Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-16 nr. 2950

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LESZEK ENGELKING18
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• Rimvydas Šilbajoris.
DISKUTUOJAM
10
• Teodoras Četrauskas.
APIE GERVES IR GIEDRĄ
3
• SVETlMŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS KANCELIARINĖ PRAKTIKA6
• Edmundas Rimša.
DĖL LAURYNO GUCEVIČIAUS PAVARDĖS
8
• KAUKOLĖS GYVENA ILGIAU8

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA 5

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI 
• KNUTAS SKUJENIEKAS1
• SERGEJ MOREINO
• PETR MIKEŠ
• LUBOR KASAL
• TOMISLAV BOGDAN

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Domas Razauskas.
RAŠINĖLIS: NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ
15

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lina Jakeliūnaitė.
AŠ ESU AŠ
1
• Vika Ryžovaitė.
AKMENS METAMORFOZĖS

ŠOKIS 
• Rasa Vasinauskaitė.
TAI YRA ŠOKIS
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PUNKTYRAI: ĖJIMAS PER TUŠTUMĄ
12
• Ignas Kazakevičius.
EMBLEMA
• Pillė Veljataga.
APIE ESTIJOS DAILĘ
• Salomėja Jastrumskytė.
GELEŽIES MITOLOGIJA

TEATRAS 
• ATSIVĖRIMO TRAUKA4
• Rimas Driežis.
KAMERINIAI LĖLIŲ SPEKTAKLIAI KLAIPĖDOJE

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SKAMBANTIS BALANDIS
1
• Rytis Jokūbaitis.
VILNIUS BAND
1
• SUGRĮŽIMAI1

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• LAIPTAI Į ŽMOGŲ

KNYGOS 
• Gintarė Bernotienė.
KELRODĖ VILTIS
2
• Benediktas Januševičius.
APIE "DVIVEIDĮ"
• TYLOS ARTĖJANTIS
• SPACERKIEM Z MARSZALKIEM PO ZMUDZY, WILNIE I WILENSZCZYZNIE1
• 14.99 €5
• NAUJOS KNYGOS1

POKALBIAI 
• KNUTAS: "VISI MES ESAM TIE PATYS ŽMONĖS"

KULTŪRA 
• Laimutė Tidikytė.
MOTERYS VILNIAUS KULTŪRINIAME GYVENIME
2

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21VALANDĄ VIETOS LAIKU
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS
• Renginių programa.
POEZIJOS PAVASARIS 2003
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
• JUOZAS KAZLAUSKAS1
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA SKELBIA KONKURSĄ1

DE PROFUNDIS 
• Vidmantas Kiaušas.
APIE KITĄ AKĮ
4
• TIKRI PASIKEITIMAI6

MUZIKA

SKAMBANTIS BALANDIS

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Smuikininkų ansamblis ir jo vadovas Andrius Krevnevičius
Audroniaus Žygavičiaus nuotrauka

Reikšmingiausiu mėnesio kultūros įvykiu Lietuvoje turėtume vadinti balandžio 25 d. Nacionalinės filharmonijos salėje vykusį vakarą. Jo metu Lietuvos kamerinio orkestro įkūrėjui ir meno vadovui profesoriui Sauliui Sondeckiui, pirmam iš Lietuvos piliečių, Austrijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius dr. M.Schwarzingeris įteikė pirmos klasės Austrijos garbės kryžių už nuopelnus mokslui ir menui.

Austrijos vardas skamba visų muzikų lūpose. Neužaugo nė vienas, negrojęs Zalcburge gimusio genialiojo W.A.Mozarto muzikos. Nemažai jaunų žmonių dabar tobulinasi Mocarteume, yra mokęsi Vienos muzikos ir dailiųjų menų akademijoje. Gegužės 12 d. Taikomosios dailės muziejuje dainavo vienas jos auklėtinių Leonas Baltrus. Nemažai dainininkų studijuoja Grace, dalyvauja meniniame jo gyvenime. Austrijoje ir dabar dirba instrumentininkai - Paulius Sondeckis, Irma Kriauzaitė, šiais metais "Sugrįžimų" festivalyje dalyvaujanti fleitistė Živilė Barauskaitė bei kiti muzikai. Žymiausi mūsų dainininkai, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, jau pasirodo Didžiajame Zalcburgo festivalyje. Jo renginiuose matome Violetos Urmanavičiūtės, Sergejaus Larino, Ritos Bieliauskaitės pavardes. Birželio 15 d. autoriniame koncerte Vienos filharmonijos W.A.Mozarto salėje Claudio Abbado premija bus įteikta kompozitoriui ir dirigentui Vykintui Bieliauskui.

Tačiau S.Sondeckis aktyvius kūrybinius ryšius su aukščiausios europinės kultūros šalim Austrija sugebėjo užmegzti prieš 25 metus, dar sovietmečiu. Tai buvo ne tik puikios diplomatijos, bet pirmiausia - meistriškumo demonstravimas. Pirmasis S.Sondeckio diriguojamas koncertas Austrijoje įvyko 1977 metais Insbruke. Nuo to laiko į šią šalį jis keliavo 43 kartus. 44 miestuose surengta 115 jo diriguojamų koncertų. 1999 ir 2000 metais S.Sondeckis buvo tarptautinių W.A.Mozarto konkursų Zalcburge žiuri narys.

"Austrija mano kūrybinėje biografijoje ir asmeniniame gyvenime labai reikšminga šalis. Joje esu praleidęs 355 dienas. Esu dėkingas šios šalies muzikinei visuomenei už galimybę diriguoti garsiausiose salėse, geriausiems orkestrams, dalyvauti prestižiniuose renginiuose", - kalbėjo prof. S.Sondeckis.

Daugiausia, net devyniolika, koncertų S.Sondeckis surengė W.A.Mozarto ir H.von Karajano gimtajame mieste - Zalcburge. 1988 m. Zalcburgo festivalyje dirigavo "Otelą" Hamburgo baleto trupės pastatytą pagal A.Schnittke`s ir A.Pärto muziką.

Daugiausia Austrijoje koncertavo su savo išugdytais kolektyvais - Lietuvos kameriniu orkestru, Sankt Peterburgo "Camerata", "Hellos Orchestra of Patras". Dirigavo ir Vienos festivaliniam styginių orkestrui "Arpeggione", Graco filharmonijos orkestrui, čia gastroliavusiems "Kremerata Baltica", Satu Marės (Rumunija) filharmonijos simfoniniams orkestrams ir kitiems kolektyvams. S.Sondeckis kviečiamas vadovauti įvairių šalių festivaliniams jaunimo orkestrams, taip pat Austrijos "Ost-West-Musikfest" festivalio kolektyvui.

Europos šalyse S.Sondeckis žinomas kaip W.A.Mozarto muzikos interpretatorius. Yra parengęs net kelis istorinius visų koncertų fortepijonui su orkestru ciklus. Įrašytos visos simfonijos. Puikaus muzikų atgarsio sulaukė W.A.Mozarto operų "Užburtoji fleita", "Don Žuanas", "Cosi fan tutte" atlikimas Sankt Peterburge, Vilniuje. Sukurta operos "Don Žuanas" kino versija.

Balandžio mėnesį Vilniuje įvykusiu koncertu buvo paminėtos didžiojo menininko Herberto von Karajano 95-osios gimimo metinės. Būtent jis įteikė aukso medalį S.Sondeckiui, įvertindamas M.K.Čiurlionio menų mokyklos orkestro pasirodymą 1976 m. tarptautiniame jaunimo orkestrų festivalyje Berlyne.

Šį kartą koncertas buvo reikšmingas ir tuo, kad pirmąsyk Lietuvoje grojo talentingas trimitininkas Sergejus Nakariakovas. Jis atliko technine ekvilibristika žaižaruojančias J.B.Arbano variacijas trimitui ir orkestrui "Venecijos karnavalas", P.Čaikovskio Variacijų rokoko tema versiją fliugelhornui ir orkestrui. Tai viena iš stulbinančių šio kompizitoriaus transkripcijų. "Trimito Paganiniu" vadinamas, trisdešimties dar neturintis kuklus muzikantas koncertuoja su žymiausiais pasaulio orkestrais, dirigentais, puikių kritikų atsiliepimų pelno jo įrašomos plokštelės. Jam visiškai paklūsta instrumentas, žavi jo išgaunamų tembrų įvairovė ir artikuliacijos.

Šis koncertas - didelis "Lietuvos telekomo" nuopelnas, nes tik šios akcinės bendrovės remiamas kolektyvas galėjo pasikviesti vieną ryškiausių Europos muzikų. "Esame įsitikinę, kad mūsų pagalba įgyvendinant Lietuvos kamerinio orkestro projektus duos neįkainojamos naudos visai Lietuvai", - po koncerto džiaugėsi "Lietuvos telekomo" valdybos pirmininkas Gintaras Žentelis.

* * *

Kad stygininkų kuriamas menas Lietuvoje dar gyvuos, įrodė balandžio 26-ąją Lietuvos muzikų sąjungos Vilniaus rotušėje surengtas Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblio koncertas. Juo buvo paminėtas kolektyvo meno vadovo, pedagogo Andriaus Krevnevičiaus 65-metis ir visada jauno (nes nuolat atsinaujinančio) ansamblio įkūrimo 55-metis.

A.Krevnevičiaus kūrybinė biografija - tai savo kelio mene paieškos. Kaunietis muzikas augo smuikininko Adomo Krevnevičiaus šeimoje. Čia brandino meilę muzikai. Domėjosi ne tik menu, bet ir automobilizmu. Ir šiandien tai - neslepiama jo meilė.

Smuikavimo pagrindus jam davė žinomi pedagogai - V.Varčikas ir J.Jagėla Kaune, A.Livontas Vilniuje, V.P.Broninas ir I.Berzodnas Maskvoje.

Smuikininkas kurį laiką grojo Filharmonijos simfoniniame orkestre. Yra parengęs daug kamerinės muzikos programų su pianistais V.Vitaite, J.Karnavičium, S. ir R.Okruško, P.Jaraminu, L.Paulauskaite. Su ja 1974 m. įrašė ir pirmąją plokštelę.

Per sukaktuvinį koncertą Rotušėje A.Krevnevičius grojo su savo auklėtiniais - vidurinių klasių moksleiviais. Tokiam ansambliui vidurinėje specialiojoje muzikos mokykloje (dabar Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla) prieš 55 metus pradėjo vadovauti mokytojas Vincas Arnastauskas. Kurį laiką su vaikais dirbo prof. V.Radovičius. Ilgiausiai ansambliui vadovavo mažų smuikininkų psichologiją puikiai išmanęs žaismingas mokytojas, altistas Tadas Šernas. Įspūdingos buvo ansamblio ir mokytojo rengiamos šviečiamosios televizijos laidos. Radijo fonotekoje pradėti kaupti įrašai. Šiandien beveik kiekvieną dieną skamba jau ir A.Krevnevičiaus instrumentuotos miniatiūros.

Malonybiškai vadinamas "Šerniukų ansamblis" pradėjo koncertuoti mokykloje, televizijos studijoje, Lietuvos ir užsienio šalių koncertų salėse. Jam plojo Vokietijos, Švedijos, Talino, Rygos, Maskvos, Leningrado klausytojai. Mokyklos direktorius D.Trinkūnas mėgdavo prisiminti vokiečių dirigento ir vargonininko H.Zaradze`s žodžius, pasakytus po smuikininkų ansamblio koncerto: "Perfection - tobula! Nerandu kito žodžio, kuriuo galėčiau išreikšti savo įspūdžius. Vaikai labai gerai girdi vienas kitą, be dirigento nepriekaištingai atlieka įvairaus charakterio kūrinius. Kiekviename jų išryškina kaip tik tai, kas jiems būdinga: lyriškumą, gyvumą, gracingumą, svajingumą, - atveria subtiliausius atspalvius…".

A.Krevnevičius ieško naujo repertuaro. Tačiau dažniausiai neranda ir kūrinius pritaiko ansambliui pats. Talkina kompozitorius Valentinas Bagdonas. Lietuvoje, Vokietijoje išleista ne viena audiokasetė, kompaktinė plokštelė. Ansamblis nuolat kviečiamas dalyvauti reprezentaciniuose renginiuose Lietuvoje, Vokietijoje. 2002 m. tarptautiniame kamerinių orkestrų festivalyje "Pro Archi" Vengrijoje pelnė pirmąją premiją su pagyrimu ir Didįjį medalį.

"Noriu pabrėžti, kad tai sunkus ir labai skatintinas kūrybinis darbas, turintis didelę išliekamąją vertę…" - yra sakęs kompozitorius Bronius Kutavičius. Telieka pridurti - ir visam gyvenimui įdiegiąs vaikų širdyse muzikos meilę.

Koncerte dalyvavo Virgilijus Noreika, Justinas Bruzga, Povilas Jaraminas, Jaroslavas Cechanovičius ir Zigmas Žukas.

 

Skaitytojų vertinimai


26834. irena :-) 2006-05-16 07:31
Dekui.Esu buvusi Tado Serno mokine.Gerai prisimenu smuikininku ansamblio koncertus.Taip pat 1976 metu konkurso Berlyne dalyve.Dekui dar karta uz straipsni - sukele daug prisiminimu. IRENA ZENTALYE CHICAGO

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
21:34:21 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba