Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-21 nr. 3350

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PRAKSILĖ*17
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Yra, kas nėra poezija
41

AKTUALIJOS 
 HERKUS KUNČIUS.
77-asis PEN kongresas Belgrade
11
• Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimas

KNYGOS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Negyjanti kasdienybės upė
14
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Kietas nusileidimas
10
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• EWĄ PIOTROWSKĄ kalbina MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Savasties paieškos lietuviškame teatre
3
• „Herojai atsiduria pas režisierių kaip pas gydytoją...“1

KINAS 
• „Sebė“: paauglio žaizdos, pykčio anatomija8

CHRONO 
• 27 skirsnis, kuriame Bagdonas pradeda nebesuprasti, iš kur ir į kur jis keliauja, o grįžęs namo gauna stulbinamą gimtadienio dovaną3

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Švenčiame jubiliejus
6
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Improvizacijos ir eksperimentai
2

DAILĖ 
• MILDA ŽVIRBLYTĖ.
Vytauto Šerio kūrybos paroda Nacionalinėje dailės galerijoje
4

POKALBIAI 
• Su JUOZU ŽITKAUSKU ir GEDIMINU STORPIRŠČIU kalbasi AGNĖ VAREIKAITĖ.
Poezijos ir muzikos ištikima draugystė
2

POEZIJA / DEBIUTAS 
• DOMINYKAS NORKŪNAS8

PROZA 
• ALGIRDAS VASERIS.
Polaidis
4

VERTIMAI 
• ACHILLE CAMPANILE.
Siaubingasis žodis
12

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Sveikata
12

IN MEMORIAM 
• Mirė kino kritikas Vytautas Baniulis

SKELBIMAI 
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija1
• „Magnus Ducatus Poesis“
• Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,

DE PROFUNDIS
iš gatvės: Šiandien mačiau vienakojį vyriškį kieme,
žirklėmis karpantį gyvatvorę. Sukrečiantis vaizdas...
 
• BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS.
Armino Lydekos knygos „Etiketas kiekvienam“
papildymai ir pataisymai
8
• MARIS BĖRZINIS.
Gūtenmorgenas ir kambarys
2

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt devintoji savaitė197

AKTUALIJOS

77-asis PEN kongresas Belgrade

HERKUS KUNČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Serbų PEN centro išleistų knygų paroda „Continental“ viešbutyje, kur vyko
77-asis PEN kongresas

Herkaus Kunčiaus nuotrauka

Šiais metais 77-asis Tarptautinis PEN kongresas vyko Belgrade, Serbijoje. Rugsėjo 12–18 dienomis, termometro stulpeliui šoktelėjus iki 35°C, į gaivų Serbijos sostinės „Continental“ viešbutį (čia nuo 09:30 iki 18:30 vyko Generalinė Asamblėja ir komitetų posėdžiai) iš 145 Tarptautinį PEN klubą vienijančių centrų atvyko 83 delegacijos. Tarp jų – margi atstovai iš Afrikos, tykūs iš Azijos, nenuspėjami iš Amerikos, įtarūs iš Europos + paslaptingi Esperanto, Tibeto, Totorių etc. PEN cent­rų delegatai.

Dar neprasidėjus Generalinei Asamb­lėjai, delegatai pabiro po komitetus. Prieš metus Tokijuje deleguoti atstovai čia perskaitė savo ataskaitas apie apsilankymus „problemiškose“ moterims ir rašytojams šalyse. Greta – „Continental“ viešbučio hole – buvo surengta ir viso PEN kong­reso metu veikė fotografijų paroda apie Kinijos Liaudies Respublikos okupuotą Tibetą.

Iš keturių Tarptautiniame PEN klube veikiančių komitetų (Kalinamų rašytojų, Moterų rašytojų, Kalbinių ir vertimo teisių bei Rašytojų už taiką) Lietuvių PEN centras tradiciškai dalyvauja Kalinamų rašytojų komiteto veikloje. Šį kartą Kalinamų rašytojų komiteto posėdžiuose buvo diskutuojama ne tik apie rašytojų padėtį komunistinėje Kuboje ir šiuo metu Kinijos Liaudies Respublikoje kalinamo Nobelio taikos premijos laureato, rašytojo Liu Xiaobo išlaisvinimo perspektyvas, bet ir apie mums svarbius įvykius kaimyninėje Baltarusijos Respublikoje. Nemažas dėmesys buvo skirtas Lukašenkos režimo kalintam buvusiam kandidatui į Baltarusijos Respublikos prezidentus, rašytojui Vladimirui Nekliajevui, kuris (kaip ir Aleksandras Feduta) nuo 2010 metų yra Lietuvių PEN centro garbės narys.

Rugsėjo 12 dieną 77-ojo Tarptautinio PEN kongreso Generalinė Asamblėja prasidėjo nuo įprastų biurokratinių procedūrų. Pagal darbotvarkę – po Tarptautinio PEN klubo Prezidento Johno Rolstono Soulo sveikinimo kalbos buvo perskaitytos Tarptautinio PEN klubo sekretoriaus, vykdančiojo direktoriaus bei finansinės ataskaitos; joms vienbalsiai pritarta.

Po neilgos kavos pertraukos, Asamblėjoje išklausius 4 komitetų ataskaitas, iš tribūnos dar niekam nežinomam Vladimirui Sergienkai iškilmingai paskelbus, kad atsikūrė dvikalbis (ukrainiečių ir rusų) Ukrainiečių PEN centras, visi sutartinai ėmė ploti. Nežinau, bet turbūt paakintas šio beprecedenčio „dvikalbio“ įvykio, „dvigalvis“ Ukrainiečių PEN centras, įsikūnijęs delegato Vladimiro Sergienkos asmenyje, visų nuostabai kuluaruose netrukus ėmė entuziastingai burti tarptautines poetų, eseistų ir rašytojų futbolo (!) komandas, organizuoti eventualias tarptautines vyrų futbolo varžybas, kuriose artimiausiu metu – sutarta nutarta – turėtų dalyvauti lenkai, ukrainiečiai, vokiečiai, baltarusiai... Beje, ir vėl buvo pasigesta mūsų kaimynų Latvių PEN centro, kuris, skirtingai nei prieš keletą metų atsikūręs Estų PEN centras, nebeatranda jėgų atgimti.

iliustracija
Šv. Savos cerkvė Belgrade
Herkaus Kunčiaus nuotrauka

Vėliau Asamblėjoje vyko trejetą dienų dramatiškai užtrukę rinkimai į Tarptautinio PEN klubo valdybą. Į ją, pretendavus keturiems kandidatams, po pirmojo balsavimo išrinktas Nepriklausomo kinų PEN centro atstovas, Lietuvos ir Lenkijos draugas, poetas Yang Lian. O kankinamai prailgus – ir Prancūzų PEN centro narys Silvestre’as Clancier, trečiajame balsavime (pagaliau!) vieno balso persvara nugalėjęs Šveicarijoje reziduojančią egiptietę Ekbal Baraką.

Nepritarta Asamblėjoje Tarptautinio PEN klubo viceprezidento Andrejaus Bytovo iniciatyvai. Rusų rašytojas pagraudendamas delegatus ragino susiprasti ir įtraukti (pagaliau) rusų kalbą į oficialių kalbų (šiuo metu tai anglų, ispanų ir prancūzų kalbos), kuriomis vyksta tarptautiniai PEN renginiai, grupę. Deja, viceprezidentui Andrejui Bytovui iš salės, o vėliau ir Asamblėjos užkulisiuose buvo oponuota: šiuo metu pasaulyje tiek kinų, tiek ir turkų kalbos yra ženkliai plačiau vartojamos, nei – sorry – rusų, o PEN klubo viceprezidentas Eugene Shulginas iš Norvegijos Andrejaus Bytovo intencijas pavadino nepateisinamu kalbiniu imperializmu...

Nemažai diskusijų Asamblėjoje sukėlė ir Žironos kalbinių teisių deklaracija, kurios galutinė redakcija, iš anglų kalbos išvertus Laimantui Jonušiui, lietuvių kalba dabar skamba taip:

iliustracija
Praėjusio karo pėdsakai Belgrade.
NATO subombarduotas Jugoslavijos
karinių pajėgų štabas.

Herkaus Kunčiaus nuotrauka


ŽIRONOS KALBINIŲ TEISIŲ DEKLARACIJA


Tarptautinis PEN klubas yra subū­ręs pasaulio rašytojus.

Prieš penkiolika metų Barselonoje Tarp­tautinio PEN klubo vertimo ir kalbinių teisių komitetas pirmą kartą paviešino Visuotinę kalbinių teisių deklaraciją.

Šiandien tas pats komitetas, susirinkęs Žironoje, skelbia Visuotinės deklaracijos de­šimties esminių principų manifestą.


1. Kalbų įvairovė yra vertintinas ir tausotinas pasaulio paveldas.

2. Pagarba visoms kalboms ir kultūroms yra pagrindas užmezgant ir palaikant dialogo bei taikos pasaulyje procesą.

3. Visi žmonės išmoksta kalbėti supami bendruomenės, suteikiančios jiems gyvybę, kalbą, kultūrą ir tapatybę.

4. Skirtingos kalbos ir skirtingi kalbėjimo būdai – tai ne tik bendravimo priemonė, tai kartu ir terpė, kurioje tobulėja žmonės ir kuriama kultūra.

5. Kiekviena kalbinė bendruomenė turi teisę savo teritorijoje vartoti savo kalbą kaip oficialią.

6. Mokyklų dėstymo programos turi prisidėti prie atitinkamos teritorijos kalbinės bendruomenės vartojamos kalbos prestižo.

7. Pageidautina, kad piliečiai būtų pramokę įvairių kalbų, nes tai skatina empatiją, intelekto atvirumą ir padeda geriau suvokti savo gimtąją kalbą.

8. Tekstų, ypač įvairių kultūrų didžiųjų kūrinių, vertimai yra labai svarbus elementas puoselėjant būtiną žmonių tarpusavio supratimą ir pagarbą.

9. Žiniasklaida yra privilegijuota tribūna, galinti padėti funkcionuoti kalbų įvairovei ir kompetentingai bei ryžtingai kelti jos prestižą.

10. Teisė vartoti ir tausoti savo kalbą turi būti pripažinta Jungtinių Tautų kaip viena iš pamatinių žmogaus teisių.


Tarptautinio PEN klubo vertimo ir kalbinių teisių komitetas
Žirona, 2011 gegužės 13


Oficialios 77-ojo Tarptautinio PEN kongreso atidarymo iškilmės įvyko rugsėjo 13 dieną Belgrado rotušėje. Čia kongreso dalyvius, filmuojant Serbijos TV ir reporteriams spragsint fotokameromis, pasveikino Serbų PEN centro pirmininkė Vida Ognjevič ir Tarptautinio PEN klubo Prezidentas Johnas Rolstonas Soulas. Netikėtai prasmingą sveikinamąją kalbą (ne iš lapo) pasakė ir dailus Serbijos Respublikos Prezidentas Borisas Tadičius, beje, sulaukęs nemažai simpatijų bei gausių aplodismentų iš moteriškosios PEN kongreso dalyvių pusės. Tą vakarą buvo parodytas ir šiek tiek nostalgija persmelktas dokumentinis filmas apie 1-ąjį PEN kongresą, įvykusį 1921 metais Londone. Vėliau, kaip įprasta, kongreso šeimininkai nepraleido progos supažindinti svečius su vietine kultūra: instrumentinis ansamblis atliko serbų kompozitorės Isidoros Žebeljan (g. 1967) kūrinius.

iliustracija
Nišas, Serbija
Herkaus Kunčiaus nuotrauka

Tarptautinio PEN kongreso metu –­ paskutiniąją Asamblėjos dieną pritarus ateinančiais metais kongresą surengti Seule, Pietų Korėjoje – neapsieita be literatūrinių vakarų bei poetinių skaitymų. Tvankiame Belgrado kultūros centre pirmosiomis dienomis vyko Poezijos festivalio bei Tarptautinio PEN klubo Prezidento Johno Rolstono Soulo literatūriniai vakarai. Kanadietis pristatė tai progai išverstą į serbų kalbą savo eseistikos knygą. Vakaro metu mūvėjęs pabrėžtinai salotinės spalvos kojines ir daug kalbėjęs apie nūdienos kapitalizmą bei ciniškų vadybininkų –­ naujųjų pasaulio valdovų – klasę, Johnas Rolstonas Soulas, klausytojo paklaustas, vis dėlto nesiryžo atsakyti, ar jo pateiktą „pasaulio“ sąrangos „konstruktą“ galima būtų pritaikyti ne tik antipatiškoms (kapitalistinėms) Šiaurės Amerikai ir Europai, bet ir komunistinei Kinijai...

Po baigiamojo Poezijos festivalio akordo, kada iš Nacionalinio teatro balkono į Belgrado gatves išsiliejo įvairiakalbių poetų posmai, paskutiniąją Tarptautinio PEN kongreso dieną svečiai buvo nuvežti į Nišą –­ apie 250 km nutolusį nuo Belgrado miestelį. Nepakenčiamai kepinant saulei, gidei Nišo parke aprodžius keletą romėnų antkapių bei Osmanų imperijos laikų restauruotiną mečetę, po trumpo apsilankymo merijoje, delegatai buvo užvežti aukštyn – į kalnuose esantį Siučevo kaimą. Ten dar kartą – po atviru dangumi – iki vidurnakčio klausėsi serbų bei kviestinių svečių –­ japonų, slovėnų, bulgarų – poezijos.


 

Skaitytojų vertinimai


72816. lukass2011-10-27 15:30
"Nemažas dėmesys buvo skirtas Lukašenkos režimo kalintam buvusiam kandidatui į Baltarusijos Respublikos prezidentus, rašytojui Vladimirui Nekliajevui,"" ---- nekliajevas teturėjo namų areštą. O va ar buvo skirtas koks nors dėmesys rašytojams istorikams, kuriuos ADL persekioja ir tubdo į kalėjimus už savo nuomonės turėjimą. Kas gali į tai atsakyti? a?

72817. a? :-( 2011-10-27 15:33
a?

72819. kai kurie manifesto punktai reikalauja platesnio paaiškinimo2011-10-27 15:49
5. Kiekviena kalbinė bendruomenė turi teisę savo teritorijoje vartoti savo kalbą kaip oficialią. 6. Mokyklų dėstymo programos turi prisidėti prie atitinkamos teritorijos kalbinės bendruomenės vartojamos kalbos prestižo. 9. Žiniasklaida yra privilegijuota tribūna, galinti padėti funkcionuoti kalbų įvairovei ir kompetentingai bei ryžtingai kelti jos prestižą. 10. Teisė vartoti ir tausoti savo kalbą turi būti pripažinta Jungtinių Tautų kaip viena iš pamatinių žmogaus teisių.

72820. hmm..2011-10-27 15:59
blankokas pristatymas. Pen prezidentas kanadietis Saul gana spalvinga asmenybė. Atspėjo globalizmo krizę. Galima buvo ir spalvingiau aprašyti šią globalią rašytojų konferenciją. Nebūtina būti tokiu politkorektišku. :)

72836. terra2011-10-27 18:31
Nekliajevas ne tik buvo kalinamas, bet dar buvo ir sumuštas

72876. ajajaj2011-10-28 11:38
ką duodi kitam, tą gauni, terra, ar to dar nepatyrei? atakuoji ir kaip mat pasijunti atakuojama. dėsniai, brangute, dėsniai. jų reikia paisyti... jei ką

72877. brangute terra 2011-10-28 11:41
prie išminties krūtų gali tu greit priprast, kasdieną vis daugiau ten malonumo rast:)

72896. terra to ajajaj2011-10-28 16:37
kas gi tave muša? ar šiaip sau dejuoji, durneli?

72923. aha2011-10-28 19:40
Gerbiamas autoriau, kad ir koks imperialistas būtų Andrejus Bitovas, bet jis ne BYtovas, o BItovas ir toks visada buvo.

72942. ups!2011-10-29 07:00
Golsvortis buvo pirmasis pen prezidentas. Dabar rodoma per tv jo knygos Forsaitų saga ekranizacija. nyki be galo. sovietų laikais rodė geresnę versiją. aišku, kad kinas ne anglų statytas. greičiausiai tos žydiškos studijos Šiaurės Anglijoj Grenada. pažiūrėjus tokį filmą visai neaišku darosi už ką Golsvortis gavo Nobelį. Dialogai lėkšti, charakteriai šabloniški...vienžo maskaradas

73025. Ežeras2011-10-30 16:42
Ekranizacija - aukščiausio lygio, negaliu sulaukti tų pirmadienių/antradienių. Dialogai subtilūs, ryškūs ir įtikinami personažų charakteriai. Aktorių darbas - viršūnė. Nuostabiai tiksliai atskleista britiška dvasia.
P.s. O antisemitizmas, pasirodo, kažkaip tiesiogiai susijęs ne tik su tešlagalvyste , bet dar ir blogu estetiniu skoniu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:34:55 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba