PUNKTYRAI: ĖJIMAS PER TUŠTUMĄ

Arūnas Gelūnas. "Vėjai galvoj"

Koks garsas, kai plojama viena ranka, - klausiama garsiajame dzeno koane. Koks vaizdas ten, kur binoklis nukreipiamas į mąstymo ir intuicijos susikirtimą, galėtų atsakyti Arūnas Gelūnas. Gal ne tiek atsakyti, kiek padėti sukoncentruoti žvilgsnį ties ta riba, kurioje spontaniškas teptuko mostas kinišką popierių girdo tušu, o racionalus protas skaičiuoja brūkšnelių brėžiamas trajektorijas. "Punktyrinės teritorijos" žvilgsnį švelniai vedžioja peizažo "gaurais", peizažo, balansuojančio ant realaus ir įsivaizduojamo ribos. Glosto figūrų linijas, plaukiojančias lakštuose.

Spontaniškumas. Potėpiai lengvi ir skaidrūs, susiliejantys pilkomis dėmėmis ant švelniai pūkuoto kiniško popieriaus. Lengva ranka vedžioja teptuką, stebėdamasi skaidrumu ir tirštumu, potėpiais ir pustoniais. Figūros nuspėjamos, įsivaizduojamais judesiais. Peizažą ir figūras pjauna punktyrai, nužymintys menamo binoklio trajektoriją. Viskas pilka - ir objektai, ir punktyrai, įkūnijantys žiūrinčią akį. Lakštuose susikerta stebima mentalinė tikrovė ir stebėtojas, su kuriuo gali nejučia susitapatinti žiūrovas. Nejučia, nes žvilgsnis atsainiai slysta punktyrų linijomis, užpildydamas tarpus tarp jų. Įsivaiduojami veikėjai laukia spontaniško žiūrovo, kuris galėtų lengvai ir be ypatingų pastangų, tarsi netyčia, mintyse sukurti pjesę, pateisinančią jų egzistenciją.

Netikslumas. Linijos išskydusios, punktyrai žymi nežinia kur esančią nežinia kokią teritoriją. Duomenų nebuvimas leidžia apgyvendinti ją svarbiais personažais: juk taip įdėmiai stebimi tegali būti labai reikšmingi objektai. Tačiau Arūno Gelūno peizažų ir veikėjų strateginis svarbumas yra toks pat didis, kaip ir nustipusios katės brangumas. Ir Gelūnas, kaip Salingerio Simoras, galėtų ramiai atsakyti, nudelbęs akis į lėkštę, kad brangiausias pasaulyje dalykas yra nustipusi katė, nes jos niekas negali įkainoti. O reikšmingiausias pasaulyje strateginis objektas - įsivaizduojamos tolumos. Ir jie teisūs - tiek Simoras, tiek Gelūnas.

Lengvumas. Autorius lengvai vedžioja savo ranką ir žiūrovo žvilgsnį. Lengvas egzotiškumo atspalvis, sklindantis iš rytietiško popieriaus ir tušo, visgi nepaverčia darbų populiariomis rytietiškos tapybos imitacijomis. Racionalus žvilgsnis, kurį personifikuoja punktyras, švelniai susiduria su moterų figūromis ir peizažo toliais, suponuodamas naują kokybę. Intelektualumas išlieka, susivienijęs su intuityviu tapybiškumu. Ir A.Gelūno veidas, kurio bruožai sustingo, išsilieję purtant galvą fotografijose, keičiasi su griežtomis medžio raižinio linijomis, formuojančiomis kanoninės galvos schemos piešinį, - ir žvilgsnis šokinėja nuo tamsių dėmių prie šviesių, ieškodamas ir rasdamas tą teritoriją, kurioje spontaniškumas ir intuicija gulasi šalia to, ką gali išmąstyti racionalaus proto pajėgos, - kaip biblinis liūtas greta avinėlio.

Tada ir supranti, jog tikrąją teritoriją, kurioje ir glūdi tiesa, žymi ne punktyrų linijos, o tuštuma tarp jų.