Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-16 nr. 2950

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LESZEK ENGELKING18
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• Rimvydas Šilbajoris.
DISKUTUOJAM
10
• Teodoras Četrauskas.
APIE GERVES IR GIEDRĄ
3
 SVETlMŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS KANCELIARINĖ PRAKTIKA6
• Edmundas Rimša.
DĖL LAURYNO GUCEVIČIAUS PAVARDĖS
8
• KAUKOLĖS GYVENA ILGIAU8

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA 5

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI 
• KNUTAS SKUJENIEKAS1
• SERGEJ MOREINO
• PETR MIKEŠ
• LUBOR KASAL
• TOMISLAV BOGDAN

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Domas Razauskas.
RAŠINĖLIS: NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ
15

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lina Jakeliūnaitė.
AŠ ESU AŠ
1
• Vika Ryžovaitė.
AKMENS METAMORFOZĖS

ŠOKIS 
• Rasa Vasinauskaitė.
TAI YRA ŠOKIS
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PUNKTYRAI: ĖJIMAS PER TUŠTUMĄ
12
• Ignas Kazakevičius.
EMBLEMA
• Pillė Veljataga.
APIE ESTIJOS DAILĘ
• Salomėja Jastrumskytė.
GELEŽIES MITOLOGIJA

TEATRAS 
• ATSIVĖRIMO TRAUKA4
• Rimas Driežis.
KAMERINIAI LĖLIŲ SPEKTAKLIAI KLAIPĖDOJE

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SKAMBANTIS BALANDIS
1
• Rytis Jokūbaitis.
VILNIUS BAND
1
• SUGRĮŽIMAI1

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• LAIPTAI Į ŽMOGŲ

KNYGOS 
• Gintarė Bernotienė.
KELRODĖ VILTIS
2
• Benediktas Januševičius.
APIE "DVIVEIDĮ"
• TYLOS ARTĖJANTIS
• SPACERKIEM Z MARSZALKIEM PO ZMUDZY, WILNIE I WILENSZCZYZNIE1
• 14.99 €5
• NAUJOS KNYGOS1

POKALBIAI 
• KNUTAS: "VISI MES ESAM TIE PATYS ŽMONĖS"

KULTŪRA 
• Laimutė Tidikytė.
MOTERYS VILNIAUS KULTŪRINIAME GYVENIME
2

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21VALANDĄ VIETOS LAIKU
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS
• Renginių programa.
POEZIJOS PAVASARIS 2003
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
• JUOZAS KAZLAUSKAS1
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA SKELBIA KONKURSĄ1

DE PROFUNDIS 
• Vidmantas Kiaušas.
APIE KITĄ AKĮ
4
• TIKRI PASIKEITIMAI6

AKTUALIJOS

SVETlMŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS KANCELIARINĖ PRAKTIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Бембель Андрэй Ануфрыевiч. 1948

Pašventinus paskutinį "Lietuvių kalbos žodyno" tomą, prisiekiau daugiau nepolemizuoti svetimvardžių apsaugos klausimu. Enciklopedijos leidėjai pasuko teisinga kryptimi ir gal išmokys tautą gerbti ne tik savo, bet ir artimo vardą. O tie, kurie neturi rimtesnio darbo, tegu sau perdirbinės svetimų valstybių piliečių pavardes ir adresus, "Mažojo princo" astronomo pavyzdžiu skaičiuodami žvaigždes danguje ir turtindami tikrinį lietuvišką žodyną, nes bendrinis jau užpildytas.

Tačiau gyvenimas kelia praktiškas problemas. Štai atvyko Gudijos pilietis studijuoti Vilniaus universitetan, ir reikia jam gauti leidimą studijų metu gyventi Lietuvoje. Reikia deklaruoti, iš ko gyvens, kiek turi pinigų, iš ko nuomosis butą, - šie klausimai popieriuje labai paprastai išsprendžiami. Tačiau kaip lietuviškai rašyti savo vardą ir pavardę, kad migracijos tarnyba neatmestų prašymo?

Prašo jis manęs padėti jam parašyti tą prašymą. Atverčiu Gudijos Respublikos piliečio pasą ir pradedu rašyti iš gudiško originalo: ADAMKIEVIČ. Tuoj jis mane sustabdo - Lietuvos viza jam išduota pavarde ADAMKIEVICH. Kodėl? O todėl, sako, kad angliškame puslapyje taip parašyta. Bet prašymas juk lietuviškas, ir, mums reikia rašyti pagal Valstybinės komisijos nutarimą, ir leidimas gyventi Lietuvoje taip pat bus lietuviškas. Tikrai taip, sako jis, aš pats nenoriu, kad mane pradėtų vadinti kaip tą Viktorą -Adamkievichu, Agurkichu arba tiesiog CHU… Aš noriu būti kaip Jūsų prezidentas - giminystė praverstų. Be to, VIČIŲ kalba tokia artima mūsiškai. Antra vertus, sako tas vaikinas, be gimtosios, studijavęs ir antrąją gimtają, nejaugi Viktoras dar neišmokęs lietuviškai? Kaip jis nepaaiškina lietuviams, kad -ich tokia pati galūnė, kaip ir -yj arba -ij, ir turi būti taip pat adaptuojama, kaip, pavyzdžiui, Belyj tampa Belas, o ne Belyjus, Neizvestnyj -Neizvestnas, o ne Neizvestnyjus. Tai ir Uspaskich turi būti Uspaskis, o ne Uspaskichas, - jį lietuviai dar ir lenkiškai kirčiuoja priešpaskutiniame skiemenyje, kuris iš tikrųjų yra galūnė. Bet viza išduota Adamkievichui, vadinasi, ne Adamkievičiui...

Beje, kodėl mes pradėjome nuo pavardės? Pradžioje turėjo būti vardas, pirmas vardas, duotas vardas, krikštavardis. Žiū, vizoje - ALIAKSANDR... Pamenu, dar prie caro mana dieduks Ausiukiavičia turėjo pravardę Kairys Liaksandra, o tave, ko gero, Trydžium vadins. Liaksantas - tai tokia liekarstva, katra vidurius paleidžia, CHA CHA. Kam CHY-CHA, o man tai ne do CHU-… Aš prašymą žmoniškai turiu rašyti. Mane krikštijo kaip mūsų prezidentą. Tą vardą Lietuva rašo tik Aleksandras. "Tai gal čia ne Europa, o aš - ne krikščionis ir ne katalikas, kad negaliu savo vardo broliška kalba žmoniškai parašyti?

Abu sėdim ir taip, ir kitaip kraipom sukam galvas, į originalą žiūrime: ogi ten tarp L ir K - paskutinioji gudiškos abėcėlės raidė. Na ir macna, pamaniau, sovietinė tradiciJA, kai ant mūsų "Šilelio" eksportuojant buvo rašoma "SHILYALIS" dėl tos JA. Garsiai išsprūdo NI CHU… SEBIE. Liaksandra Adamkievychas mane tuoj pataisė: treba kazac SIABIE, mat šnekamės mudu gudiškai, o jis vis dėlto filologijos studiozas. O kur rusai sako SEBIA, gudai sako SIABIE.

Protingas jaunuolis, tik geriau jau būtum važiavęs į Smolenską, o ne į Vilnių. Ne Skorinos čėsai. Anam Vilniuje dvi knygas pavyko išspausdinti, o tu ties pirmais dviem žodžiais prašyme suklupai. Ir ne Jablonskio, ne Taraškievičiaus laikai - dabar ne kalbininkai, o valdininkai mus rašyti moko. Kaip Minske, taip ir Vilniuje. Tai kas, kad vardas, pavardė tavo, jūsų bei mūsų prezidentų sutampa. "Už jūsų ir mūsų laisvę!" - toks buvo tostas su lenkais. Su jais mūsų santykiai geri kaip niekados - pavydėti reikia, anot ano prezidento.

VALDAS B.(anaitis)

 

Skaitytojų vertinimai


2414. @2003-05-16 01:35
LIUKS!

2417. Megstamiausias nacionalinis patiekas LT: lietuviska ironija2003-05-16 02:52
Zmones zvyra valgo ir dantu nenusilauzia. Siurpu ziureti.

2420. @2003-05-16 04:13
Gerai, 2), o ka konkreciai siulai sitame musu "bespredele"?

2459. pelėda2003-05-18 01:36
O kodėl nieko nerašot apie istorinį įvykį - moterys išsikovojo teisę į savo pavardes be priesagų!!! Čia tai bent: pagaliau panaikintas vienas iš daugelio moterų diskriminacijos ženklų. Valio rašytojai Zitai Čepei ir kitoms, jai padėjusios!

2464. Bagira2003-05-18 23:58
Pelėdai: sulatvėsim... O gaila, nes nematau nieko gėdingo ir diskriminuojančio tose mūsų (mano taip pat:) pavardėse. O lietuviškumo ženklas tai buvo ryškus ir unikalus.

2465. pelėda - bagirai:)2003-05-19 08:14
Deja, tai ne lietuviškumo, o polonizmo ženklai, atsiradę 17 a dėl turtinių dalykų (-ienė galėjo paveldėti, o -ytė, aitė ir pan ne). Tai socialinio norminimo dalykai - ne kalbos. Pats Jablonkis tam prieštaravo; vėliau - Girdenis, Salys. Bet jei nesinori keisti pavardės - ir nereikia. Svarbu, kad įtvirtinta pasirinkimo teisė:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
21:34:29 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba