Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-21 nr. 3350

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PRAKSILĖ*17
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Yra, kas nėra poezija
41

AKTUALIJOS 
• HERKUS KUNČIUS.
77-asis PEN kongresas Belgrade
11
• Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimas

KNYGOS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Negyjanti kasdienybės upė
14
 LAIMANTAS JONUŠYS.
Kietas nusileidimas
10
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• EWĄ PIOTROWSKĄ kalbina MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Savasties paieškos lietuviškame teatre
3
• „Herojai atsiduria pas režisierių kaip pas gydytoją...“1

KINAS 
• „Sebė“: paauglio žaizdos, pykčio anatomija8

CHRONO 
• 27 skirsnis, kuriame Bagdonas pradeda nebesuprasti, iš kur ir į kur jis keliauja, o grįžęs namo gauna stulbinamą gimtadienio dovaną3

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Švenčiame jubiliejus
6
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Improvizacijos ir eksperimentai
2

DAILĖ 
• MILDA ŽVIRBLYTĖ.
Vytauto Šerio kūrybos paroda Nacionalinėje dailės galerijoje
4

POKALBIAI 
• Su JUOZU ŽITKAUSKU ir GEDIMINU STORPIRŠČIU kalbasi AGNĖ VAREIKAITĖ.
Poezijos ir muzikos ištikima draugystė
2

POEZIJA / DEBIUTAS 
• DOMINYKAS NORKŪNAS8

PROZA 
• ALGIRDAS VASERIS.
Polaidis
4

VERTIMAI 
• ACHILLE CAMPANILE.
Siaubingasis žodis
12

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Sveikata
12

IN MEMORIAM 
• Mirė kino kritikas Vytautas Baniulis

SKELBIMAI 
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija1
• „Magnus Ducatus Poesis“
• Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,

DE PROFUNDIS
iš gatvės: Šiandien mačiau vienakojį vyriškį kieme,
žirklėmis karpantį gyvatvorę. Sukrečiantis vaizdas...
 
• BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS.
Armino Lydekos knygos „Etiketas kiekvienam“
papildymai ir pataisymai
8
• MARIS BĖRZINIS.
Gūtenmorgenas ir kambarys
2

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt devintoji savaitė197

KNYGOS

Kietas nusileidimas

LAIMANTAS JONUŠYS

[skaityti komentarus]



James Meek. IR ŠTAI MES LEIDŽIAMĖS.
Iš anglų k. vertė Migla Surkevičienė, redaktorė Violeta Mickevičiūtė.

– V.: Gimtasis žodis, 2011.

2009 m. lietuviškai išleistas britų autoriaus Jameso Meeko romanas „Meilės aktas“ (tiksliau būtų buvę „Liaudies meilės aktas“ – „People’s Act of Love“) vaizdavo Sibire per Rusijos pilietinį karą užstrigusius čekų karius, nebenorėjusius kautis už Austrijos imperiją, kartu pateikė daug kurioziškai keistų, bet autentiškų to ir ankstesnio laikotarpio Rusijos realijų, sukūrė įsimintinų personažų ir išplėtojo įvairialypius jų tarpusavio santykius. Šis J. Meeko romanas iki šiol daugelio (pasaulyje) laikomas jo geriausiuoju, o ir lietuviškas vertimas buvo geras. Naujesnioji knyga, nors anam neprilygstanti, kai kuo taip pat gana įdomi, įtaigi, nors ir gerokai apgadinta vertimo.

„Meilės akte“ autorius pavaizdavo savo tiesiogiai nepažintą, bet gerai išstudijuotą pasaulį, o naujas romanas „Ir štai mes leidžiamės“ (angl. 2008), priešingai, vaizduoja autoriui, ilgai dirbusiam užsienio korespondentu (taip pat ir Afganistane), gerai pažįstamą aplinką. Vis dėlto rašytojas nenori tapatintis su savo herojumi – kartais cinišku ir pagiežingu, kartais jautriu ir atgailaujančiu lėkšto galimo bestselerio autoriumi, keičiančiu moteris, bet laimės nerandančiu. Su viena iš moterų „jis šešis mėnesius miegojo“ (p. 14) – tai bent letargija! (Bet apie vertimo absurdus – vėliau.) Tad į vieną romano puslapį J. Meekas kaip kontrastą įrašė kuklų, sumenkintą savo paties paveikslą:

„The Guardian“ atstovas (…) buvo smulkaus sudėjimo, išblyškęs žmogelis gležnomis rankomis, rausvai gelsvais plaukais, apskritais akiniais ir šiek tiek kreiva šypsena“ (p. 112).

Tiesa, gingerish užtektų pasakyti „rausvais“, o ne „rausvai gelsvais“; „šiek tiek kreiva“ sklandžiau „kreivoka“.

Veiksmo vieta kilnojasi plačiai: Iranas (bet tai tik iš herojaus rašomo romano, ir labai nedaug), Afganistanas, Londonas, Škotija, JAV, pabaigai – žiupsnelis Irako. Pastarojo dešimtmečio britų ir amerikiečių vykdomi karai, sukelti užmojo pažaboti pasaulinį terorizmą, per karo reporterio (būtent toks yra pagrindinis veikėjas Adamas Kelasas) prizmę kelia politinių klausimų ir apibendrinimų galimybę, bet nenugrimzta į publicistiką ir galiausiai palengva nukrypsta į Adamo Kelaso asmeninio gyvenimo neišsipildymų, jo ir jo aplinkos žmonių meilės ir pavydo trajektorijų plėtotę.

Svarbi romano tema – herojaus romantiški erotiniai santykiai, veikiau klampus tų santykių netobulumas ir nesėkmės. Prisimindamas savo „pernelyg ankstyvą“ ir trumpą santuoką, apie ikisantuokinę aistros bangą Kelasas sako: „Tarp pasimylėjimų ilgai trunkančios tylos valandėlės (…) atrodė labiau kaip telepatinio vienas kito supratimo įrodymas nei faktas, kad jie neturi ką vienas kitam pasakyti (vėliau paaiškėjo, kad taip ir yra)“ (p. 108).

Afganistane, mezgantis Kelaso romanui su amerikiete Astrida, afganai išreiškia tokį požiūrį: „rusams patinka afganų mergaitės, talibams berniukai, o amerikiečiams ir europiečiams patinka tik jie patys“ (p. 125). Žodžiu, globalinio karo tema palengva užleidžia vietą asmeninio gyvenimo peripetijoms, ir tai pagyvina romano audinį, bet skirtingų situacijų ir įvairių išraiškingų personažų vaizdavimas, buvęs įdomiai įspūdingas „Meilės akte“, čia kai kuriais atvejais romano kontekste neranda sau tinkamos vietos, pvz., Astridos globėjo Bastijano istorija lieka nelabai prasmingai pakibusi.


Geografija, žodynas ir vertimo klaidos

Negvildensiu ilgai šių siužetinių linijų, kai ką pasistengsiu perteikti per klaidžius vertimo pavyzdžius.

Jau pirmoje pastraipoje kyla daug abejonių dėl iranietiškų ir arabiškų žodžių bei pavadinimų transkripcijos. Teisingai pasielgta anglišką miesto pavadinimą Esfehan pakeičiant tradiciniu lietuvišku Isfahanas (yra ir gerai transkribuotų tikrinių vardų: Ahmadas Šachas Masudas, Al Kaida), bet kitais atvejais šito principo nesilaikyta – tiesiog nukopijuota angliška rašyba: „…iki pirmosios maldos prieš aušrą, fajr (= fadžro)…“; „…Islamo revoliucijos budrumo komiteto nariams, basiji (= basidži, o turbūt dar geriau – basidžiams)…“ Miesto pavadinimo kilmininkas „Khorramshahr‘o“ su nereikalingu apostrofu (o tai, kad jis – žemyn galva, ir tai ne vienintelis atvejis knygoje, garbės nedaro leidyklai), ir, žinoma, pats pavadinimas lietuviškai rašytinas Choramšahras arba Khorramšahras (VLE).

Angliškos pavardės transkribuojamos, bet kartais nevykusiai: Walsh – „Vuolš“, bet ši pavardė nėra tariama Vu-olš, o dvibalsio uo anglų tartyje nėra. O šiaip su tikriniais žodžiais čia padaryta neišbrendama makalynė: iš svarbaus personažo „Magurano“ pavardės iškrito antra g (M’Gurgan). Atrodo, kad tiesiog parašyta bet kaip: arabiškas Yehia nei iš šio, nei iš to pasidaro „Juhiu“, Thuraya – „Afuraja“ (p. 252). Anglijos miestas Carlisle transkribuotinas „Karlailis“, o ne „Karlislis“ (p. 239). Dar gerai, kad iš Kelaso nepasidarė koks nors Kaliošas.

Žodis drab (garment) išverstas net trimis iš žodyno (kitos reikšmės) nusižiūrėtais žodžiais, nusakančiais keistą spalvų mišrainę: „pilko gelsvumo rusvu“ (p. 6), nors čia yra tiesiog „nykus (apdaras)“. Ir kai kur kitur vertėja pavartojo ne tas žodžių reikšmes, kuriomis jie čia pateikiami. Kolega klausia, ką Kelasas rašo į sąsiuvinį (šiuo atveju book reiškia ne „knygą“, o sąsiuvinį; vėliau angl. notebook jau verčiamas „sąsiuvinis“ (p. 12), nors tai tas pats daiktas): „Kas ten? Žurnalas?“ (p. 10).  Journal –­ čia „dienoraštis“. Sportbatis čia turįs pirštus: „Priglaudė (…) sportbačio pirštus prie šalmo“ (p. 231). Iš tikrųjų toe reiškia ne tik kojos pirštą, bet ir bato priešakinę dalį, arba nosį. (…) his loathing for eight o’clock rush to the mountains – čia norima pasakyti, kad ispanas nepakentė būti paskubomis išvežamas su kitais žurnalistais aštuntą ryto į kalnus; išversta: „neapykanta aštuonių valandų blaškymuisi po kalnus“ (p. 16).

Gana laisvas vertimas kai kur pasiteisina, pvz., kai pasipiktinęs kolegės elgesiu Kelasas drąsinasi galįs jai atsakyti tuo pačiu (She’ll soon find out that two can play at that game!), lietuviškai visai gerai skamba toks variantas: „Na gerai, aš irgi taip darysiu, tada ji žinos!“ (p. 11). Kai kur gana gerai pavykę įveikti ilgus sakinius, kaip štai čia, kai Kelasas mintyse neranda būdo atsitiktinei pakeleivei lėktuve papasakoti, kaip išvakarėse Londone užvaldytas įtūžio įsisiautėjo pobūvyje svečiuose: „Norėjo, kad pasakojimas būtų grynas, santūrus bei izoliuotas, bet nuo kiekvieno įvykio ar veikėjo vedė nauji takai per laiką ir erdvę į kitus pasakojimus, kurie vėl šakojosi, ir nors jis neabejojo rasiąs kelią atgal, šakų buvo per daug“ (p. 74). Tiesa, čia irgi galima pareikalauti didesnio tikslumo: „įvykių“ per vakarienę daug gal nebuvo (angl. each moment), o nuo jų vedė gal tiesiog takai – ne „nauji“ (nes apie senus nekalbama).

Kadangi, regis, vertėja ne visada susigaudo romano politinių peripetijų chronologijoje, prasminės klaidos krenta į akis dar net nepasižiūrėjus į originalą. „JAV belaisvių stovykla Gvantanamo įlankoje buvo panaikinta, ir Kelasas, kaip ir kiti tokie kaip jis, pradėjo siųsti Irako žemėlapius.“ Žinoma, Gvantanamo stovykla prieš įsiveržimą į Iraką buvo ne panaikinta (ji ir iki šiol tebeveikia), o įsteigta (atidaryta) – „had opened“: tai suprastų ir anglų kalbos pradžiamokslis, tad čia kažkoks neapsižiūrėjimas. Kiek sunkiau pradžiamoksliui (o ir vertimo skaitytojui) suprasti, kur ir kodėl tie karo reporteriai (kaip Kelasas) pradėjo siųsti Irako žemėlapius (kai jau brendo JAV įsiveržimas į Iraką): „had begun sending off for maps“. To send off for – „užsakyti, kad atsiųstų“ (kaip teigiama anglų–lietuvių k. žodyne); vadinasi, jie siųsdinosi žemėlapius.

Kupina vulgarios necenzūrinės leksikos Bečkoto kalbėsena, išskirianti jį iš kitų personažų solidžiame vakarėlyje, (p. 81 ir toliau) net nepabandyta adekvačiai išversti, tiesa, išdrįsta pavartoti žodį „papus“ (kažkodėl kursyvu – matyt, baiminantis Kalbos inspekcijos). Mažų mažiausia toks personažas sakytų „nuėjom išgert“, o ne „nuėjome išgerti“.

„Kartą jis man pasakė, kad vyriausybės, kuri panaikino žmonių teises, pripažinimas, pažeidžia jo teises“ (p. 83). Kablelis po „pripažinimas“ – nesusipratimas, bet prasmė vėl apversta aukštyn kojom: iš tikrųjų Bečkotas (Kelaso pavadintas fašistu) pasakė, kad neleidžiant tokios valdžios, kuri panaikintų žmogaus teises, pažeidžiamos jo paties teisės.

In the 1980s nėra „1980-aisiais“ (p. 83); mortgage yra ne „užstatytas turtas“ (p. 83), o būsto paskola. North of Kabul išversta „šiaurės Kabule“ (p. 14) (= į šiaurę nuo Kabulo); Snow goose yra ne „sniego žąsis“ (p. 229), o „snieginė žąsis“ (Anser caerulescens). Ir dar: „pirmyn lekiančiame didžiajame pasirodyme“ (p. 15) (in the great onrushing parade) – gal „didžiajame siautulingame šou“. „Traukinys brovėsi [geriau: skverbėsi] į šiaurę kaip šykštuolis [= grandiklis: scraper] plėšydamas debesis nuo drėgno Midlendų dangaus“ (p. 239); „mid-life libido“ išversta „pusiau gyvu lytiniu potraukiu“ (p. 249), nors akivaizdu, kad kalbama apie „gyvenimo vidurio“ (arba pusamžio vyriškio) potraukį.

Šnekamoji kalba kartais verčiama pažodžiui. Ką reiškia klausimas: „Ar tu su kuo nors susitinki?“ (p. 85) Kitoje vietoje gerėliau: „Jie, tarsi, ir nesusitikinėjo“ (p. 111), – bet nežinia kodėl išskirtas „tarsi“, o apskritai tas „susitikinėjimas“ reiškia tiesiog (vyro ir moters) draugavimą. „Nesusitikinėjome“ galbūt tiktų štai čia: We never went out; bet išversta „Nė karto nėjome“ (p. 227). Čia kalbama apie jaunystės įsimylėjimus, ir nereikia toli „eiti“: anglų–lietuvių kalbų žodyne yra „to go out – būti kartu, draugauti“.

O kokie gi tie „Bananų respublikoje sudaryti geri sandoriai“ (p. 145), apie kuriuos Adamas perskaito pirkėjo atsiliepimą „New York Times“? Visų pirma, Banana Republic yra drabužių parduotuvių tinklas. Ir nors visų naudojami anglų–lietuvių kalbų žodynai kai ko stokoja, juose daug ko galima rasti, pvz., pasižiūrėjus ne tik tai, kad deal yra „sandoris“, bet ir toliau: „to get a good deal – nusipirkti prieinama kaina“ (be abejo, Banana Republic parduotuvėje). Žurnalo, pavadinto „Nacionalinė geografija“ (p. 143), nėra (juolab ir vertimas netikslus) – net ir lietuviškai leidžiamas jo variantas vadinamas „National Geographic“.

Absurdiškų kablelių (nesančių originale) yra daug: „O tada, ką darei?“ (p. 202); „Tai, kas tada?“ (p. 241); „po dieninės pamainos, naktinė“ (p. 220); „Kad mane nubaustų, ar atleistų?“ (p. 250); Pasakyk, ką nors gražesnio“, „Noriu išgirsti, ką nors svarbaus“ (abu 255 – paskutiniame puslapyje). O kur kablelio reikia, nėra: „Prisimenu šaukei (…)“ (p. 209); „o pasirodo ji neegzistuoja“ (p. 220); „Tikiuosi neišsiskirsite“ (p. 249) „ji matė, jog jis nusivylęs ir įsižeidė“ (p. 231) – po „nusivylęs“. Visai neįmanomas brūkšnelis: „Motinos-dukters reikalai“ (p. 213); Biblijos Pradžios knyga (Genesis) čia virto „Būties knyga“ (p. 165). Filmo, kaip ir Grahamo Greene’o romano, The Quiet American lietuviškas pavadinimas yra „Tykusis amerikietis“ (ne „Ramusis amerikietis“ , p. 238).

Bent aš dar nuo mokyklos laikų atsimenu, kad anglų–lietuvių kalbų žodyne grocery yra „bakalėjos parduotuvė“, bet kas gi dabar Lietuvoje bevartoja tokią frazę, ir apskritai tai yra tiesiog „maisto parduotuvė“.


Sunki ir pabaiga – tiek herojui, tiek vertėjai

Pabaigoje Adamas Kelasas, likęs be darbo ir be pinigų, planuoja atlikti dar vieną užduotį kaip karo korespondentas, nes jau laukiama JAV ir sąjungininkų įsiveržimo į Saddamo Huseino valdomą Iraką. „So now you’ve got a stake in it happening“, – sako Astrida: esą dabar jis suinteresuotas, kad įvyktų tas karas – o ne „jo eiga“ (p. 234). Po karo jis svajoja pasilikti gyventi Bagdade ir tikisi, kad vietiniai gyventojai jį priims, bet vertime šis lūkestis sumaltas neatpažįstamai: „Ten, kur negrynakraujo vidurinės klasės škoto ateisto veikla būtų nusikalstama, vienišas, tarp jų esantis atvykėlis gali elgtis ekscentriškai“ (p. 235): „Where an entire quarter of middle-class Scottish atheists might cause offence (…)“. T. y. jeigu Bagdade tokie kaip jis vakariečiai ateistai apgyvendintų visą kvartalą, vietiniams arabams tai tikriausiai atrodytų kaip akibrokštas, o būdamas vienas jis prisidengtų ekscentriškumo skydu (shield of eccentricity). Kai Astrida, nei­giamai vertindama šį sumanymą, pasako: „Tavo planas dvokia“, – skaitytojui jau aišku, kad tai tiesiog vertalas iš anglų kalbos.

Daugiausia orientavausi į dalį akivaizdaus vertimo broko, apie stilistinius aspektus nebėra vietos nei prasmės kalbėti. Romano „Ir štai mes leidžiamės“ skaitytojų laukia kietas nusileidimas. Tad pabaigoje prie pabaigos: atrodo, kad anotaciją ant galinio knygos viršelio rašė šio romano nė neskaitęs žmogus, nes esą Kelasas nukeliavo „į Pietų Amerikos pelkes“, nors ten jis nė kojos nekėlė. Nesunku atspėti, kaip čia išėjo: tikriausiai šitaip išversta angliškos anotacijos frazė marshlands of the American South (iš tikrųjų tai Virdžinijos valstija).



Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos projektą
„Publikacijų apie vertimo teoriją ir praktiką skatinimas“
remia LR kultūros rėmimo fondas


 

Skaitytojų vertinimai


72675. nelabai mėgstu skaityt, kurie be lovio negali niekaip2011-10-25 19:50
.. o nužudyt žmogų arba poetę - puikiausiai gali ir trokšta. Toks elitas ištisai. Ypač sužibo mie (kiškis p.). Žudyt galima, vogt ne. Yra toks amerikiečių posakis: no bird, no man. Nie čielaviek, nie ptica. Tokį nenomarmalų elitą išaugino 20 metų "kovotojai" už nužmogėjimą.

72739. juste :-) 2011-10-26 14:29
O man recenzija patiko: taiki ir inteligentiška.

72866. rasa2011-10-28 10:13
Vis dėlto kas kaltas, kad taip atsitinka?

72946. hmm.. :-) 2011-10-29 07:23
rimta knyga matyt, kad jai skirta tiek daug dėmesio

72947. hmm..hmm...2011-10-29 07:24
recenzija išties išsami. Knyga išties sudomino.

72948. britva - :-) 2011-10-29 07:27
man patinka rašytojai, kurie rašo apie tai, ką žino. Visada mėgau politinius romanus, tokius kaip Grehemo Grino. Tikiuosi ir iš šio autoriaus kažko panašaus.

72949. britva - :-( 2011-10-29 07:32
po šimts pypkių, jei vertėjai šitaip sugadina gerą knygą, tai gal verta atimti iš tokių vertėjų licenziją? užkniso negyvai tokie dalykai. o juk knygos tai nepigios.

72950. na ką, įtikinot2011-10-29 07:36
miglos Sarkevičienės verstų knygų nepirksiu

73007. r2011-10-30 11:21
ka tik skaiciau sito pono versta"patrakeli"-buvo baisiai nuobodu

73226. britvai2011-11-03 18:52
Gerbiamasis ar gerbiamoji, vertėjai licencijų NETURI... tiesiog verčia ir tiek... Šiuo atveju - akis badantis brokas. Gėda už leidyklą, kažkada buvo nebloga. Ir iš kur tik jie tokius redaktorius traukia?!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:34:49 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba