 Spektaklio "Donja Rosita, arba Gėlių kalba" scenos Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos |
Birželio 17, 18 ir 20 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre gastroliuos Kauno valstybinis akademinis dramos teatras. Žiūrovams siūlomi trys režisieriaus Gintaro Varno spektakliai - F.Garcķa Lorcos "Donja Rosita, arba Gėlių kalba", M.Carr "Portija Koglen" ir E.O`Neillo "Gedulas tinka Elektrai". Birželio 17 dieną bus rodoma F.Garcķa Lorcos tragikomedija "Donja Rosita, arba Gėlių kalba". Nauju savo spektakliu, kurio premjera įvyko šių metų gegužės 3 dieną, G.Varnas tarsi bando atitrūkti nuo jo kūryboje įsivyravusių tamsių nuotaikų. Tai liudija skaidrus dekoracijų ir kostiumų lengvumas, žaisminga aktorių vaidyba, bandymas supinti mizanscenas į permatomą, besvorį ir kartu prašmatnų nėrinį. Vis dėlto ar švelnus Donjos Rositos liūdesys mažiau skausmingas negu Portijos Koglen nevilties šauksmas ir niūrus Lavinijos stoicizmas? Juk jos grožis, aristokratiškumas ir jausmo kilnumas - neįkainojamos dangaus dovanos, turinčios teikti meilę ir laimę, - lieka nepanaudota. Visi G.Varno spektakliai provokuoja dvasinį atsivėrimą. Šiuo atžvilgiu režisieriaus prioritetai nekinta - jį traukia kritinę sielos būseną fiksuojanti dramaturgija, kiekvieną spektaklį jis orientuoja į naujai įžvelgtą ir savitai atskleistą aktorių. Aktorė Jūratė Vilūnaitė - dar vienas įstabus režisieriaus atradimas. Ji iš tikrųjų primena nuostabiu žiedu prasiskleidusią rožę, kurios aromatas taip ir liko neįkvėptas. Vaidinimo pabaigoje atrodo, kad nuo jos krintantis beprasmės egzistencijos šešėlis apgaubia visus personažus. Spektaklio scenografė - R.Biliūnaitė, vaidina aktoriai G.Balandytė, B.Raubaitė, M.Šablauskaitė, V.Šinkariukas, R.Vitkaitis ir kiti.
Marinos Carr drama "Portija Koglen", kurios atsiradimą teatre inspiravo Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro organizuota "Naujosios dramos akcija", režisuota 2002 metais. Iš pirmo žvilgsnio tai bauginanti pjesė, bloškianti į juodos nevilties, iš kurios neįmanoma ištrūkti, bedugnę. Portiją Koglend sukūrusi aktorė Viktorija Kuodytė pelnė apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį, apie šį jos darbą lig šiol išsamiai rašoma. Jos Portija - vėlgi beprasmės egzistencijos, šį kartą iliuzinės, auka ir apsėstoji. Ji nesusitaiko su savo lemtimi, kaip kad Donja Rosita, nors vienintelis būdas iš jos išsiveržti yra atsisveikinimas su gyvenimu. Taip Portija susigrąžina savo prarastą sielos dalelę. Spektaklio scenografas - G.Makarevičius, vaidina aktoriai G.Ivanauskas, L.Laucevičius, B.Raubaitė, D.Stubraitė, D.Svobonas, S.Šidlauskas, V.Šinkariukas, R.Vitkaitis ir kiti.
 |
E.O`Neillo tragedijos "Gedulas tinka Elektrai" premjera įvyko 1999 metais. Tai antras režisieriaus darbas Kauno teatre po plačiai išgarsėjusios H.Ibseno dramos "Heda Gabler" spektaklio. Kalbėdamas apie pjesės pasirinkimą, režisierius išaukštino tragedijos žanrą, priešindamas jo teikiamas galimybes įsigalėjusiam juokavimo kultui. "Gedulas tinka Elektrai" - monumentalus, santūrus ir didingas spektaklis su tiksliomis ir raiškiomis mizanscenomis. Ir šio spektaklio pagrindinio Lavinijos vaidmens atlikėja - aktorė Daiva Čepauskaitė pelnė apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį. Ir jos herojė nesusitaiko su įprastu laimės suvokimu, sviedžia iššūkį lemčiai ir nesutinka trauktis
Spektaklio scenografas - Andris Freibergsas (Latvija), vaidina aktoriai G.Adomaitis, E.Leskauskas, J.Onaitytė, D.Rudokaitė, V.Šinkariukas, V.Vaičekauskas, R.Vitkaitis.
Įdomu, kad, kiekvieną kartą rasdamas vis kitą pagrindinio vaidmens atlikėją ir scenografą, režisierius lieka ištikimas jo pasitikėjimą pelniusiai komandai - kompozitoriui G.Puskunigiui, kostiumų dailininkui J.Statkevičiui ir netgi programų dailininkei M.Kairaitienei.
Tragedija, drama ir tragikomedija - jau vien tokio pobūdžio veikalų pasirinkimas nusako režisieriaus orientyrus. Ar tai reiškia, kad jis nemato jokios šiuolaikinio gyvenimo harmonijos galimybės? Pavargusioje ir nusivylusioje visuomenėje, trokštančioje pramogų ir poilsio, rizikinga kalbėti apie skausmą ir neviltį. Vis dėlto idealo troškimas verčia tai daryti.
Gintaras Varnas tai ir daro.
ELVYRA MARKEVIČIŪTĖ