieni pirmųjų su įvaizdžio – pradžioj kaip lietuvių tautos, vėliau Lietuvos, kaip valstybės, – sklaida tarp kitataučių susidūrė lietuvių išeiviai JAV XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Atsidūrę to meto JAV visuomenės dugne, vadinti slavais ar lenkais, lietuviai išeiviai veik nuo bendruomenės formavimosi pradžios ėmė rūpintis savo įvaizdžiu ir pradėjo nuo saviauklos. Pavyzdžiui, publikacijos išeivių spaudoje apie alkoholio žalą, būtinybę šviestis, priimti JAV pilietybę aiškintinos ir išeivių lyderių siekiu sukurti amerikiečių akyse "doro" lietuvio – negeriančio, patikimo, sąmoningo JAV piliečio, bet kartu neabejingo ir svetimųjų pavergtos tėvynės kančioms – įvaizdį. Reikia pripažinti, šio to pasiekta, sakysim, išeivių pastangomis imigrantų registracijoje į tautybių sąrašą įtraukti ir lietuviai, o nuo 1910 m. jie kaip atskira tauta žymimi ir JAV gyventojų surašymo metu. Lietuvius, kaip tautą, ėmė pastebėti ir iškilesni amerikiečiai, neatsitiktinai U.Sinclairio garsiojo romano "Džiunglės" pagrindiniais personažais tapo lietuviai.

Rūpinimasis Lietuvos įvaizdžiu sustiprėjo Pirmojo pasaulinio karo metais, ypač po valstybės atkūrimo 1918-aisiais. JAV lietuviai (atmetus kairiuosius radikalus) stengėsi, kad Lietuvą pripažintų Jungtinės Amerikos Valstijos. Reikėjo neutralizuoti rusų bei lenkų propagandą bei siekti JAV visuomenės paramos. Ypač tai tapo aktualu 1919 metų pirmoje pusėje, Versalio taikos konferencijos metu. Jau iki tol išeivių lyderiai – tiek katalikų srovės, kuriai atstovavo Amerikos lietuvių taryba (ALT), tiek tautininkų su Amerikos lietuvių tautine taryba (ALTT) – organizuodavo memorandumus JAV prezidentui W.Wilsonui, Kongreso ir Senato nariams, reikalaudami pripažinti Lietuvą. Šią veiklą, ypač katalikų organizacijų, koordinavo ALT 1917 m. Vašingtone įsteigtas Lietuvių informacijos biuras, kuris teikė informaciją apie Lietuvą ir JAV spaudai.

Tačiau patirtis liudijo, kad vien lietuvių pastangų, garsinant savo siekius ir informaciją apie Lietuvą didžiojoje JAV spaudoje, neužtenka. Reikėjo amerikiečių pagalbos. 1919 m. pavasarį ryžtasi samdyti jų ryšių su visuomene (RSV) specialistus bei rengti plačią informacinę kampaniją, panaudojant visas galimas priemones, bet pirmiausia – spaudą. Bene pagrindinis iniciatorius buvo vienas ALT lyderių B. F. Mastauskas, tuomet talkinęs Paryžiuje Lietuvos delegacijai. Jo galva, tinkamiausias žmogus tokiai kampanijai buvo Carlas Byoiras, šiuo metu laikomas vienu RSV tėvų. Tuomet jis buvo tik pradėjęs savo karjerą, bet jau turėjo nemažą patirtį, ypač dirbdamas Visuomenės informavimo komitete (Committee on public information), sukurtame 1917 m. JAV įstojus į Pirmąjį pasaulinį karą. Šio komiteto uždavinys buvo siekti, kad visuomenė paremtų tokį vyriausybės žingsnį.

B.F.Mastauskas įkalbėjo paremti kampaniją Lietuvos delegacijos vadovą A.Voldemarą ir suvedė jį C. Byoiru, kuris tuo metu, pabuvęs Paryžiuje su JAV delegacija, rengėsi grįžti namo. C.Byoiras priėmė pasiūlymą ir grįžo į JAV su A.Voldemaro rekomendaciniais laiškais išeivių lyderiams. Po šio susitikimo su C.Byoiru 1919 m. kovo 18 d. nutarta rengti kampaniją, kurios pagrindinis tikslas turėjo būti Lietuvos valstybės populiarinimas JAV visuomenėje ir jos paramos laidavimas žūtbūt siekiant Lietuvos pripažinimo Versalio konferencijoje. Tam buvo įkurtas trijų asmenų komitetas, turėjęs dirbti kartu su C.Byoiru (pirmiausia rūpintis finansais ir prižiūrėti kampanijos eigą). Tiesiogiai kampanija rūpinosi vadinamasis "Byoiro komitetas", kurio darbui vadovavo buvęs C.Byoiro bendradarbis CPI Edvardas L. Bernaysas, taip pat laikomas vienu iš RSV tėvų.

Kampanija rengta atsižvelgiant, jog visuomenę sudaro įvairios grupės: aktyvios visais klausimais; apatiškos, abejingos visoms problemoms; specializuotos, aktyvios kokiu nors vienu klausimu; konjunktūrinės, tampančios aktyvios tik tada, kai masinių informacijų priemonių dėka problemą ima plačiai svarstyti visuomenė. Pradžioje parengti keli pagrindiniai straipsniai buvo išleisti atskirais leidiniais – "book of files" (jų būta penkių). Tai buvo nauja E.L.Bernayso idėja, vėliau tapusi įprasta RSV priemone. Straipsniuose buvo rašoma apie politiką, ekonomiką, moterų ir žydų gyvenimą, lietuvių emigraciją, kalbą, literatūrą, meną ir muziką. Vėliau, plėtojant kampaniją, atsirado ir naujų temų, pavyzdžiui, lietuvių papročiai, liaudies menas.

Vėliau prisiminimuose E.L.Bernaysas rašė, jog "lietuviška" kampanija, kuria buvo formuojama visuomenės nuomonė tam tikru klausimu, buvo viena pirmųjų RSV istorijoje, jai naudota tuo metu nauja RSV technika po kelerių metų tapo žinoma kaip "segmentinė", t. y. rengti straipsniai apie verslą, sportą, maistą, drabužius, šeimą ir papročius, tikintis sudominti tik tam tikrą visuomenės grupę ir ieškant panašumų su amerikiečių gyvenimu. Visi straipsniai idėjiškai buvo labai kryptingi, visus juos jungė iškeliami tam tikri momentai, pabrėžiantys Lietuvos teisę į nepriklausomybę: tautų teisė į apsisprendimą, faktai, liudijantys lietuvių tautos gyvastį (sakysim, ją sudaro milijonas, gyvenantis emigracijoje, ir šeši milijonai pačioje Lietuvoje), istoriniai įvykiai, ypač LDK didybės faktai, Lietuvos, kaip pylimo prieš bolševizmą ir vokiečių imperializmą, kuriam reikia amerikiečių paramos, įvaizdis, karo skriaudos, pabrėžiant, kad Lietuva tapo Rusijos, Vokietijos ir Lenkijos imperialistų grobiu, skaičiai, rodantys, kiek lietuvių kovės Rusijos ir JAV armijoje, ir taip toliau. Rengiant straipsnius E.L.Bernaysui pravertė iš jo dėdės S.Freudo perimtos simbolių panaudojimo žinios.

Vis dėlto straipsnių nuolat stigo. Pavyzdžiui, net buvo parengtas reikalingų publikacijų sąrašas ir numatyti autoriai. Sakysim, tikėtasi, kad J.Galminas parašys apie lietuvių mitologiją ir folklorą, o su Magdalena Avietynaite – apie dramą, Juozu O.Širvydas su Kęstučiu Šliūpu – apie lietuvių kalbą, M.Avietynaitė su K.Šliūpu – apie žymiausius lietuvių literatūros kūrinius, o su Stasiu Šimkum ir L.Karužiūte – apie lietuvių dailę (skulptūrą, tapybą ir t.t.), dvi straipsnių apie muziką serijas turėjo parengti Mikas Petrauskas, S.Šimkus ir Ksaveras Strumskis. Deja, lietuviai, kaip autoriai, nepateisino vilčių, ir straipsnius daugiausia rašė C.Byoiro prikalbinti amerikiečiai. Pavyzdžiui, Konradas Bercovici’s parengė mažiausiai aštuonis, tarp jų – apie lietuvių tradicijas ir K.Donelaitį; Ch.H.Meltzeris, Ruth Dunbar, E.L.Bernaysas – mažiausiai dvylika įvairiom temom.

Lietuvių kalba ir kultūra buvo vienas pagrindinių motyvų, įrodinėjant Lietuvos teises į suverenitetą. Sakysim, informacija apie kalbą buvo pateikiama atsakymo į klausimą forma: keliais sakiniais buvo aiškinamas jos senumas ir ypatybės, nepamirštant jos panašumo į sanskritą. Ypač tai akcentuota straipsnyje "Lietuvių kalba viena seniausių", kur teigta, kad daugelis iš jos 75 000 žodžių identiški graikų, lotynų ar sanskrito žodžiams ir kad jei iš kapo atsikeltų senovės graikas ar romėnas, pasakytų nesunkiai suprantąs XX a. lietuvį. Dar vienas straipsnis apie kalbą (panašią į italų, kuria "dainuoja Carusso") jungtas su tautosaka, priminta, kad vokiečiai atkreipė į ją dėmesį dar J.W.Goethe’s laikais, ypač į liaudies dainas, nurodyta, kad jų lietuviai turi 250 000.

Dainoms buvo skirtas atskiras straipsnis "Lietuvių dainos vartoja kosminius simbolius". Lietuvių dainos esanti naujiena muzikinėje amerikiečių, neturinčių liaudies dainų, bibliotekoje. Pabrėžta, kad jose atsispindi lietuvių patirtos politinės skriaudos. Lietuvių dainos panašios į italų savo poetika. Nurodyti jose vartojami simboliai – mėnulis, saulė, nemirtingos žvaigždės ir kiti. Ch.H.Meltzeris, parengęs du straipsnius apie lietuvių dainas, viename aptarė jų liūdnumą, kitame pateikė daug jų ištraukų. K.Bercovici’s straipsnyje "Nuostabūs Lietuvos papročiai" rašė, kad poetai, vardu "kanklininkai", kviečiami skaityti savo kūrinį moterims, taip jie padeda joms dirbti namų darbus (beje, kanklės buvo apibūdintos kaip tam tikra gitaros rūšis).

Liaudies menas jungtas ir su profesionaliu menu, pavyzdžiui, akcentuota, kokį poveikį Europos poetams turėjo lietuvių dainos. Stengtasi lietuvių meną įtraukti į Europos kontekstą, sakysim, straipsnis apie K.Donelaitį buvo pavadintas "Lietuvos Šekspyras" ir pažymėta, kokį įspūdį "Metai" padarė J.W.Geothe’i, H.Heine’i bei kitiems vokiečių poetams.

Tiesa, vos iš vystyklų išsiropštęs lietuvių menas kėlė nemažai problemų C.Byoiro komandai, ir teko pavargti, ieškant kuo gilesnių ištakų. Sakysim, straipsnyje "Lietuviai turi savo literatūrą" pavyko XVI amžių susieti su knygų leidybos pradžia. Bet kartais tekdavo pasiduoti, pavyzdžiui, straipsnis apie lietuvių dramaturgiją pavadintas "Lietuvių vaikiška drama". Jame pripažinta, kad tik prieš 14 metų tauta pamatė savo pirmą spektaklį (girdi, 1905 m. Vilniuje buvo parašyta ir suvaidinta pirmoji pjesė), bet dramaturgija eina tais pačiais keliais kaip ir kitų tautų drama ir, pasiekusi antikos lygį, vystosi toliau (iš autorių buvo paminėti Vydūnas, F.Gužutis, G.Landsbergis, Lazdynų Pelėda).

Aišku, šiuo atveju pagrindinis koziris buvo dailė. Pasinaudota galimybėmis, kurias teikė M.K.Čiurlionis (jam buvo skirtas straipsnis, kuriame cituotas amerikiečių muzikos kritikas Gilbertas W.Gabrielis). Tačiau, plėtojant dailės tematiką, neapsieita be tam tikrų keistenybių. Pavyzdžiui, straipsnis apie Petrą Rimšą. Su nuomone, kad tai didis lietuvių menininkas, nėra ko ginčytis, tačiau teiginiai, kad Lietuva – tikra Graikijos sesuo, kad jos venomis teka tas pats kraujas, davęs pasauliui didžiąsias graikų skulptūras, kad kaip pasaulis rado jas, taip ras ir lietuvių skulptūras, kad prancūzai vadina lietuvių skulptūras meno pradžia, o jų menininkai keliauja į Lietuvą pasisemti įkvėpimo, – tokie teiginiai kelia šypsnį.

Žvelgiant iš mūsų dienų varpinės, keistokai atrodo straipsnis apie lietuvių dailę, kur pirmu moderniu lietuvių dailininku vadinamas Antanas Žemaitis. Pateikti jo biografijos ir kūrybos faktai – mokėsi meno Paryžiuje 1904–1907 m., buvo Meno draugijos Vilniuje iniciatorius ir organizavo pirmą meno parodą – sutampa su dailininko Antano Žmuidzinavičiaus biografijos faktais. Gal C.Byoiras nusprendė, kad jo pavardė per sunki amerikiečiams, ir pasinaudojo jo kartais vartotu slapyvardžiu.

Matyt, "skurdas" vertė pasinaudoti Adomu Mickevičium, kuris jau anksčiau buvo garsinamas kaip lietuvis. Straipsnyje "Mickevičius, Lietuvos poetas" akcentuota, kad lenkai pasisavino daug ką iš to, kas priklausė lietuviams, įskaitant T.Kosciušką ir A.Mickevičių, kai kuriems amerikiečiams žinomą kaip "Pono Tado" autorių. Nesiginčijant, kad "Šiaurės Baironas" daug nusipelnė Lenkijai, pabrėžta jo lietuviška kilmė, priminta, kad gimė Lietuvos teritorijoje, mokėsi Vilniuje ir karštai mylėjo tėvynę. Kūryba lenkų kalba aiškinta tuo, kad lietuvių kalba tais laikais nevartota poezijai. Atskleistos lietuviškos A.Mickevičiaus poezijos ištakos. Pavyzdžiui, vienos poemos herojė – lietuvių kunigaikštytė, kitoje pasakojama apie lietuvių kovą su teutonais. Be to, ne kas kitas, o Lietuva paskatino poetą parašyti "Poną Tadą". Pažymėta, kad lietuvių tautosaka, seni mitai ir dainos subrandino jo genijų, vėl pakartota, kokį jos įspūdį padarė J.W.Goethe’i (beje, žodžiai "dainos" ir "raudos" buvo pateikti lietuviškai). Kartu supažindinta su lietuvių kalba, informuota, jog lietuviai buvo saulę garbinę pagonys (tai liudija jų dainos), jog susidūrę su krikščionimis, jie sukūrė mitus apie "velnius" ir "kipšus" bei dievybę, panašią į graikų Dzeusą ar skandinavų Thorą – "Perkūną", o po kelių šimtmečių tapo malonių, švelnių, drąsių ir filosofiškų žmonių tauta, žmonių, kurie pasirengę rizikuoti savo gyvybe, kovodami dėl laisvės.

Norint supažindinti amerikiečius su lietuvių tautosaka, spaudai būdavo pateikiama ir kūrinių, tiesa, gan įdomiai adaptuotu. Pavyzdys būtų Doris E.Fleišman pasakos apie Jūratę ir Kastytį perpasakojimas – "Gintariniai rūmai Baltijos jūroje". Girdi, prieš tūkstančius metų, kai žemėje buvo labai mažai žmonių ir veik kiekvienas jų buvo fėja ar milžinas, gyveno milžinų karalius Balthas. Jo pavaldiniai – dori auksaplaukiai ir mėlynakiai milžinai – leido dienas žvejodami, ganydami avis bei medžiodami milžiniškus žvėris didžiuliuose miškuose. Tačiau jie nesijautė laimingi, nes ir Lietuvos ežerai, ir žuvys buvo mažos, tad karalius sukūrė savo valdiniams jūrą, o šie atsidėkodami pavadino ją jo vardu – Baltija. Karalius turėjo gražuolę dukrą Balthia, ištekėjusią už Atlanto karaliaus Kiano. Porai tėvas pastatė gintarinę pilį jūros viduryje, tačiau joje gyveno tik Balthia, o vyras tik kartkarčiais ją aplankydavo. Pasijutusi viena, dukra išprašė iš tėvo sidabrinę valtelę ir ėmė plaukioti iki Memelio bei Nemuno; plaukiodama sutiko jauną vaikiną ir įsimylėjo. Tačiau Balthia buvo fėja, o vaikinas – mirtingasis, ir vieną dieną pamatęs juos Perkūnas liepė Baltho dukrai plaukti namo, o paskui sudaužė jos pilį. Jūra iki šiol išmeta į krantą pilies nuolaužas.

Kultūros augimas buvo siejamas lietuvių švietimo siekiu. Jiems reikėjo įveikti sunkiausias kliūtis, ypač spaudos draudimą. Pavyzdžiui, vaikų auditorijai skirtame straipsnyje "Lietuvių Abe Linkolnas" apeliuota į tai, kad šie žino, kaip A.Linkolnas slapstėsi skaitydamas knygas, teigta, kad tokių linkolnų buvo kiekvienoje Lietuvos troboje. Taip suintrigavus, papasakota apie spaudos draudimą (beje, jam buvo skirtas ir atskiras straipsnis), mokyklų ir universiteto uždarymą, vaikų mokymą skaityti namuose. Iš JAV kontrabanda atgabentos knygos būdavo skaitomos, kol suplyšdavo. Visa tai padėjo, nepaisant represijų, išsaugoti laisvės siekį. Kitame straipsnyje Lietuva vadinta šalimi, kur vaikai nori eiti į mokyklą, o toks jų troškimas vėl aiškintas spaudos, religijos, švietimo, t.y. visko, kas žmones daro tauta, draudimu, vaikų mokymu namuose, tad dėl to mažieji lietuviai manė, jog mokykla – nuostabiausia pasaulyje vieta. ir tikėjos greitai turėti dideles mokyklas, daug mokytojų. Kartu pažymėta, kad ir tuo metu jie buvo labai gerai išsilavinę.

Žinios apie lietuvių kultūrą būdavo įterpiamos, – tai būdinga kampanijai, – į kitos tematikos straipsnius, net į pranešimus apie to meto įvykius Lietuvoje. Sakysim, informaciją apie 1919 m. gegužės mėn. lietuvių kariuomenės puolimą Daugpilio kryptimi lydėjo teiginiai, kad lietuviai – seniausi Europos gyventojai, kad buvo ūkininkai bei pilių statytojai 5000 metų iki Kristaus, kad visų negandų metais išsaugojo savo kalbą ir kultūrą. Straipsnis apie lietuvių pomėgį plaukioti (jie vadinti "viena geriausiai pasaulyje plaukiojančių tautų") iliustruotas pavyzdžiu, kad tautosakos herojai gyvena po vandeniu: "Didysis plaukikas" būdavo po vandeniu valandų valandas; jis įsimylėjo undinę, bet galop paliko ją ir grįžo į savo kariauną padėti kautis su teutonais.

Straipsniuose apie moteris akcentuotas jų nuopelnas saugant kalbą ir kultūrą, ypač spaudos draudimo metais, kai knygos būdavo spausdinamos užsienyje ir gabenamos kontrabanda, o miškai tapo bibliotekomis. Girdi, moterys mokė vaikus skaityti, o emigravusios į JAV ir čia puoselėjo savo liaudies meną, nepamiršo rankdarbių. Beje, buvo parengtas straipsnis apie lietuvaičių mokėjimą puoštis, apie jų rūbus ir rankdarbius. Teigta, kad lietuvių moterų rūbai nelabai skiriasi nuo kitų tautų, nebent tik spalvomis, kad jos nešioja trumpus, plačius sijonus, nertus papuošimus ar gėlėmis išsiuvinėtas prijuostes, kad jų rūbų plačios palaidos rankovės. Daugelis – su karoliais, merginos visada su "pašventintu vainiku" iš žalių gėlių, ženklinančiu jų mergystę. Pažymėta, kad suaugusių ir vaikų rūbai identiški. Girdi, net maži berniukai nešioja ilgas kelnes, paprastai tam tikros ryškios spalvos, ir lininę palaidinę, sujuostą juosta, vietoj batų avi savotiškus sandalus, bet žiemą – sunkius batus ir apsisiaučia sunkiais avikailiais.

Akcentuojant Lietuvos unikalumą, būdavo primenamas jos pagoniškumas (teigta, kad jo elementų išliko izoliuotose šalies dalyse, daugiausia ornamentuose), merginų būrimo papročiai, vestuvių papročiai, gintaras (girdi, jo apdirbimo tradicijos siekia Egipto ir antikos laikus).

C.Byoiras, pradėdamas kampaniją, teigė, kad jai reiks 60 000 dolerių. ir kad per šešias savaites bus galima pasiekti tikslą – Lietuvos pripažinimą. Vis dėlto kampanija buvo baigta rugsėjo pradžioje, taip to tikslo ir nepasiekus. Tačiau tai ne C.Byoiro ir jo komandos kaltė (nors iš lietuvių pusės jam ir buvo metami įvairūs kaltinimai). Pagrindinė kliūtis buvo W.Wilsono nuostata, kad svarbiausia atkurti demokratinę Rusiją, kuri spręs savo tautų likimą. Grįžtant prie kampanijos, reikia pasakyti, kad ji prisidėjo prie neoficialaus Lietuvos pripažinimo de facto Vašingtono sluoksniuose ir skleidė jos įvaizdį tarp amerikiečių.

 

Skaitytojų vertinimai


14411. goda g.2005-02-22 09:44
įdomu, koks straipsnis verstas ir kas vertė? ar - kokia čia kompiliacija?

14413. Cėkava Zosė2005-02-22 10:00
Ale, mat, ir anuo metu jau mokėjo žmonėms smegenis pudrint!

14418. ... :-) 2005-02-22 11:45
Geras straipsnis. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į vieną sakinį: "Pagrindinė kliūtis buvo W.Wilsono nuostata, kad svarbiausia atkurti demokratinę Rusiją, kuri spręs savo tautų likimą." Jeigu mūsų Prezidentas vyks į Maskvą, ar eilinį kartą nebūsim išvadinti "Rusijos tauta"? Ar ne to siekia tiek rytai, tiek vakarai. Ir tik nuo mūsų priklauso, ar būsim laikomi Europos tauta, o ne kažkokiais azijiniais marginalais.

51705. petras :-) 2009-03-01 12:40
ai kap isverte tap ir gerai svarbu gi kad isverte

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:39:24 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba