Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-16 nr. 2950

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LESZEK ENGELKING18
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• Rimvydas Šilbajoris.
DISKUTUOJAM
10
• Teodoras Četrauskas.
APIE GERVES IR GIEDRĄ
3
• SVETlMŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS KANCELIARINĖ PRAKTIKA6
• Edmundas Rimša.
DĖL LAURYNO GUCEVIČIAUS PAVARDĖS
8
 KAUKOLĖS GYVENA ILGIAU8

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA 5

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI 
• KNUTAS SKUJENIEKAS1
• SERGEJ MOREINO
• PETR MIKEŠ
• LUBOR KASAL
• TOMISLAV BOGDAN

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Domas Razauskas.
RAŠINĖLIS: NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ
15

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lina Jakeliūnaitė.
AŠ ESU AŠ
1
• Vika Ryžovaitė.
AKMENS METAMORFOZĖS

ŠOKIS 
• Rasa Vasinauskaitė.
TAI YRA ŠOKIS
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PUNKTYRAI: ĖJIMAS PER TUŠTUMĄ
12
• Ignas Kazakevičius.
EMBLEMA
• Pillė Veljataga.
APIE ESTIJOS DAILĘ
• Salomėja Jastrumskytė.
GELEŽIES MITOLOGIJA

TEATRAS 
• ATSIVĖRIMO TRAUKA4
• Rimas Driežis.
KAMERINIAI LĖLIŲ SPEKTAKLIAI KLAIPĖDOJE

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SKAMBANTIS BALANDIS
1
• Rytis Jokūbaitis.
VILNIUS BAND
1
• SUGRĮŽIMAI1

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• LAIPTAI Į ŽMOGŲ

KNYGOS 
• Gintarė Bernotienė.
KELRODĖ VILTIS
2
• Benediktas Januševičius.
APIE "DVIVEIDĮ"
• TYLOS ARTĖJANTIS
• SPACERKIEM Z MARSZALKIEM PO ZMUDZY, WILNIE I WILENSZCZYZNIE1
• 14.99 €5
• NAUJOS KNYGOS1

POKALBIAI 
• KNUTAS: "VISI MES ESAM TIE PATYS ŽMONĖS"

KULTŪRA 
• Laimutė Tidikytė.
MOTERYS VILNIAUS KULTŪRINIAME GYVENIME
2

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21VALANDĄ VIETOS LAIKU
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS
• Renginių programa.
POEZIJOS PAVASARIS 2003
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
• JUOZAS KAZLAUSKAS1
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA SKELBIA KONKURSĄ1

DE PROFUNDIS 
• Vidmantas Kiaušas.
APIE KITĄ AKĮ
4
• TIKRI PASIKEITIMAI6

AKTUALIJOS

KAUKOLĖS GYVENA ILGIAU

ALIS BALBIERIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus nuotrauka

Vaikystėje bijojau kaukolių. Sykį, einant iš mokyklos, miestelio gatvėj vaikai it futbolo kamuolį spardė statybvietėj buldozeriu "Stalinec" išraustą kaukolę. Regis, buvo ruduo - atmenu rudą, molingą purvą, vikšrų pėdsakus, pilnus gelsvo vandens. Nedrįsau paspirti tos kaukolės. Išsigandau, susigūžiau į mažytį taškelį - juk kadaise būta žmogaus… Tačiau ta kaukolė keistai traukė, žadino smalsumą, kartu kėlė baimę, norą bėgti nuo to, kas gimstant mumyse užprogramuota, kam mes pasmerkti ir ką net "nežinodami" gerai "žinome".

Ir dabar nejauku, išvydus žmogaus kaukolę. Nors teko studijuot ir šiek tiek anatomijos, o senais magiškosios gamtotyros laikais preparavau visokiausių gyvūnų ir paukščių kaukoles, taip pat ir žiurkių, kurios kelia didžiausią pasišlykštėjimą dailiajai lyčiai.

Regis, vos išvydus žmogaus kaukolę, iškart pasidaro gaila savęs. Prisipažinkim: kaukolės arba kadaise buvusio jo savininko - mažiausiai. Visos tos fobijos lindi giliausiuose pasąmonės urvuose, ir kiekvienam nesvetima mirties, ne kieno kito, o būtent savos mirties, baimė, nes ne veltui yra pasakyta, kad gyvenimas yra mokymasis numirti. Gal ir gerai, kad tuos mokslus mes dažnai užmirštame, kitaip ne vienas lindėtumėm vienuolyne arba gyventumėm taip, kad kiekviena diena taptų nesibaigiančia fiesta.

Kaukolė - ir realus daiktas, ir simbolis. Religijose ir magijose, menuose ir apeigose kaukolė turi daugybę simboliškų prasmių ir jų niuansų. Paleontologams ar kriminalistikos ekspertams kiekviena kaukolė yra lyg knyga, - čia daug įrašų apie tą gyvybę, kuri kaukolę kadaise dėvėjo. Kaukolė be "turinio" - tai lyg drabužis be kūno. Arba lyg proto batai, kuriuos gyvybė išmeta dar visiškai nesunešiotus, bet tokių batų jau niekas antrąsyk nenusipirks jokiuose Lietuvos skudurynuose.

Kaukolės - ne tik mirties simbolis, jos priminimas, bet ir estetikos objektas. Senovės tapyboje puolusios Magdalenos atgailauja priešais kaukolę galbūt daug nuoširdžiau negu prieš kryžių. Kaukolė būna ir jėgos, viršenybės ženklas. Kadaise buvau gavęs sidabrinį esesininko žiedą su kaukolės atvaizdu. Bet greitai jį "pasiskolino" vyresnis, labiau negu aš į esesininką panašus paauglys. Kažkodėl iki šiol gaila to žiedo.

"Jeigu sapnuojate kaukolę, kuri Jums šypsosi, - neišvengsite šeimyninių barnių ir išsiskyrimo"; "Jeigu sapnuojate moters kaukolę, vadinasi, saugokitės nelaimės"; "Jeigu sapne Jūs kaukolę paliesite ranka, Jūsų reikalai žlugs", - byloja man po ranka pakliuvęs "Didysis sapnininkas". Man regis, kad aš niekada nesu sapnavęs kaukolės. O jei sapnuočiau, tai kaip ją atskirt nuo vyro ar moters? Esu visai tikras, kad nesapnavau jokios kaukolės, bet dabar, apie jas rašydamas, turiu kur kas didesnę galimybę susapnuoti, nes tai, ką užrašai, dažnai yra kaip pranašystė - ima ir išsipildo, ir ne visada tik sapnuose. O reikalai dažniausiai žlunga patys, be sapnų apie kaukoles; apskritai aš dažniausiai neprisimenu savo sapnų, ypač pastaraisiais metais, ir gerai žinau, kad niekada netapsiu sapnų aiškintoju, nors tai gal būtų puikus ir poetiškas darbas, jei dar duotų ir apčiuopiamų pajamų.

Anot G.G.Frezerio, Šiaurės Amerikos indėnai kadaise tikėjo, kad bizonų ir šunų, kuriuos jie suvalgydavo, kaukolės ir kaulai vėl gali prisikelti gyvo žvėries pavidalu. Kai kurios gentys išdėliodavo prerijose tuščias bizonų kaukolių dėžutes, nes tikėjo, kad jos vėl apaugs raumenimis, riebalais ir kailiais, ir didingi raguočiai vėl ganysis prerijose ir leisis sumedžiojami.

Šis indėnų tikėjimas buvo labai savanaudiškas, nes dauguma kitų žemynų pirmykščių tautelių ar genčių geriausiu atveju suvalgytus gyvūnus, kaip ir mirusiuosius, palydėdavo į kitą, pomirtinį pasaulį. Iš to pasaulio jau būdavo nebegrįžtama.

Arčiausiai pirmykščių žmonių šiandien tebėra homo sapiens atmaina, medžioklę vadinanti "sportu". Sportuoja jie ten, kur tik įmanoma ir leidžiama. Tai užkietėję šių dienų fetišistai, nužudytų gyvūnų kaukoles iškabinantys labiausiai pastebimose savo būstų vietose ir demonstruojantys jas su tokiu pasididžiavimu, lyg būtų įgiję Afrikos liūto ar Lietuvos briedžio galvą garbingoje kovoje, vienas prieš vieną, su masajų ietimi ar gladiatoriaus kardu.

Nors mūsų žmogiškąsias kaukoles taip lengva suskaldyti beisbolo lazda arba plyta (nebūtinai krintančia nuo stogo), iš tiesų jos yra kur kas ištvermingesnės. Net velniškai ilgaamžės, lyginant su jų turiniu. Kalbėdamas apie "turinį", turiu galvoje pirmiausia didesnį ar mažesnį kiekį proto, nors galbūt ten pat slypi ir efemeriškiausia gyvybės dalis - siela. Tačiau, pasak Aristotelio, "gauti tikrų žinių apie sielą visais atvejais ir atžvilgiais yra labai sunku". O kaukolių ilgaamžiškumo liudininkių pilnos visų žemynų kapinės. Egipto mumijos taip pat nėra begalvės - kai kurios net su plaukais. O kas ta mūsų kultūra, civilizacijos laimėjimai palyginti su iškasta pitekantropo ar dar dešimtimis milijonų metų senesne dinozauro kaukole? Vaikai, pienburnių pienburniai esam prieš tokias kaukolių kaukoles, gyvybės artefaktus, archetipų archetipus iš tos milijonų metų gilmės, gilaus urvo, kur dar nešvietė jokia žmogaus proto žvakutėlė, bet pasaulis egzistavo, buvo.

Kadaise nepaspyriau tos nežinomo žmogaus kaukolės. Apskritai niekada nesu paspyręs jokios nei žmogaus, nei gyvūno kaukolės, lygiai kaip iki šiol niekada nesapnavau šių anapusinio pasaulio simbolių. Ir ne tik savos mirties baimė mane sulaiko, bet ir pagarba kaukolei - Cranium. Nes jos gyvena ilgiau negu mes, jų savininkai.

Dar tuščios kaukolės man primena kriaukles. Ištuštėjusias pajūrio kriaukles, kurias, kaip ir mūsų kaukoles, išgeria ta pati nepasotinama alkoholikė Naktis. Geria, geria ir niekad neapsvaigsta - jau milijonus metų nuo gyvybės atsiradimo.

 

Skaitytojų vertinimai


2429. ziurke2003-05-16 12:01
Normaliausias sio nr. tekstas.

2433. proerlickiskasis2003-05-16 13:53
vakar parasiau laiska ir imeciau i pasto dezute siandien radau ir perkaiciau deja neradau nieko nauja galvoju - kam rasyti jei neturi ka pasakyti

2441. Margarita2003-05-16 21:03
O būtų įdomu paskaityti apie kaukuolių ypatumus,bet tikriausiai čia jau ne LM reikėtų ieškoti tokių textų.O šis nei gražus,nei informatyvus.Textas ir tiek.

2494. kritikė :-( 2003-05-26 14:08
Penktoko lygio skiedalėliai, negi nėra ką spausdinti.

9789. lapatai :-) 2004-08-01 22:30
zmones rasykit daugiau apie kaukoles tai idomu !!!

9790. jokubas :-) 2004-08-01 22:32
aisku daugiau apie kaukoles !!!

9791. pokstas :-) 2004-08-01 22:35
lapatai ir jokubas buvo viena asmenybe pajuokavau as esu rinwiuxxx

61792. konstantinas :-) 2010-07-30 20:13
as kaip tik sendien radau kaukole, bet neseip kaukole, jau suakmenejusi, ir neiskios kilmes gyvuno ar butybes, ir jieskau kas man galetu padet tuo klausimu, kieno tai kaukole, ir kiek jai laiko?????????? isanksto dekoju

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
21:34:12 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba