Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-05-16 nr. 2950

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• LESZEK ENGELKING18
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE5

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• Rimvydas Šilbajoris.
DISKUTUOJAM
10
• Teodoras Četrauskas.
APIE GERVES IR GIEDRĄ
3
• SVETlMŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS KANCELIARINĖ PRAKTIKA6
• Edmundas Rimša.
DĖL LAURYNO GUCEVIČIAUS PAVARDĖS
8
• KAUKOLĖS GYVENA ILGIAU8

POEZIJA 
• VYTAUTAS SKRIPKA 5

POEZIJOS PAVASARIO SVEČIAI 
• KNUTAS SKUJENIEKAS1
• SERGEJ MOREINO
• PETR MIKEŠ
• LUBOR KASAL
• TOMISLAV BOGDAN

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Domas Razauskas.
RAŠINĖLIS: NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ
15

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lina Jakeliūnaitė.
AŠ ESU AŠ
1
• Vika Ryžovaitė.
AKMENS METAMORFOZĖS

ŠOKIS 
• Rasa Vasinauskaitė.
TAI YRA ŠOKIS
2

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
PUNKTYRAI: ĖJIMAS PER TUŠTUMĄ
12
• Ignas Kazakevičius.
EMBLEMA
• Pillė Veljataga.
APIE ESTIJOS DAILĘ
• Salomėja Jastrumskytė.
GELEŽIES MITOLOGIJA

TEATRAS 
• ATSIVĖRIMO TRAUKA4
• Rimas Driežis.
KAMERINIAI LĖLIŲ SPEKTAKLIAI KLAIPĖDOJE

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
SKAMBANTIS BALANDIS
1
• Rytis Jokūbaitis.
VILNIUS BAND
1
• SUGRĮŽIMAI1

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• LAIPTAI Į ŽMOGŲ

KNYGOS 
• Gintarė Bernotienė.
KELRODĖ VILTIS
2
• Benediktas Januševičius.
APIE "DVIVEIDĮ"
• TYLOS ARTĖJANTIS
• SPACERKIEM Z MARSZALKIEM PO ZMUDZY, WILNIE I WILENSZCZYZNIE1
• 14.99 €5
• NAUJOS KNYGOS1

POKALBIAI 
• KNUTAS: "VISI MES ESAM TIE PATYS ŽMONĖS"

KULTŪRA 
 Laimutė Tidikytė.
MOTERYS VILNIAUS KULTŪRINIAME GYVENIME
2

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

SKELBIMAI 
• GEGUŽĖS 21 DIENĄ 21VALANDĄ VIETOS LAIKU
• MOKSLEIVIAMS, RAŠANTIEMS POEZIJĄ, IR MOKYTOJAMS LITUANISTAMS
• Renginių programa.
POEZIJOS PAVASARIS 2003
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA
• JUOZAS KAZLAUSKAS1
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA SKELBIA KONKURSĄ1

DE PROFUNDIS 
• Vidmantas Kiaušas.
APIE KITĄ AKĮ
4
• TIKRI PASIKEITIMAI6

KULTŪRA

MOTERYS VILNIAUS KULTŪRINIAME GYVENIME

Laimutė Tidikytė

[skaityti komentarus]

Konferencijos "Vilniaus kultūrinis gyvenimas: moterų indėlis 1900-1945", įvykusios balandžio 24 dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, įžanginį pranešimą "Moteris kultūrininkė Vilniaus kultūrinėje panoramoje" skaitė Vytautas Kubilius. Konferencijoje kalbėta apie įvairių tautybių moterų vaidmenį Vilniaus kultūriniame gyvenime.

XX amžiaus I pusėje Vilnius buvo multikultūros traukos centras. Pasak V. Kubiliaus, tuomet Vilniaus meninis gyvenimas atsivėrė masinei publikai ir demokratėjo. Dar 1907 metais per Lietuvos moterų suvažiavimus Kaune ir Vilniuje moterys reikalavo lygių politinių teisių ekonomikoje, politikoje ir kultūroje. Moters vaidmuo natūraliai stiprėjo visose kultūros sferose. Vienos vertė ir adaptavo užsienio dramas lietuviškai scenai (Ona Pleirytė-Puidienė). Kitos, pavyzdžiui, Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Marija Pečkauskaitė, steigė knygynus. Marija Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė, Sofija Gimbutaitė ir kitos rinko, eksponavo profesionaliosios bei liaudies dailės kūrinius lietuvių dailės parodoms. Pašalpomis meną studijuojančiam jaunimui taip pat rūpinosi moterys. Be abejo, į panašią kultūrinę veiklą įsitraukė ir kitų tautybių moterys, tuo metu gyvenusios Vilniuje. Ne viena moteris pradėjo redaktoriauti. O. Pleirytė-Puidienė dirbo pirmojo lietuviško dienraščio "Vilniaus žinios", Gabrielė Petkevičaitė "Lietuvos žinių", Sofija Kymantaitė "Vilties" redakcijose. Vilniaus lenkiškoje spaudoje buvo publikuoti Elizos Orzeszkowos, Marijos Konopnickos, Marijos Rodziewiczównos ir kitų kūriniai. Daugėjo aukštųjų mokyklų absolvenčių. Naujai įsitvirtino moters mokslininkės tipas. Tarpukariu iškilo ne viena gabi kūrėja - Marija Pawlikowzka, Ona Miciūtė. Pranešėjas V.Kubilius pabrėžė, jog moterų nebuvo avangardo grupuotėse. Apskritai Vilniaus kultūriniame gyvenime tebedominavo prieškarinės moters - idealistės, auklėtojos, švietėjos, labdaros dalintojos, garbingos matronos tipas. Nors karo metais Stasys Santvaras įžvelgė ir feminizmo atgarsių Vilniaus poniučių salonuose.

Ramutis Karmalavičius skaitė pranešimą "Sofija Čiurlionienė ir bendražygės". Iš Vilniaus inteligentiškų moterų tarpo veiklumu itin išsiskyrė Sofija Čiurlionienė (1886-1958). Kultūrininkė kėlė aktualias problemas, bandydama apibrėžti ir suvokti lietuvių tautą, kultūrą, jos pamatą. Pasak R.Karmalavičiaus, S.Čiurlionienę pelnytai galima laikyti lietuvių kultūros prezidente.

Labai įdomus, sukrečiančią informaciją pateikiantis buvo Dalios Striogaitės pranešimas "Onos Šimaitės fenomenas". Nors Vilniuje O.Šimaitė gyveno 1940-1944 metais, bet jos nuopelnai dideli. Šią moterį labai sujaudino vokietmečiu sutryptas žmoniškumas. Holokausto sąlygomis O.Šimaitė, ne kartą rizikuodama gyvybe, išgelbėjo daugiau kaip 200 žydų. Ji buvo šviesi, stiprios dvasios, altruistiškos prigimties asmenybė. Likimas moteriai lėmė gyventi didmiesčiuose ir nuo jaunų dienų susidurti su skriauda bei atjauta. O.Šimaitės pasaulėžiūrai įtakos turėjo socializmo ir idealizmo nuostatos. D. Striogaitės žodžiais, didžiausia vertybė jai buvo žmogus - jo ašara bei šypsena. Ji buvo meno gerbėja, bendravo ne tik su lietuvių, bet ir su žydų rašytojais, intelektualais. O. Šimaitės dėka buvo išgelbėta ne viena vertinga knyga. Deja, 1944 metais ji buvo areštuota. Nuo mirties moterį pinigine išpirka išgelbėjo Vilniaus universiteto profesoriai ir darbuotojai. O. Šimaitei teko iškęsti kelias koncentracijos stovyklas. Į Lietuvą ji nebenorėjo grįžti... O. Šimaitės žygdarbis - kantrus, pasiaukojantis, įsipareigojantis gyvybei. Rašytojas Icchokas Meras apie šią kilnią moterį yra sukūręs kūrinį.

Apie poetę Oną Miciūtę (1909-1973) kalbėjo Alma Lapinskienė (pranešimas "Ona Miciūtė - Vilniaus krašto lyrikė"). Poetė dalyvavo Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugijos veikloje. Almanache "Menas ir literatūra" O.Miciūtė išspausdino savo eilėraščius, prozos vaizdelį. Draugijos rengtuose vakaruose ne kartą skaitė savo kūrybą ir literatūrinius referatus. Be to, O.Miciūtė priklausė Vilniaus lietuvių studentų sąjungos Dramos sekcijai, su spektakliais važinėjo po Vilniaus krašto kaimus. Buvo "Jaunimo draugo" leidžiamo moterims priedo "Sesių kalba" vyresnioji redaktorė. Kaip tik pirmuosius kūrinius 1928 metais būsima poetė išspausdino šiame laikraštyje. 1938-aisiais O.Miciūtės poezijos rinkinį "Žiburiai pelkėse" išleido Meno ir literatūros draugija. Literatūros kritikai gana palankiai įvertino jos kūrybą. O.Miciūtė tiek savo pasaulėjauta, tiek poetika - neoromantikė. Lyginant su nepriklausomos Lietuvos neoromantikų kūryba, vilnietės poezijoje daugiau tamsaus liūdesio, galbūt dėl įgimto pesimizmo bei skaudžios realybės. O.Miciūtės kūryba labai artima Salomėjos Nėries poezijai. 1929-1933 metais "Jaunimo drauge" ji net pasirašinėjo Nerytės slapyvardžiu. Sovietmečiu jos kūryba nebuvo publikuota. Tik 1971-aisiais išėjo O.Miciūtės poezijos knyga "Slėnių paukščiai".

Solveiga Daugirdaitė iš anksto klausytojus intrigavo pavadinimu "Jaunosios škotės" ir Vilnius". Terminas "škotai" atsirado 1939 metais. Škotais ir škotėmis buvo vadinami kauniečiai ir kaunietės, atvykstantys į Vilnių dirbti. Pranešėja pasakojo, kaip jautėsi kaunietės studentės Vilniuje. S.Daugirdaitė rėmėsi Pranės Aukštikalnytės-Jokimaitienės atsiminimais, Danos Rutkutės, Vandos Zaborskaitės pranešimais ir Elenos Kuosaitės-Jašinskienės pokalbiu. Jaunosios "škotės" - emancipuotos, neprisirišusios prie praeities moterys. Vėliau "škotės" savo kūrybines galias realizavo išeivijoje kaip rašytojos (Julija Švabaitė, Alė Rūta) arba kaip mokslininkės (V. Zaborskaitė, E. Kuosaitė).

Aktualus buvo Jūratės Markevičienės pranešimas "Etnografė Marija Znamerowska: žvilgsnis į karo sugriautą Vilnių". Lenkų etnografė M.Znamerowska plačiai tyrinėjo Vilniaus krašto papročius. Nors knyga "Artimiausias širdžiai miestas" (I-II dalys) parašyta 1944-1946 metais, bet buvo publikuota tik 1997-aisiais. Tai - ne mokslinė studija, bet joje pateikta tikslių duomenų, kurie mokslo veikaluose cituojami iki šiol. Lietuviams knygoje skiriama mažai vietos, tačiau toks politinis nusiteikimas nėra svarbus. M.Znamerovskos knyga - bene vienintelis informatyvus šaltinis apie Vilniaus papročius ir tradicijas. Šiuo metu etnografai netyrinėja Vilniaus. Pranešėja iškėlė mokslo objektyvumo problemą.

Gendrikas Petkevičius baltarusių kalba padarė pranešimą "Tradicija ir novatoriškumas Ciotkos poezijoje". Alioza Paškevič (Ciotka) - viena žymiausių XX amžiaus pradžios asmenybių baltarusių atgimimo metu. Irena Fedorovič lenkiškai pasakojo apie žinomą Vilniaus rašytoją, dramaturgę, žurnalistę, visuomenės ir švietimo veikėją Emą Jelenską-Dmochovską (1864-1919) - "patriotę be baimės ir be priekaištų". Pranešime "Zoska Veras - rašytoja ir visuomeninkė" Halina Voicik pateikė Zoskos Veras biografijos bei kūrybos faktų. Tikroji Zoskos Veras pavardė - Liudvika Sivickaja-Voicik (1892-1991). Ji buvo gerai žinoma tarp XX amžiaus 2-3 dešimtmečio Vilniaus baltarusių intelektualų. Apie rašytoją ir visuomenės veikėją Mariną Letiaginą Belevskają pranešimą skaitė Pavelas Lavrinecas. Žydų poetę, vertėją, rašytoją Sore Reizen (g. 1885) pristatė Esfir Alpernienė pranešime "Sore Reizen ir jos poema "Vilne". Poetė, kilusi iš inteligentiškos, meniškos šeimos, iš pradžių rašė rusų, o vėliau jidiš kalba.

Jūratė Burokaitė kalbėjo apie Vilniaus lietuvių moterų organizacijas, Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė padarė pranešimą "Zuzaną Alunan-Stašienę prisimenant", Eglė Makariūnienė pristatė mokytoją Pranę Makariūnienę, o Kazimieras Garšva supažindino su mokytojų veikla Lazūnuose. Apie Mariją Piaseckaitę-Šlapelienę pasakojo Alma Gudonytė. 1906 metais ji su vyru Jurgiu Šlapeliu įkūrė M.Šlapelių knygyną. Pranešime "Dailės moterys XX a. pradžios Vilniuje" Laima Laučkaitė supažindino su to meto dailininkėmis. Meilė Matulionytė-Bubelienė aptarė liaudies kūrybos tradicijas Vilniaus mergaičių amatų mokykloje. Angelė Vosyliūtė gvildeno temą "Vilniaus moterys: socialinis portretas ir kasdienybės kultūros bruožai".

Šią konferenciją, jau penktąją apie Vilniaus kultūrą, suorganizavo dr. Alma Lapinskienė - tarpukario Vilniaus lietuvių kultūrinio gyvenimo tyrinėtoja. Su šios konferencijos medžiaga bus galima susipažinti - ketinama parengti skaitytų pranešimų rinkinį.

 

Skaitytojų vertinimai


2503. Alma Pater :-) 2003-05-27 14:54
Man labiausiai patiko Pavelo Lavrineco pranesimas apie Marina Belevskają.

2539. Pavel Lavrinec2003-05-29 16:37
Ačiū Almai už aukštą įvertinimą. Beje, Marinos Belevskajos tekstus galima skaityti "Baltijos archyve": http://www.russianresources.lt/archive/Belevskaja/Belev_0.html

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 5 iš 5 
21:34:10 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba