APIE GERVES IR GIEDRĄ

Pagaliau įvyko tai, ko seniai laukiau, - seminaras, kuriame buvo analizuojamas Lietuvos pristatymas Frankfurto knygų mugėje (2002 m.). Jį gegužės 8-10 dienomis organizavo Vilniaus Geothe`s institutas kartu su Lietuvos kultūros ministerija ir "Lietuviškomis knygomis". Seminarą pagerbė ir atidarė Lietuvos kultūros ministrė Roma Dovydėnienė ir Vokietijos ambasadorius Alexanderis fon Romas. Jame dalyvavo Rosemarie Rauter, Frankfurto knygų mugės direkcijos atstovė, būrelis svarbiausių Vokietijos laikraščių korespondentų, pakviestų dr. Martino Wälde`s, mažesnis būrelis Lietuvos žurnalistų, mugės organizatoriai, keletas rašytojų, vertėjų, leidėjų, literatūrologas, supažindinęs su vangoka Lietuvos žiniasklaidos reakcija į mugę. Buvo išgirsta ir konstatuota, kad 2002 metų Frankfurto knygų mugė buvo geriausia Lietuvos kultūrinė investicija per visus nepriklausomybės metus. Tai Vokietijoje atspindėjo 3200 spaudos straipsnių, 120 radijo ir televizijos laidų. 105 milijonai žmonių sužinojo teigiamų dalykų apie Lietuvą, mat atsiliepimai, išskyrus keletą iš Lietuvos inspiruotų staipsnių, buvo vien tiktai teigiami, ir tai jau tiesioginė šios investicijos nauda, nes Vokietija netrukus spręs, ar pritarti mūsų priėmimui į EU. Baustasi šio renginio reziumė padėti ant mūsų valdovų stalų, kad jie galbūt, jeigu turės laiko, atkreiptų dėmesį, jog esama efektyviai dirbančių ir gan pigių šalies įvaizdžio kūrėjų bei eksportuotojų.

Seminaro metu į akis krito tai, kad didžiausias tokio eksporto entuziastas yra Vilniaus Geothe`s institutas su savo vadovu dr. Martinu Wälde, kad daugiausia užsienio žurnalistų, leidėjų, vertėjų jėgomis buvo kuriamas naujų literatūros rėmimo formų įgyvendinimo, lietuvių poezijos ir prozos vertimų skatinimo, Lietuvos kultūros sklaidos planas, nedalyvaujant net toms institucijoms, kurių tiesioginė pareiga tuo rūpintis. Ir jau seminaro metu būta balsų iš pašalės, kad tokie planavimai nieko verti, nes neparemti jokiais finansais. Tokiems galėčiau pasakyti, kad Vokietijoje mugės metu, prieš ją ir po jos mačiau nemaža žmonių, kurie be jokių valdiškų finansų sugebėjo suorganizuoti ištisus Lietuvos kultūros, meno ir net kulinarijos festivalius Bad Berleburge, Vysbadene ir kitur. Iš tiesų, norint tą mūsų kultūrą eksportuoti, o ne vien užimti orias vietas, reikėtų įvertinti mugės patirtį, tarkime, kad ir Rašytojų sąjungoje arba visų pirma joje, nelaukiant, kol dauguma mugės dalyvių paliks mus vargti šioje ašarų pakalnėje. Ir įvertinus, kas įmanoma, - netikėtai gali pasirodyti, kad įmanoma ne taip jau mažai, - ką nors daryti, o nelaukti "gervėms giedros" arba dar vieno užsieniečių renginio, kurį paskui būtų galima ignoruoti.