Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-21 nr. 3350

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• PRAKSILĖ*17
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 
• VIKTORIJA DAUJOTYTĖ.
Yra, kas nėra poezija
41

AKTUALIJOS 
• HERKUS KUNČIUS.
77-asis PEN kongresas Belgrade
11
• Lietuvių ir Lenkų PEN centrų susitikimas

KNYGOS 
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ.
Negyjanti kasdienybės upė
14
• LAIMANTAS JONUŠYS.
Kietas nusileidimas
10
• NAUJOS KNYGOS2
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• EWĄ PIOTROWSKĄ kalbina MONIKA JAŠINSKAITĖ.
Savasties paieškos lietuviškame teatre
3
• „Herojai atsiduria pas režisierių kaip pas gydytoją...“1

KINAS 
• „Sebė“: paauglio žaizdos, pykčio anatomija8

CHRONO 
• 27 skirsnis, kuriame Bagdonas pradeda nebesuprasti, iš kur ir į kur jis keliauja, o grįžęs namo gauna stulbinamą gimtadienio dovaną3

MUZIKA 
• FELIKSAS R. BAJORAS.
Švenčiame jubiliejus
6
 EMILIJA VISOCKAITĖ.
Improvizacijos ir eksperimentai
2

DAILĖ 
• MILDA ŽVIRBLYTĖ.
Vytauto Šerio kūrybos paroda Nacionalinėje dailės galerijoje
4

POKALBIAI 
• Su JUOZU ŽITKAUSKU ir GEDIMINU STORPIRŠČIU kalbasi AGNĖ VAREIKAITĖ.
Poezijos ir muzikos ištikima draugystė
2

POEZIJA / DEBIUTAS 
• DOMINYKAS NORKŪNAS8

PROZA 
• ALGIRDAS VASERIS.
Polaidis
4

VERTIMAI 
• ACHILLE CAMPANILE.
Siaubingasis žodis
12

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Sveikata
12

IN MEMORIAM 
• Mirė kino kritikas Vytautas Baniulis

SKELBIMAI 
• Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija1
• „Magnus Ducatus Poesis“
• Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos nariai,

DE PROFUNDIS
iš gatvės: Šiandien mačiau vienakojį vyriškį kieme,
žirklėmis karpantį gyvatvorę. Sukrečiantis vaizdas...
 
• BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS.
Armino Lydekos knygos „Etiketas kiekvienam“
papildymai ir pataisymai
8
• MARIS BĖRZINIS.
Gūtenmorgenas ir kambarys
2

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt devintoji savaitė197

MUZIKA

Improvizacijos ir eksperimentai

Įspūdžiai po XXIV tarptautinio festivalio „Vilnius Jazz 2011“, vykusio spalio 11–16 dienomis

EMILIJA VISOCKAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija


Du žodžiai, kurių nenorėčiau vartoti šiame tekste, yra paminėti pavadinime. Dėl to kalta ne tik iki nepatogumo entuziastinga daugumos koncertų vedėja gražioji S. Smirnova ar tas, kas rašė muzikantų pristatymus. Apskritai, kadangi profesionaliai apie muziką rašyti privengiama, šiedu žodžiai, valkiojami kur reikia ir dar labiau kur nereikia, prarado bet kokią reikšmę, ką jau kalbėti apie žavesį. Galbūt tai tėra muzikinės kalbos skurdumo reikalas. Tačiau žodžiai, kaip žinome, briedžiais sugrįžta: šneka atspindi mąstymo polinkius, o jei jų kol kas nėra – gali juos ir sukurti.

Susidaro įspūdis, kad jei nėra i. ir e., tai nėra ir džiazo. Kai norima pasakyti, kad džiazo muzikantas rimtas ir neatsilikęs, sakoma, kad jis nuolat e. ir ieško naujų raiškos formų. O jei nepaminėsi, kad jis scenoje i., vadinasi, jis tik skaito natas arba išvis nemoka groti. Kiekvienam aišku, kad nei i., nei e. neturi būti savitiksliai. Bet koks turėtų būti normalus jų tikslingumo laipsnis? Jei visi e., t. y. bando naujus dalykus, ar tai netampa kliše? Ar jie nėra patenkinti tuo, ką atranda, kad vis ieško kažko naujo? O jei visi i., t. y. viską daro čia ir dabar, spontaniškai, tai gal jie neberepetuoja? Jei džiazas būtų tik i. ir e., jis suktųsi tarsi amžinas atsinaujinimo variklis, niekada nebegrįžtantis prie to, kas buvo prieš minutę, – vieni sakytų, nepakartojamas, kiti – vienkartinis.

Pernai festivalį „Vilnius Jazz“ pradėjo ir užbaigė klasikines tradicijas tęsiantys fortepijono rečitaliai, tapę tvirtais atramos taškais. Šiemet festivalį atidarė L. Mockūno ir A. Bumšteino projektas „Voicescapes. Homage to MKČ“. Ten neabejotinai buvo daug i., o visas koncertas iš esmės buvo vienas didelis e. L. Mockūnas nemėgsta groti vienas, nors sugeba pabūti keliais instrumentais iš karto, atlikti ir pagrindinę, ir šalutines partijas. Garso menininkas A. Bumšteinas pučiamųjų tylą ir garsą bandė apipinti elektroniniais triukšmeliais bei chorinių kūrinių iškarpomis. Tik visai nebuvo aišku, kur šitame mockūniškame nerimastingume ieškoti MKČ harmonijos, nebent Šv. Kotrynos skliautuose galvą užvertus.

Paskutinę dieną skambėjo P. Vyšniausko ir J. Milašiaus duetas. Šičia jau akivaizdžiai dominavo i. – muzikantams būtų nepakenkę iš anksto savo pasirodymą kiek apgalvoti ir paderinti idėjas. J. Milašius sulinkusiais keliais hendriksiškai burzgino ir traškino savo gitarą, o P. Vyšniauskas, prieš pat pasirodymą apdovanotas už nuopelnus Lietuvos džiazui, ir saksofoną, ir dūdmaišį pūtė, ir fortepijonu skambino, ir monetas ant žemės žarstė, bet kad ir kaip stengėsi, vis tiek viena mano ausis girdėjo jo virtuozišką tradicinį džiazą, kol kitą ausį dirgino ekstremalūs J. Milašiaus e. Akivaizdus pasirodė kolegos pastebėjimas, kad su J. Milašium turėtų groti L. Mockūnas. O P. Vyšniauskui gal labiau pavyktų ir MKČ interpretuoti.

Nors buvo pristatyti kaip dideli e. mėgėjai, šveicarų trio „Meta Marie Louise“ skambėjo labai glotniai ir, kadangi tą patį žaidimą žaidė visuose savo kūriniuose, labai nuspėjamai. Visa intriga – koks ritmas išsikristalizuos iš perkusininko blaškymosi po savo lėkščių ir būgnų komplektą. Ritminė frazė kartojama ir varijuojama, žiūrovų batai klepsi į taktą, – turinio nėra, vien formos. Grupės pavadinimas yra kažkurio bobutės vardas, bet su bobutėm šioje muzikoje tikrai nieko bendra, o tik su anūkais, kurie patenkinti linksėjo nepilnoje Rusų dramos teatro salėje.

Šiltai buvo sutiktas ir Asaf Sirkis Trio, kurio lyderis būgnininkas iš Izraelio jau ne pirmą kartą groja Lietuvoje. Ritmai čia jau pripildyti jausmų, skirtų Anglijos greitkeliui ar gimtajam miestui ir jo sienoms. Gitaros labai švelnios, sykį suskambėjusi neįprastos išvaizdos lūpinė armonikėlė įneša klasikinės romantikos, kuri įdomiai kontrastuoja su rokerišku būgnų komplektu, ir daužo Asafas kaip tikras rokeris, tik kad su jausminga veido išraiška.

iliustracija
Grupė „Jean Louis“
Edvino Greičiaus nuotrauka

Labiausiai salė atkuto išgirdusi kolektyvą „Jazzta Pras­ta“ iš Balkanų. Užteko akordeonininkui iš lapelio perskaityti „mums labai gera būti čia“, ir klausytojai ėmė tiesiog krykšti iš džiaugsmo. Šypsenos ir atviros širdys čia buvo svarbiau nei muzika. Po kiekvieno mažučio solo publika taip džiaugėsi, tarsi apskritai pirmą kartą būtų koncerte. Plojimų klausiausi labai sunerimusi, –­ čigoniška dvasia man pasirodė visai drungna.

Gaila, kad dieniniame A. Šlausto ir T. Kutavičiaus projekto koncerte publikos buvo gėdingai mažai. Akademinio džiazo septetas skambėjo galingai (išskyrus gal tik prislopusius D. Rudžio būgnus), vietomis primindamas laidotuvių maršą, ir nebuvo čia jokių žaidimų, ir visos i. buvo savo vietose. Užtat tikrai juokingai po jų skambėjo net iš Australijos kilę „Logic“, tikrai nevertėjo juos iš šitaip toli vežti – turim ne prastesnio fusion ir aplinkui.

Šeštąjį kartą rengiamo konkurso „Vilnius Jazz Young Power“ finaliniame koncerte pasirodė trys kolektyvai, priešingai nei pernai, visi lengvai atskiriami. Farerų salose vyksiančiame Šiaurės šalių jaunųjų džiazo muzikantų konkurse Lietuvai pelnytai atstovaus „Sheep Got Waxed“, pateikę greitą, ironišką ir pankrokišką kompoziciją.

Labai rimti ir tikslūs kaip laikrodžiai buvo Colin Vallon Trio iš Šveicarijos. Be jokių efektų, nepaprastai susikaupę, jie subtiliai meditavo, o aš, tiesą sakant, graužiama sąžinės snūduriavau. Keturias dienas iš eilės (ir net ne po vieną kartą) kulniuodama aukštyn ir žemyn J. Basanavičiaus gatve dūsavau, kad sunku, šalta ir vieniša. Bet „Vilnius Jazz“ sugeba iš kaži kur ištraukti tokių atlikėjų, kurie visa ką atperka, ir tada jau niekam nesvarbu, ar jie i., ar e. Taip man nuskambėjo net trys pasirodymai. Miyeon ir Park Je Chun duetas iš Pietų Korėjos koncertą pradėjo vienos sekundos (disonuojančių greta esančių fortepijono klavišų) melodija, sukėlusia nemažą įtampą. Ir ne veltui. Toliau visą valandą laibutės moters rankos (rodos, atskirai nuo kūno) pašėlusiu greičiu ir jėga daužė fortepijoną, tarsi grotų penkis Lisztus vienu metu. Tik Tolimųjų Rytų žmonės turi pakankamai disciplinos įvaldyti šitokią techniką. Nuo stipriosios moters akių nenuleido basas perkusininkas, įnešęs į jos šėlsmą šamaniškų bildesių ir šūksnių. Arši in ir jang dvikova, žinoma, baigėsi trumpais, santūriais nusilenkimais.

Dano, prancūzo ir vokiečio trio „Das Kapital“ ovacijų ir kojų trypimo nesulaukė, bet skambėjo ypač puikiai, turbūt ir dėl menininkės A. Maknytės vaizdo „partitūros“ – šmaikščių ir melancholiškų miesto vaizdų, kuriuos įgarsino grupė. Dinamiška, turtinga muzika atmerktoms akims (kiek nervino tik susireikšminusio, patetiško būgnininko vaizdas).

Niekas nebenervino per paskutinį koncertą – trio „Jean Louis“ iš Prancūzijos. „Kokie bernai!..“ – atsiduso šalia manęs sėdėjusios merginos. Ir iš tiesų – bernai kaip reikiant, devynis prakaitus išliejo per pusvalandines nepaprasto intensyvumo kompozicijas. Trimitas, būgnai ir kontrabosas čia susilieja į vieną labai žemą balsą – stambaus žvėries žingsnius. Tai jau ne projektas, ne trys soluočių mėgėjai, o tikra susigrojusi sunkiojo avangardinio džiazroko grupė. Po šitiek garso ir trenksmo ne vienam klausytojui pakilo kraujo spaudimas, ir festivalio direktorius A. Gustys bylojo gryną tiesą: „Dabar geriausia muzika bus tyla.“

„Vilnius Jazz“ yra tinkama proga nuimti metinį džiazo derlių, paklausyti naujokų ir jų mokytojų, išgirsti, kuriomis kryptimis eina muzika ir publika bei dar kartą pastebėti, kad nėra kas apie muziką rašo – profesionalai išdidžiai ar tingiai tyli, o kultūrinėje spaudoje veši štai tokios i. ir e. muzikos tema.


 

Skaitytojų vertinimai


72781. Dalida :-) 2011-10-27 10:01
ik visai nebuvo aišku, kur šitame mockūniškame nerimastingume ieškoti MKČ harmonijos, nebent Šv. Kotrynos skliautuose galvą užvertus. - Omg kaip pritariu!!! Is esmes straipsnis itin kritiskas, o ironija liejasi per krastus, gal kur nevisai reiketu. Vertinciau puikiai, vien del to, kad nebijoma astriu komentaru.

73469. la major :-) 2011-11-07 22:27
Labai vientisa ir taikli recenzija! Nepatyriau tokio pat malonumo per "Das Kapital" pasirodymą - dėl keisto vaizdo bei garso bitonalumo, bet recenzija vežanti!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
21:34:40 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba