Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-18 nr. 3036

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NACIONALINIŲ KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ LAUREATAI20
• Maironis.
NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS
2
• TRUMPAI3
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

MININT VASARIO 16-ĄJĄ 
• Remigijus Misiūnas.
ŠIS TAS APIE LIETUVOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMĄ JAV 1919 METAIS
5

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AKIMIRKOS2
• Remigijus Misiūnas.
ĮTEIKTA KNYGOS KULTŪROS PREMIJA
4

LITERATŪRA 
• Aušra Jurgutienė.
APIE RAŠYMĄ IR PARULSKIO "DORIFORĘ"
6

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASKUTINĖ JURGIO JANKAUS KNYGA
1
• ILGIAUSIŲ METŲ!2
• ATITAISYMAS
• ŽMOGUS, KURIS BUVO KETVIRTADIENIS1
• PASAULIAI
• KENGŪROS SĄSIUVINIS6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PASKELBTI GERIAUSI METŲ LIETUVIŲ MUZIKOS KŪRINIAI2
• Indra Karklytė.
SKIRTINGI VORATINKLIAI
18

TEATRAS 
• SPEKTAKLIO VAIKAMS "SAULA" PREMJERA3
• Ridas Viskauskas.
TEIGTI NEGALIMA ABEJOTI
• NAUJOS PREMJEROS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SU MEILE – IŠ NIŠOS
4
• Ona Gaidamavičiūtė.
NEATSKLEISTOS ŠIRDIES KERTELĖS
1

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS
5
• KULTŪROS MINISTRAS SIŪLO GRIEŽČIAU BAUSTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ PAVELDO OBJEKTAMS3

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
ROBERTAS DOISNEAU: TARP HUMANISTINĖS UTOPIJOS IR JOS ŽLUGIMO VAIZDINIŲ
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA1

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
BERLYNALĖ VĖL GRIAUNA SIENAS

POEZIJA 
• Gintautas Iešmantas.
KAI PRABYLA ŽVAIGŽDĖS
1
• VAIVA KUODYTĖ3

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
JOS DAIKTAI
1

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
OPUNCIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DAR APIE MUGĘ4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Aleksej Cvetkov.
KREMINĖ (ART)ILERIJA
3
• KLAIDOS ATITAISYMAS

KRONIKA 
• APIE ČIAUDĖJIMĄ
• Nijolė Raižytė.
LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA ŠIUOLAIKINIU ŽVILGSNIU
• DĖL OGINSKIŲ DVARO ANSAMBLIO1
• TANGO RITMU
• ELENA MEZGINAITĖ 1941.X.31–2005.II.93
 ŽODELIS APIE LAIMINGĄ ŽMOGŲ

DE PROFUNDIS 
• Andrius Jakučiūnas.
NOSINĖS
6

KRONIKA

ŽODELIS APIE LAIMINGĄ ŽMOGŲ

[skaityti komentarus]

Šių metų sausio 31-ąją laimingas žmogus Arėjas Vitkauskas būtų galėjęs švęsti savo aštuoniasdešimtmetį.

Laimingas žmogus – kas tai per paukštis šitame, tarp mūsų kalbant, gerokai savotiškame pasaulyje? Taigi taigi, pasaulis yra toks, koks yra, žmonių jame visokiausių.

Arėjui Vitkauskui, žmogui, kuris dainavo, tapė peizažus ir portretus, juokavo ir rašė eiles, pirmiausia buvo labai gražus šis ašarų klonis. Graži kiekviena jo akimirka. Tik va bėda – praeina. Jis labai jautriai reagavo į šitą nesulaikomą akimirkų slinktį: čia buvo, čia nebėra. Buvo žiedas, buvo sniegas, buvo draugas. Viską taip greitai dengia tas "buvo".

Ir jis norėjo, kad praėjimas sustotų, bent būtų jau tokia fikcija, jei kitaip neįmanoma.

Ir todėl rašė poetinį gyvenimo protokolą. Stropiai, atidžiai, kaip prisaikdintas sekretorius. Kam? Kam toks protokolas bus reikalingas, jis nekvaršino sau galvos. Ir nekvaršino galvų kitiems. Redakcijos jo kūryba nebuvo užverstos, savo raštų (net ir neįkyriai!) jis nekaišiojo, protekcijų neieškojo, nors ir gerai pažinojo ne vieną literatūroje jau įsitvirtinusį rašytoją. Jiems jis buvo tik nuošalus plunksnos brolis. Pusbrolis.

Krepšyje, kur beeitų, jis nešiojosi didelį, kontoros knygos formato iš vyniojamojo popieriaus susisiūtą sąsiuvinį: juodraščiams gero popieriaus, – sakydavo, – aš negadinsiu… O tų daug.

Tvirtai nutaręs kiekvieną dieną parašyt po eilėraštį ar net po kelis, jis pats pasispendė sau spąstus. Ir pakliuvo į juos. Ir, atrodo, tuose gniaužtuose buvo laimingas.

Kaip ten buvo iš tikrųjų, kas dabar besužinos, bet visiems jį pažinusiems jis atrodė tik švytintis. Šokinėjantis, skraidantis, plevėsuojantis, niekad neieškantis žodžio kišenėje. Iš motinos paveldėjęs nenusakomą optimizmą, net ir septynetą metų sovietinių lagerių lamdytas, jo neprarado ligi mirties.

Kur yra didžiausia laimingo žmogaus paslaptis? Laimingas nepavydi. Toks buvo Arėjas. Gerai žinodamas, kad daug ką, labai pasistengęs, gali padaryti geriau, nei padarei, geriau parašyti, nei tau buvo lemta, neparašysi. Viskas. Arėjas nuoširdžiai gėrėjosi kitų knygomis, skaitė jas ir citavo.

O pats…

Kas buvo toji savilaida ("samizdatas"), greit pamirš ir sovietmečio "spaudos laisvę" patyrę žmonės. Kas buvo tos tik keliais egzemplioriais mašinėle perrašytos plonos knygelės, kurių negalėjai rasti nė viename knygyne.

Bet jos buvo, ir buvo tikros, nes numojusios ranka ir į cenzūras, ir į grasinimus.

Arėjas tokių knygelių buvo išleidęs daugybę. Be klaidų, tik specifiniu savo mašinėlės šriftu persirašęs, kiek kietesnio popieriaus skoningais viršeliais (Arėjas piešė profesionaliai, mat į lagerius buvo iškeliavęs tiesiai iš Vilniaus dailės instituto) paruošęs, jis įvairiom progom tuos "tomelius" dalindavo savo draugams bei pažįstamiems.

Yra žmonių, manančių, kad gyvenimas, nors sugebantis slyst tik į praeitį, vis dėlto nėr toks ir trumpas. Kad, šiaip ar taip, laiko dar yra. Ir bus galima suspėti. Gal ir Arėjas toks: jis nesiskubino publikuoti, nesiskubino rengt spaudai rinkinio ar savilaidos rinkinėlių rinktinės. Ak, kada nors, ateity…

Bet, ko gero, čia ne vien šitas vis dėlto lengvabūdiškas atvejis, jam kur kas svarbiau buvo ne išspausdinti, o p a r a š y t i.

Kaip nors judinti mūsų literatūros procesą jis nesiruošė; neturėjo nei iliuzijų, nei pretenzijų.

Bet rašė, nes negalėjo nerašyti. Tokių, kuriems rašymas yra elementarus gyvenimo būdas, žinom ne vieną. O jisai, jei kas jam rašyti būtų uždraudęs, tikrai būtų miręs. Ši Rilke’s, kurį jis labai mėgo, nuostata jam buvo natūrali ir jo paties nuostata.

Rašęs tradiciškai, netgi labai tradiciškai, buvo didelis modernizmo gerbėjas.

O, jis dar mėgo lašelį vyno. Ir vyno, ir dar stipresnio. Bet nieks nėra matęs Arėjo girto.

Buvo labai vaišingas. Pas jį užsukę draugai namo ištrūkdavo ne per lengviausiai. Nuo pat vaikystės miesto žmogus, jis turėjo kaimietiško vaišingumo dvasią: nagi palauk, kur skubinies, namai nepabėgs… Manė, kad knygai išleisti laiko dar yra tiek ir tiek, o susitikimams su draugais gali jo ir nebelikti… Savotiškas tasai gyvenimas, kuriame mes "…savuos ašigaliuos paklydę" (AV). Būdamas religinis tolerantas ir nebūdamas nei antislavas, nei antisemitas, draugų jis turėjo devynias galybes. Ir draugių.

Tačiau šitas lengvas, šitas netgi dendžiu iš pirmo žvilgsnio galimas pavadinti žmogus (į išlygintą jo kelnių kampą, kaip sakoma, galėjai įsipjaut pirštą, į nušveistus batus žiūrėdamas, galėjai nusiskust barzdą) nešiojosi sunkią širdį. Ir ne vien todėl, kad į ją buvo prisigrūdę daug sovietinės koncentracijos stovyklos prisiminimų. Tikrai ne vien todėl, o todėl, kad jis labai gerai skyrė baltą nuo juodo, grūdus nuo pelų. Viską permatyt kiaurai – ir laimė, ir nelaimė.

Še tau ir laimingas žmogus.

O kaip atsirado rinktinėlė "Balta dovana"?

Tai Onutės Bėčiuvienės, Arėjo bičiulės, ilgametės Radijo ir televizijos choro dainininkės, kolegės, nuopelnas. Tą niūkią 1994 metų spalio popietę, kai grįžome iš kapų, ji pasakė: "Reikia išleisti Arėjo rinktinę".

Na, reikia tai reikia, mano bibliotekoje buvo tik kelios Arėjo knygelės, bet apsčiai jų turėjo kiti šio žmogaus draugai – tie patys Bėčiai, Lionginas Abarius, Gražina Abukevičienė, Romas Puidokas, Vladas Aleksandravičius… Daug buvo namie.

Visko perskaityti buvo neįmanoma. Onutė Bėčiuvienė, jos vyras Aloyzas ir ašen atsirinkom tik apie pusšimtį savilaidos tomelių.

O iš jų ar išlasiojom pačius geriausius?

Ak, žinom tik viena: "Habent sua fata libelli".

HENRIKAS ALGIS ČIGRIEJUS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:39:20 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba