Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-02-18 nr. 3036

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• NACIONALINIŲ KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ LAUREATAI20
• Maironis.
NEPRIKLAUSOMYBĘ ATGAVUS
2
• TRUMPAI3
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS

MININT VASARIO 16-ĄJĄ 
• Remigijus Misiūnas.
ŠIS TAS APIE LIETUVOS ĮVAIZDŽIO KŪRIMĄ JAV 1919 METAIS
5

AKTUALIJOS 
 VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AKIMIRKOS2
• Remigijus Misiūnas.
ĮTEIKTA KNYGOS KULTŪROS PREMIJA
4

LITERATŪRA 
• Aušra Jurgutienė.
APIE RAŠYMĄ IR PARULSKIO "DORIFORĘ"
6

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
PASKUTINĖ JURGIO JANKAUS KNYGA
1
• ILGIAUSIŲ METŲ!2
• ATITAISYMAS
• ŽMOGUS, KURIS BUVO KETVIRTADIENIS1
• PASAULIAI
• KENGŪROS SĄSIUVINIS6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• PASKELBTI GERIAUSI METŲ LIETUVIŲ MUZIKOS KŪRINIAI2
• Indra Karklytė.
SKIRTINGI VORATINKLIAI
18

TEATRAS 
• SPEKTAKLIO VAIKAMS "SAULA" PREMJERA3
• Ridas Viskauskas.
TEIGTI NEGALIMA ABEJOTI
• NAUJOS PREMJEROS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SU MEILE – IŠ NIŠOS
4
• Ona Gaidamavičiūtė.
NEATSKLEISTOS ŠIRDIES KERTELĖS
1

PAVELDAS 
• Romualdas Budrys, Vydas Dolinskas.
LENKIJOS IR UKRAINOS ISTORINIŲ REZIDENCIJŲ PATIRTIS
5
• KULTŪROS MINISTRAS SIŪLO GRIEŽČIAU BAUSTI UŽ PADARYTĄ ŽALĄ PAVELDO OBJEKTAMS3

MENO DIS/KURSE* 
• Tomas Pabedinskas.
ROBERTAS DOISNEAU: TARP HUMANISTINĖS UTOPIJOS IR JOS ŽLUGIMO VAIZDINIŲ
• PARAMOS JAUNIESIEMS MENININKAMS PROGRAMA1

KINAS 
• Rasa Paukštytė.
BERLYNALĖ VĖL GRIAUNA SIENAS

POEZIJA 
• Gintautas Iešmantas.
KAI PRABYLA ŽVAIGŽDĖS
1
• VAIVA KUODYTĖ3

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
JOS DAIKTAI
1

VERTIMAI 
• Kerry Shawn Keys.
OPUNCIJA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• DAR APIE MUGĘ4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Aleksej Cvetkov.
KREMINĖ (ART)ILERIJA
3
• KLAIDOS ATITAISYMAS

KRONIKA 
• APIE ČIAUDĖJIMĄ
• Nijolė Raižytė.
LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJOS EKSPOZICIJA ŠIUOLAIKINIU ŽVILGSNIU
• DĖL OGINSKIŲ DVARO ANSAMBLIO1
• TANGO RITMU
• ELENA MEZGINAITĖ 1941.X.31–2005.II.93
• ŽODELIS APIE LAIMINGĄ ŽMOGŲ

DE PROFUNDIS 
• Andrius Jakučiūnas.
NOSINĖS
6

AKTUALIJOS

VILNIAUS KNYGŲ MUGĖS AKIMIRKOS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Masinės scenos užuomazga. Ketvirtadienio rytas
Kornelijaus Platelio nuotr.

IR AŠ TEN BUVAU

Po sėkmingo Lietuvos pasirodymo Frankfurto knygų mugėje reiškinys "knygų mugė" lietuvio sąmonėje įgavo vos ne kultinę reikšmę. Populiarumu šį reiškinį galėtum prilyginti krepšiniui, Nekrošiaus ar Koršunovo teatrui, realybės šou, Akropolio lankymui, masiniams renginiams centrinėse miesto aikštėse su Cicinu, Kernagiu, Povilaičiu ir fejerverkais. Žmogus, neapsilankęs knygų mugėje, laikytinas barbaru, neišprusėliu, tamsuoliu, o gal nusipelno ir dar riebesnio epiteto, juk knygų mugėje užsimezga gyvas kontaktas su knyga, jos autoriumi, kultūra. Per keturias mugės dienas – 150 renginių: knygų pristatymų, susitikimų su autoriais, knygų leidėjais, rašytojais, knygų dailininkais, dainuojančiais ir muzikuojančiais kūrėjais, pasaulinio garso įžymybėmis, bestselerių autoriais iš viso pasaulio, kurie pasirašinėja ant titulinių savo romano puslapių, ir dar daugybė kitų atrakcijų. Nuostabūs dalykai, ar ne? Tokia pompastiška tirada galėtų puikuotis ant kokio nors reklaminio žurnaliūkščio viršelio ir nieko nešokiruotų, nes tiksliai taikytų į eklektišką vartotojo sąmonę, kurioje viskas sumišę: komercija, reginys, skrandžio ir dvasios malonumai, praleistas laikas bendraujant, išgertas "Švyturio" alaus bokalas ir, aišku, viena kita knyga mažesne nei knygyno kaina. Kermošius, kuriame prekiaujama kultūra, – turgus, plintantis, nebeįsitenkantis tarp keturių Lietuvos parodų centro LITEXPO paviljono sienų, nebetelpantis ir laike. Vienu metu įvairiose kertėse lygiagrečiai vyksta po penkis septynis renginius, ir nors persiplėšk, jei nori pamatyti ir Justiną Marcinkevičių, ir Juozą Aputį, ir Romualdą Granauską vienu metu arba Aido Marčėno, Gintaro Grajausko knygų pristatymus, pabendrauti su Sigitu Parulskiu ir Rolandu Rastausku. Visi jie vienu metu, o, kaip žinoma, žmogus turi tokią savybę, kad vienu metu negali būti keliose vietose, – tai klasikinis kriminalistikos principas. Taigi, regis, bus pridaryta ir klaidų. Jas lėmė ne kas kitas, o komercinis rengėjų interesas – kuo tirščiau "prifarširuoti" mugę renginių, neatsižvelgiant į elementarią kultūros ir kontekstų logiką, sudarant programą taip, kad renginiai grūdosi vienas ant kito. Tai pirmas dalykas, rodantis, kaip smarkiai prasilenkta su elementariu kultūros supratimu. Greito biznio ir pinigų troškulys ją nustūmė grumtis tarp lentynų, lyg konvejeriu štampuoti vieną už kitą nuobodesnius renginių pusfabrikačius ir išūžta galva pasistengti dingti iš šurmuliuojančio turgaus.

Štai ir subliūkšta visa mūsų puikybė, kai norime save prilyginti Frankfurtui ar Geteborgui. Statistiniai rekordai, jei ir rodo ką nors, tai tik tai, kad mes dar neatsikratėme kiekybės penkmečių paveldo, nesugebame kurti bent kiek humanizuotos aplinkos ir atmosferos kultūriniam bendravimui, kokiam ir turėtų paskatinti knyga ar tą knygą kuriantys žmonės.

LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

___________________

KETVIRTADIENIO KRONIKA

11.00. Pirmasis "knyginis" susitikimas įvyko Derybų kambaryje. "Alma littera" leidykla pristatė du romanų autorius – britą M.Burgessą ("Ledi: kalės gyvenimas") ir prancūzą M.Fermine’ą ("Opijus"). Trumpai apibūdinę, apie ką šie kūriniai, rašytojai atsakinėjo į korespondentų klausimus. M.Burgessas, paklaustas, ar sutinka su žiniasklaidos jam lipdoma "skandalingo rašytojo" etikete, atsakė, jog visa, kas pritraukia žiniasklaidos dėmesį ir sukelia debatus, yra naudinga visuomenei, ir jis tuo tik džiaugiasi. M.Fermine’as, atsakydamas į klausimą, ar jam patinka, kai yra lyginamas su italų kūrėju Barrico, teigė, jog toks palyginimas – malonus, tačiau nauji jo ir italų rašytojo kūriniai labai skiriasi tiek stilistika, tiek turiniu. Paprašyti atskleisti, ką abu žinoję apie Lietuvą, prieš atvykdami į ją, paminėjo tokius dalykus: M.Burgessas teigė apie mūsų šalį išgirdęs, kai ji buvo priimta į ES, taip pat žino, kad čia yra gintaro, ir pažįsta du išeivius lietuvius, kurie, deja, labai daug geria. M.Fermine’as apie Lietuvą nemažai sužinojo tada, kai ji tapo ES nare, taip pat iš liūdnai pagarsėjusios muzikanto B.Cantat istorijos.

12.00. Kitas renginys – knygos meno konkurso laureatų apdovanojimai. Premijas teikė Kultūros ministerija. Iš viso konkursui buvo pateikta per du šimtus knygų. Pirmą premiją už gražiausią apipavidalinimą pelnė Š.Leonavičius (A.Marčėno "Žmogaus žvaigždė"). Taip pat buvo premijuoti E.Perlavičius, E.Gelažiūtė, K.Kasparavičius, R.Orantas, J.Jacovskis ir daug kitų dailininkų. Už literatūros ir knygų populiarinimą apdovanotas žurnalistas R.Gerbutavičius.

13.00. Daugelis literatų skubėjo į spaudos konferenciją, kurioje buvo anonsuojama rudenį vyksianti Geteborgo knygų mugė. Tai didžiausia mugė Šiaurės šalyse. Svarbiausia – Lietuva šiemet bus pagrindinė renginio viešnia, ir tai yra puiki galimybė supažindinti Europą su savo kultūra ir jos kūrėjais. Pasak mugės organizatorių, mūsų šalies ekspozicijai bus skirta 200 kvadratinių metrų, taip pat bus surengta 10 didelių ir 20 mažesnių seminarų. Iki mugės atidarymo švedų kalba išeis 7 knygos (S.Parulskio "Trys sekundės dangaus", J.Ivanauskaitės "Ragana ir lietus", L.Gutausko "Laiškai iš Viešvilės" ir kt.). Dabar švediškai yra išleista trylika šiuolaikinių lietuvių autorių knygų. Mugės vyksmą aprašys ir mūsų autorius publikuos keli žurnalai. Be kita ko, minėta, jog šiuo metu labai trūksta specialistų, verčiančių iš lietuvių į švedų kalbą.

14.00. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė "Lietuvių literatūros enciklopedijos" elektroninę versiją (www.lle.llti.lt). Dabar kiekvienas pilietis, naudodamasis internetu, galės perskaityti beveik viską apie lietuvių literatūrą. Ir ne tik perskaityti, – į šią enciklopediją yra įdėta rašytojų nuotraukų, filmų apie juos, galima "vartyti" senuosius leidinius, pavyzdžiui, K.Donelaičio "Metus" ar Maironio "Pavasario balsų" pirmą leidimą.

15.00. Rašytojų kampe vyko pokalbis su švedų rašytoju T.Flygtu, kurio romanas "Underdog" šiuo metu yra verčiamas į lietuvių kalbą. Rašytojas teigė, jog tai romanas apie 37 metų žmogų, prisimenantį savo gyvenimą tarp 10 ir 20 metų, žmogų, kuris daug pasiekė, bet vis dar ieško savo vietos pasaulyje. Paklaustas, kas dabar dedasi švedų literatūroje, T.Flygtas sakė, kad maždaug iki 2002 metų vyravo minimalizmas, tradicija, perimta iš anglosaksiškų kraštų, o pastaraisiais metais į literatūrą po truputį grįžta daugiažodiškumas (gerąja to žodžio prasme). Į klausimą, kuo "Underdog" autorius skiriasi nuo kitų savo kartos rašytojų, T.Flygtas pažymėjo, kad jis stengiasi pavaizduoti socialinius pokyčius, vykusius ir vykstančius jo šalyje. Paklaustas, ką rašo šiuo metu, rašytojas atsakė trumpai: "Nesakysiu".

iliustracija
Geteborgo knygų mugės pristatymas
Kornelijaus Platelio nuotr.

16.00. Toje pačioje vietoje buvo pristatyta albumas apie skulptorių Leoną Striogą. Beje, šį leidinį apipavidalinęs E.Karpavičius pelnė antrą premiją jau minėtame knygos meno konkurse. Kalbėjusieji apie šią knygą gyrė jos iliustracijas, tekstus, taip pat ir "kaltininką" – patį skulptorių L.Striogą. Pats menininkas apie savo kūrybą taip pasakė: "Vieni šneka su angelais, kiti su velniais, aš noriu šnekėti su žmonėmis". Taip pat pridūrė, kad jo įkvėpimo šaltinis yra Lietuva ir tėvų atminimas.

17.00. Derybų kambaryje mugės lankytojai buvo supažindinti su istoriko E.Rimšos sudaryto leidinio "Lietuvos heraldika" antruoju tomu. Autoriaus teigimu, šiuo metu heraldikos poreikis didėja, nes vos ne kiekviena save gerbianti bendruomenė užsisako herbus. Dabar Lietuvoje yra 217 komisijos patvirtintų herbų. Iš jų 157 sukurti atgavus Nepriklausomybę. Pasak istoriko, labai sunku laikytis griežtų herbo kūrimo kanonų ir kartu įtikti interesantams, kurie savaip įsivaizduoja, kaip turėtų atrodyti jų miestelio herbas (deja, tas įvaizdis ne visada originalus). E.Rimša, paklaustas, kokie herbai jam gražiausi, paminėjo Merkinės ir Zarasų herbus.

Antanas Šimkus

___________________

ŠEŠTADIENIO PASIMATYMAI

Vienas pirmųjų Vilniaus knygų mugės vasario 12 dienos renginių – seminaras-diskusija "Leidybos sutartis". Susirinkusieji klausėsi LR kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėjos, Mykolo Romerio universiteto lektorės N.J.Matulevičienės pranešimo. Kartu su susirinkusiais lektorė analizavo tam tikrus Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo straipsnių aspektus: apibrėžė autorių teisių objektus, išdėstė autorinės sutarties, taip pat leidybos sutarties sampratą. Aptarta leidybos sutarties forma ir sąlygos, leidėjo ir autoriaus pareigos, kūrinio išleidimas knyga.

Neužmiršta ir vaikų literatūros lietuviškoji klasika – koncertų salėje 5.1 buvo pristatytas naujas Vytauto Petkevičiaus knygos "Molio Motiejus" leidimas. Autorius prisipažino dabar rašąs knygą apie ežį Kajetoną; į renginį atėjusiems vaikams jis palinkėjo skaityti kuo daugiau knygų. "Molio Motiejaus" iliustratorė Kazimiera Lyvienė pasidalino savo darbo su knyga įspūdžiais – ji jautusi, kad kūrinys dvelkia tautosaka, tai ir nulėmė grafinį tautinį elementą (pagrindines iliustracijų išraiškos priemones: liniją, ornamentą, dėmę). Daug dėmesio skirta ištraukų skaitymams, muzikinei renginio daliai (vaikų šokiams).

Šeštadienis – premijų diena: Vilniaus universiteto knygos kolegija šiemetinę Knygos kultūros premiją įteikė Antanui Račiui – "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" vyriausiajam redaktoriui; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija teko Mariui Ivaškevičiui už pjesę "Madagaskaras" (Jūratė Sprindytė akcentavo autoriaus kūrybišką santykį su kalba, visos tautos dvasinės būsenos analizę); Lietuvių PEN centro premija "Metų vertėjo krėslas" įteikta Leonui Petravičiui už vokiečių romantikų prozos vertimus.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtas Ilonos Gražytės-Maziliauskienės (1933–2001) knygos "Idėjų inventorius" sutiktuves itin imponuojančiu pavadinimu – "Apie peiliukus, kuriais išmėsinėjamos kilnios rašytojų sielos" – pradėjo instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, pristatydamas pagrindinius renginio dalyvius – V.Martinkų ir knygos sudarytoją S. Daugirdaitę. V.Martinkus prisipažino, kad jį žavėjusi Ilonos – sunkiai nuspėjamos improvizatorės, puikios oratorės – asmenybė. Pasak jo, Ilona Gražytė-Maziliauskienė turėjusi ypatingą kritikės talentą (ir kalbėdavo, ir rašydavo glaustai, taikliai); ji mokėjo ne tik analizuoti, bet ir įterpti autorių į bendrą literatūros procesą; turėti tokių kritikų – dabartinės literatūros svajonė. Kritikas turi nebijoti prisipažinti, kokią literatūros hierarchiją pripažįsta. Nieko nėra prastesnio už bedantį kritiką. S.Daugirdaitės teigimu, I.Gražytė-Maziliauskienė nebuvo akla ir kurčia kritikė, svarbiausia jai buvo nemeluoti ir neplepėti tuščiai. Pagrindinė kritikės specialybė buvo anglų filologija, lituanistika jai tebuvo hobis. Ji mėgo naujausią literatūrą (ją analizuoti sunkiausia); mėgstamiausi autoriai – Jurga Ivanauskaitė, Judita Vaičiūnaitė. I.Gražytė-Maziliauskienė save laikė naujosios kritikos, kuriai svarbus pats tekstas, o ne kontekstas, atstove. S.Daugirdaitė pabrėžė, jog ryšys su gyvu žmogumi kritikei buvęs kur kas svarbesnis nei krūva rankraščių. Renginio pabaigoje G.Vaškelis supažindino su kitais instituto leidiniais – R.Brūzgienės "Literatūra ir muzika: paralelės ir analogai" bei D.Vaitiekūno "Pasakojimas B.Radzevičiaus "Priešaušrio vieškeliuose".

Vienas iš nekasdienių šeštadieninės knygų mugės pasimatymų – susitikimas su poete Dovile Zelčiūte, pavadintas "Tabu peržengimai literatūroje" (jį parengė leidyklos "Tyto alba" projektų vadovė Neringa Mikalauskienė). Kartu su jaunuoju literatūros kritiku Karoliu Baubliu poetė samprotavo apie drąsą atsiverti, intymumą, įvairias estetikos formas, feminizmo raišką šiandieninėje lietuvių literatūroje. Diskusiją paįvairino skaitomi eilėraščiai iš naujos poetės knygos – rinktinės "Atgal į vandenį".

Performansinis Gintaro Grajausko romano "Erezija" pristatymas užbaigė šeštadienio renginius. Jame dalyvavęs filosofas, kultūrologas Leonidas Donskis teigė, jog pirmasis G.Grajausko romanas – tai daugiasluoksnės kalbos žaismas, pratęsiantis ir autoriaus poeziją, ir muzikavimą. Romano kalba primena džiazą, ji nuolat keičiasi tarytum chameleonas (Renesanso kalbą keičia slengas, akademinę kalbą – šnekamoji, kompiuterinę – kino scenarijaus kalba). "Erezijoje" ryški infantilizmo tema. Mitai demitologizuojami, kovojama su stereotipais. L.Donskis rado įdomių sąlyčių su Q.Tarantino filmais (aukštoji kultūra supinama su masine, ir nebeaišku, iš kurios kultūros pasišaipoma). Romanas gali šokiruoti, jis artimas H.Kunčiaus tekstams, tačiau, pasak L.Donskio, G.Grajausko keiksmai savotiškai gražūs, poetiški. Taigi G.Grajauskas triumfuoja kaip estetas.

KAROLIS BAUBLYS

___________________

AIDO ŽVAIGŽDĖ

Vasario 13 d. Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe, pristatyta Šarūno Leonavičiaus ir Aido Marčėno knyga "Žmogaus žvaigždė". Leidyklos "Žara" darbuotojams užsiėmus iškilių užsienio svečių palydomis, o gal ir pasiklydus pūgų sūkuriuose (dienelė pasitaikė žiemiška ir vėjuota), apie "Žmogaus žvaigždės" spindėjimą kalbėjo Laima Kanopkienė, sutikusi pavaduoti "žariečius". Kalbėti buvo apie ką – knyga garbingos komisijos išrinkta gražiausia metų knyga, o jos atsiradimo istorija verta aprašymo. Aidas Marčėnas (vienas, be dailininko, nes Šarūnas Leonavičius buvo išvykęs į seniai planuotą kelionę) papasakojo apie knygos atsiradimą. Pasirodo, jog knyga ėmė rastis Šarūno Leonavičiaus dirbtuvėlėje dar prieš gerą penkiolika metų ir kurta ji remiantis visai kito poeto eilėraščiais, kurie, anot Aido Marčėno, buvo "tiesą sakant, šiek tiek grafomaniški". Netgi pavadinimas yra likęs ankstesnis, ne A.Marčėno sugalvotas. Pristatyme taip pat kalbėjo Valentinas Sventickas, kuris, girdamas knygą, džiaugdamasis jos sėkme ir meniškumu, pristatė ir naująją, jau suaugusiems skirtą, Aido Marčėno knygą "Pasauliai". Kadangi veiksmas vyko vasario 13-ąją, o rytojus žadėjo šv.Valentino dieną, literatūros kritikas improvizuodamas paprašė poeto savotiško palinkėjimo savo vardadienio proga – pasiūlė Aidui paskaityti eilėraščius iš keturioliktų abiejų knygų puslapių. Jis nesuklydo – abu eilėraščiai tiko tarsi būtų specialiai tik tam ir rašyti. Šis pristatymas, kuriame nebuvo nei daug džiazo (išskyrus kalbėtojų improvizacijas), nei fejerverkų (išskyrus vieną kitą žybtelintį poeto posmą), vis dėlto buvo vienas smagiausių ir įdomiausių mugės akimirksnių.

iliustracija
Šarūno Leonavičiaus ir Aido Marčėno "Žmogaus žvaigždė"

Alvydas Šlepikas

___________________

AJAJAI

Gal vertėtų susimąstyti, ką reikia padaryti, kad knyga pirkėjui būtų įsiūloma kitaip, kad jis, pirkdamas ją, jaustų ne vien tuštėjančią kišenę, bet ir savotišką išlaidautojo malonumą. Pirkdamas knygą knygyne dažniausiai nekreipi į tokius dalykus dėmesio, nes dažniausiai eini nusipirkti tik tos, kurios tau reikia darbui, knygos, kuri tave suintrigavo, kuri tau bus reikalinga. O į knygų mugę einama kaip į turgų ar prekybos centrą, kur ieškoma pigesnės prekės nei kitur, nors iš anksto nujaučiama – kažin ar gyvenime jų prireiks. Tačiau kaip tu nepirksi, jeigu pigiau? Prekybininkai įsimiklino nepatyrusį vartotoją apgaudinėti nuolaidomis: bekvapiai pomidorai, alyvuogės už pusdykę, kiniška avalynė, vienkartinės kojinės, alus, kurio tu nenorėjai gerti, kokie nors nupiginti higienos produktai, pigūs romanai – viskas pigiau. Ir kai namuose, iškraudamas visą tą šlamštą atsitokėji, kad nieko būtina savo gyvenimui neįsigijai, suvoki, kad esi elegantiškai apmautas. Grįžęs iš knygų mugės ir kaišiodamas knygas į savo knygų lentynas jautiesi beveik lygiai taip pat, kaip ir grįžęs iš prekybos centro: krūva vienkartinių greito skaitymo beviltiškai išverstų euroromanų, reklaminių bukletų ir kitokio "širpotriebo". Supranti, kad kaži kokio gudručio ranka, pasinaudodama tavo naivumu ir neišmanymu, įlindo į tavo kišenę. Tačiau ne kiekvienas pasiduoda pigioms reklaminėms "kašpirovskinėms" įtaigoms. Tada dar liūdniau. Neiškentei tos slegiančios atmosferos, nenuėjai, nepaieškojai stendo, kur ketinai susirasti reikalingą knygą, nes iš mugės tave išgrūdo dehumanizuota, iki koktumo komercializuota atmosfera. Tad ką reikėtų daryti kitaip? Kas šioje tuštybės puotoje yra šeimininkas ir subjektas: rengėjas, leidėjas ar autorius? Kaip čia susipynę vienų ir kitų interesai?

Dar prieš keletą metų Poetiniame Druskininkų rudenyje buvo mėginta diskutuoti šiais klausimais, tačiau tuomet situacija buvo šiek tiek kitokia. Leidėjai beveik neleisdavo knygų, kurios nėra gavusios Kultūros ministerijos ar kitokių dotacijų, tad dar mesti lėšų į išleistos knygos reklamą leidykloms neatrodė pelninga investicija. Neparduotų knygų briketai rūgdavo ir pelydavo garsių leidyklų rūsiukuose, sandėliuose ir pusrūsiuose, kol leidykla išsikviesdavo autorių ir maloniai pasakydavo: "Žinai, brolau, gali tą neparduotą tiražą pasiimti". Kai finansinis rėmimas leidykloms atkeliaudavo tiesiai iš valdiškų institucijų ar privačių rėmėjų, leidyklos galėjo nebesukti sau galvos dėl leidinių distribucijos, reklamos, pristatymų, recenzijų ir anotacijų spaudoje – viskas juk ir taip apmokėta. Knyga tik retu atveju būdavo leidžiama, kol leidykla tokių "šiltnamio" garantijų nebūdavo gavusi. Niekas nerizikuodavo, ypač leisdami knygas, kurios gal ir vertingos, tačiau rinkoje jų paklausa įtartinai abejotina. Tokie komerciniai leidėjų prioritetai tiesiog beisbolo lazda kirto per palikimo, akademinių leidinių, kritikos, dramaturgijos bei poezijos knygų tiražus ir leidybą. Rinką kaipmat užtvindė greitas skaitalas, pigūs vertalai ir dar retsykiais pasirodantys mūsų autorių kūriniai, skirti kokioms nors progoms, kaip antai, Frankfurto knygų mugei, ar rinktinės iškilesniems rašytojų jubiliejams. Nežinomam autoriui pirmąją knygą pasidarė beveik nebeįmanoma išsileisti, jei nesi kokio nors nafta ar metalais prekiavusio "bomo" sūnus, draugelis, meilužė ar meilužis. Kas be ko, esant tokiai situacijai, vieni rašytojai metė rašyti, kiti ėmė rašyti tik į stalčius, treti nusigėrė, pasiligojo ir mirė. Bet ir tai dar nebuvo pasaulio pabaiga. Leidyklos lapkričio mėnesiais kasmet dar suskrebendavo kaži kokias paraiškas Kultūros ministerijai, prašydamos finansiškai paremti knygų leidybą. Aišku, visos tos sąmatos būdavo taip beprotiškai apgenėjamos ir apkarpomos, kad leidėjo teiginys: "Džiaukis, tau pasisekė, nes neturi pats mokėti", autorių nudžiugindavo – vis dėlto pasirodys knyga.

O štai šie metai pateikė knygų leidėjams tokių netikėtumų, kokių galėtum tikėtis nebent kokioje Zimbabvės Respublikoje, o ne šalyje, įstojusioje į ES. Į pabaigą slenka vasaris, o ministerija niekaip nesugeba nuo praeitų metų lapkričio mėnesio surinkti ekspertų komisijos ir apsvarstyti, kokių knygų leidybą šiais metais rems. Taigi ir leidyklos, kurios neužsiima komercine leidyba, jau porą mėnesių nebeturi ką veikti, nieko nebegali numatyti į priekį, nebesudarinėja su autoriais sutarčių, o jei ir sudarinėja, tai fiktyvias, be skaičių ir datų, nes nežino, kokias sumas įrašyti į autorinių ir kitokių honorarų eilutes, kokius numatyti terminus, knygą rinkti, redaguoti, maketuoti ar spjauti į viską ir užsiimti vizitinių kortelių spausdinimu?

Tad ir knygos autorius, taip klostantis aplinkybėms, tampa funkcionierių įkaitu, kaip ir jo knyga: "Niekas niekam, nieko niekad, niekaip nieko, nė pro kur". Autorius dėl to nekaltas, leidėjas nekaltas, nes bijo, kad neliktų ant ledo. Vienintelis, kuris lošia nepraloštą žaidimą (kaip parodė ši Vilniaus knygų mugė), yra jo organizatorius. Jis rūpinasi plotų ir paviljonų nuoma leidėjams, išsijuosęs lupikauja, tačiau jam nė motais kokybė. Kitaip tariant, jis spekuliuoja rašytojų pavardėmis, leidyklų vardais ir logotipais, renginiais, kurių pats neremia, neorganizuoja ir nefinansuoja, prekiauja šniceliais ir alumi, plėšia už bilietus ir sugrūda mūsų piliečius su svečiais į ertmę, kurioje disharmonija ir antisanitarinės sąlygos – prieš pat valstybinę Vasario 16-osios šventę. Toks štai mūsų būties lengvumas, grįstas lengvo pinigo goduliu.

LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS

 

Skaitytojų vertinimai


14451. ak2005-02-23 10:33
Bet juk niekas nevertė nei rašytojų, nei leidėjų, nei skaitytojų veržtis ton mugėn. Jei "pasirašai žaidimo taisyklėms", kurios iš anksto žinomos, ko tuomet verkšlent?

14496. Cinikas2005-02-24 09:48
Kaip liudna, kad prie sovietines kulturos "kokybes" sampratos priprato ponas Liudvikas. Laikas priprasti prie kapitalistinio pertekliaus.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:39:15 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba