Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-04-11 nr. 3185

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Arnas Ališauskas.
LAIŠKAI GEORGUI TRAKLIUI. 1.
28
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

ATMINITS 
• DAR KARTĄ KELETAS PAMĄSTYMŲ APIE PRELATĄ IR ŽĄSIS2

KNYGOS 
• „BARTLEBIS IR KOMPANIJA“
• „PENELOPIADA. MITAS APIE PENELOPĘ IR ODISĖJĄ“
• „MANO MICHAELIS“
• „SENIS, KURIS MĖGO SKAITYTI MEILĖS ROMANUS“
• Dalia Kižlienė.
DAR KARTĄ APIE HARĮ POTERĮ IR VERTIMO KEBLUMUS
29
• BALTŲ LANKŲ KNYGYNO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI1
• VAGOS KNYGYNŲ TINKLO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI2
• (PA)SKAITINIAI28
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• „RAUDONKEPUREI“ – 15 METŲ!1

DAILĖ 
• Rasa Noreikaitė-Miliūnienė.
TAPYTOJOS SAPNAI
23
• Armina Jonušaitė.
TYLUS SUSITAIKYMAS
• Kristina Stančienė.
SENOSIOS PRŪSOS ATMINIMUI

MUZIKA 
• Audronė Kisieliūtė.
MINTYS PIANISTŲ KONCERTMEISTERIŲ KONKURSUI PASIBAIGUS
1
• Jūratė Grickienė.
SĖKMĖ APLANKO PASIRENGUSIAS
1

KINAS 
• Agnė Macaitytė.
KINO MATEMATIKA, ARBA 10 GRŪDŲ AKLAI VIŠTAI

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS7

PROZA 
• Pavelas Giždec-Kochas.
ŽMOGUS IR ŽODIS
1

VERTIMAI 
• JORGE LUIS BORGES4

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Vita Mozūraitė.
KAIP KARŠTAKRAUJIS ASILĖLIS SU BLOGIU KOVOJO

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
 POEZIJĄ VERSTI – ŠIEK TIEK NUODĖMĖ

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Simas Čelutka.
„4 MĖNESIAI, 3 SAVAITĖS IR 2 DIENOS“
7
• STOP’AS. FILMUOK, NESTABDYK!1

KRONIKA 
• VAIZDŲ KIŠENĖ
• LIETUVOS RAŠYTOJŲ SĄJUNGOS PAKARTOTINIS SUVAŽIAVIMAS
• ANTANO MIŠKINIO PREMIJA
• YPATINGIEJI BROLIAI
• MIELI SKAITYTOJAI

DE PROFUNDIS 
• Voldemaras Zacharka.
NUKRYPĖLIŲ GIESMELĖS
11
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI
• TURĖTI AR BŪTI6
• BRANGŪS TĖVELIAI
• MARIUS PLIURPALYNĖ1

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS

POEZIJĄ VERSTI – ŠIEK TIEK NUODĖMĖ

Lietuvoje gyvenantį ir dirbantį slovėnų poetą ir vertėją KLEMENĄ PISKĄ kalbina TOMAS ANDRIUKONIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Poetinio Druskininkų rudens akimirka – Liudvikas Jakimavičius ir Klemenas Piskas
Astos Plechavičiūtės nuotrauka

Kaip pirmą kartą atsidūrei Lietuvoj?

2005 m. Slovėnijoj susitikau su Tomu Venclova – 1990 m. jis buvo gavęs pagrindinį Vilenicos literatūrinio festivalio prizą ir to įvykio penkiolikmečio proga buvo pakviestas į Slovėniją. Tada išverčiau keletą jo eilėraščių iš lenkų į slovėnų kalbą.

Tada jau šiek tiek mokėjau lietuviškai – neseniai buvau pradėjęs mokytis ir norėjau nukeliauti į Lietuvą. Parašiau paraišką stipendijai gauti, o Venclova man parašė rekomendaciją. Taigi atsidūriau Lietuvoje. Nors vienu metu galvojau persikelti į Liublianą, bet galiu dirbt internetu, tad nėra labai didelio skirtumo, esu aš Slovėnijoj, ar ne.

O kaip Tavo muzikinė grupė – juk persikėlei į kitą Europos galą?

Žinoma, mes nebegrojame, išties baigėme groti dar prieš man išvažiuojant į Lietuvą. Dabar kartais groju vienas – neseniai įvyko koncertas Mokytojų namuose. Buvo visai smagu pristatyti savo muziką, tik mes tai vadiname šansonu, o jūs –­ dainuojamąja poezija.

Kaip kilo noras išmokti lietuvių kalbą ir pamatyti Lietuvą?

Studijuodamas lenkų kalbą, netiesiogiai pažinau ir lietuvių kultūrą, lenkų rašytojus, kilusius iš Lietuvos: Mickevičių, Konwickį, Miłoszą. Be to, domiuosi etimologija, o lietuvių kalba, kaip pats tikriausiai žinai, yra seniausia gyva indoeuropiečių kalba.

Tad mintis nukeliauti į Lietuvą vis stiprėjo, beje, pirmasis mano eilėraščių rinkinys pavadintas lietuviškai – „Labas vakaras“. Tiesa, lietuviškai tada dar nekalbėjau, tik norėjau išmokti – turėjau tokį seną sovietinį vadovėlį, ir pirma pamoka ten buvo: „Aš komunistas. Kur tavo partinis bilietas?“

Atsidūręs Lietuvoj, parašiau dar vieną projektą, kuriame pasižadėjau parašyti lietuvių–slovėnų žodynėlį, kuris jau baigtas, bet mano leidykloje yra tam tikrų komplikacijų, todėl abejoju, ar šiais metais knyga spės išeiti, bet kitąmet, manau, bus.

Kaip pats pradėjai versti?

Versti pradėjau iš lenkų kalbos. Pirmiausia išverčiau Jono Pauliaus II dramą „Priešais juvelyro parduotuvę“ („Przed sklepem jubilera“), vėliau dar vieną jo knygą – „Romos triptichas“ („Tryptyk rzymski“) ir dramą „Mūsų Dievo brolis“ („Brat naszego Boga“). Išverčiau ir vieną mielą knygą vaikams „Bolekas ir Liolekas –­ žvėrių vadovas“ („Bolek i Lolek –­ Atlas zwierząt“).

Popiežiaus knygų vertimas – tavo asmeninis pasirinkimas ar būta užsakymo?

Pirmą popiežiaus knygą man pasiūlė, o kitą – „Romos triptichą“ – versti pasiūliau jau aš pats. Tuo metu toks buvo poreikis – knygos „Prieš juvelyro krautuvę“ trys tiražai buvo parduoti. Manau, kad popiežius buvo neblogas literatas, ir jo knygos man patiko. Nors pirmoji iš lenkų kalbos versta knyga buvo labiau mano skonio – Jerzio Pilcho „Stiprusis angelas“.

O kaip prasidėjo vertimai iš lietuvių kalbos?

Iš pradžių buvo labai sunku – iš lenkų kalbos versti lengviau, nes vis vien tai slavų kalba. O pirmas mano verstas lietuvių autorius buvo Vladas Braziūnas –­ jis buvo atvažiavęs į Vilenicą, ir tada labai lėtai ir sunkiai verčiau, nes buvau tik pradėjęs mokytis lietuvių kalbos ir neužteko vien patikrinti žodžius žodyne, o ir Braziūno poeziją versti labai sunku –­ tada dar man padėjo Laima Masytė. Braziūnas, atrodo, buvo patenkintas, vėliau jam buvo paskirtas Vilenicos kristalas – tai nėra pagrindinis apdovanojimas, tačiau man, kaip vertėjui, tai jau komplimentas.

Beje, šiais metais pagrindinis svečias Vilenicoj bus lietuvių literatūra. Organizatoriai man sakė, kad lietuvių literatūrą jie nori pristatyti kaip pavyzdį – būtent taip reikia skleisti ir populiarinti savą literatūrą už šalies ribų, ir slovėnai iš lietuvių turėtų pasimokyti. Aišku, tam turėjo įtakos ir Frankfurto knygų mugė, be to, turite žurnalą anglų kalba „Vilnius“.

Išvertei trumposios lietuvių prozos anto­logiją, į kurią pateko gana skirtingi autoriai: Černiauskaitė, Parulskis, Saja, Kunčinas, Vilimaitė, Aputis, Ivanauskaitė ir kiti. Kaip rinkaisi tekstus?

Nesu lietuvių literatūros išmanytojas – neturėjau pakankamai laiko, tačiau žvalgiausi į kitas antologijas, truputį konsultavausi su rašytojais ir, manau, neblogai pavyko. Nuo kitų antologijų knyga skiriasi nebent tuo, kad čia esama ir jaunesnių autorių – pavyzdžiui, Jakučiūnas, kuris, mano manymu, yra vienas geriausių jaunų rašytojų.

Nenoriu pasakyti, kad šita antologija ideali, bet kaip pirmai knygai, verstai iš lietuvių į slovėnų kalbą, manau, visai gera pradžia. O jei kas nors praleista, bus proga išversti ateity. Tikiuosi, kad versiu ne aš vienas – yra dar viena pradedanti vertėja – Bernarda Pavlovec Žumer, taip pat turiu vilties, kad jau kitais metais Slovėnijoje pagaliau atsiras galimybė studijuoti lietuvių kalbą, o tai, žinoma, paskatintų naujus vertimus.

Tavo knyga – pirmasis Slovėnijoj vertimas iš lietuvių kalbos?

Į slovėnų kalbą yra vertę patys lietuviai – viena jų – Laima Masytė, tačiau tie vertimai pasirodė periodikoj. Buvo išleista ir Neringos Abrutytės knyga, bet ji versta lyginant vertimus įvairiom kalbom; buvo ir T. Venclovos knyga, tačiau ji irgi versta ne iš lietuvių, o Sauliaus Tomo Kondroto „Žalčio žvilgsnis“ versta iš vengrų kalbos – beje, šitas tekstas yra pirmas lietuvių autoriaus romanas, išleistas slovėnų kalba. Tai buvo 1989 metais, o pati pirmoji lietuviška knyga pasirodžiusi slovėnų kalba – „Pasakos iš Lietuvos“ , kuri versta iš rusų kalbos. Tai buvo 1956 metais.

2007 m. lapkričio mėnesį pasirodė mano išversta trumposios lietuvių prozos antologija – ten dar pridėjau savo parašytą trumpą lietuvių literatūros istorijos apžvalgą. Tarp slovėnų ir lietuvių literatūrų yra nemaža panašumų, mūsų pirmos knygos „Catechismus“ (tai irgi buvo katekizmas) autorius, kaip ir Mažvydas, buvo protestantas Primožas Trubaras. Trubaro knyga išleista 1550 m. – trim metais vėliau nei Mažvydo katekizmas.

Jeigu tęstume, reikėtų pasakyti, kad pirmasis mūsų romanas išleistas anksčiau –­ 1866 m., o Pietario „Algimantas“, jei neklystu – devyniašimtųjų pradžioj. Tačiau pirmas svarbesnis mūsų poetas France’as Prešerenas pirmą knygą „Poezije“ išleido 1847 m., taigi vėliau už Donelaitį.

O kaip sekasi tavo antologijai Slovėnijoj – ar yra atsiliepimų?

Dar nežinau – kritika dar nespėjo sureaguoti, o ir nesu Slovėnijoj, tad negaliu tiksliai pasakyti, ar kas buvo rašyta. Na, bent jau vienas mano pažįstamas pažadėjo parašyti. Žinau tik tiek, kad apie šimtas egzempliorių yra Slovėnijos bibliotekose. Beje, šių metų pradžioj Slovėnijoj pasirodė mano išverstas S. Parulskio romanas „Trys sekundės dangaus“.

Kodėl vertei būtent „Tris sekundes dangaus“?

Leidykla „Modrijan“ paprašė pasiūlyti vieną šiuolaikinį lietuvių romaną, mat jie vykdo projektą – išleisti 27 knygas, t. y. po vieną šiuolaikinės literatūros knygą iš kiekvienos Europos Sąjungos narės. Aš kiek pasižiūrėjau, truputį pasikonsultavau –­ siūliau ir J. Ivanauskaitės romaną „Ragana ir lietus“, mąsčiau ir apie S. T. Kondrotą (dar nežinojau, kad jis jau verstas). Leidykla nusprendė, kad S. Parulskio romanas būtų įdomiausias, nes esama tam tikrų panašių patirčių – slovėnui tarnauti daugiatautėje Jugoslavijos kariuomenėje –­ kaip ir lietuviams sovietinėje. Žinoma, tai ne tapatu, bet, kaip sakiau, patirtys panašios.

Versdamas konsultavausi su autoriumi, nes tai gana sudėtingas tekstas. S. Parulskis sakė, kad jam visada tenka konsultuoti šio romano vertėjus. Smagu ir tai, kad romano vertimą rėmė „Lietuviškos knygos“.

Šitoj knygoj itin svarbus rusiškas leksikonas ypač keiksmažodžiai – kiek šitas kalbos klodas suprantamas slovėnų skaitytojams?

Na, mes slavai turim daug keiksmažodžių, ir daugelis jų panašūs. Tad didesnių problemų nebuvo. O ten, kur slovėnų skaitytojui būtų sunku suprasti, padariau išnašas.

Kiek pats esi įsigilinęs į lietuvių literatūrą?

Kaip sakiau, nesu išmanytojas, bet po truputį skaitau. Esu labiau susipažinęs su proza – ją lengviau suprasti – ją kol kas ir verčiu. Poeziją, mano nuomone, versti šiek tiek nuodėmė. Negalėčiau sakyti, kad visiškai neišmanau lietuvių poezijos – mintinai moku ir vieną Salomėjos Nėries eilėraštį: „Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas...“

Ar kyla kokių nors specifinių sunkumų verčiant iš lietuvių kalbos?

Lietuvių kalboje vartojama daug dalyvių, o slovėnų kalboj to nėra, kaip nėra ir padalyvių, tad tenka suktis. Slovėnų kalba, pavyzdžiui, turi dviskaitą – lietuvių kalboj ji irgi buvo. Tik slovėnų kalboj ji dar gyva ir vartojama. Jūs sakote (ar sakėte): mudvi sėdiva, o mes: midve sediva.

Ar versdamas ir skaitydamas literatūrą pastebi mentaliteto skirtumų?

Mes galėjome laisviau rašyti – Tito politika buvo liberalesnė. Slopinamos modernistinės ir postmodernistinės ten­dencijos daugelį jūsų rašytojų vertė gręžtis į folklorą, todėl folkloras jūsų literatūroje yra žymiai svarbesnis klodas negu Slovėnijoj. Kaip sakiau, Jugoslavijoj buvo liberalesnis režimas – šešiasdešimtais, septyniasdešimtais metais daugiau kalbėta apie sistemos kritiką, o jau aštuoniasdešimtaisiais tai nebuvo taip svarbu. Tačiau visą laiką buvo kalbama, kad reikia atsiskirti, nes serbai negerbia mūsų kultūros ir komunizmas yra atėjęs iš Serbijos, Kroatijos (ir bendrinė kalba buvo kiek dirbtinai sudaryta serbų-kroatų) – jautėm, kad esame tam tikra auka. Tačiau Lietuva buvo okupuota, o Slovėnija iki 1991 metų dar niekad nebuvo nepriklausoma valstybė, bet, kaip sakiau, galėjome laisviau išsakyti mintis – cenzūra nebuvo tokia stipri kaip sovietinė. Taip pat neturėjome tokios didelės ir svarbios egzodo literatūros, kokia yra Lietuvoje. Galų gale ekonomiškai buvome stipriausia tuometinės Jugoslavijos respublika, be to, ir Balkanų karas Slovėnijoje tetruko dešimt dienų, tad ir čia mums – žinant, kas darėsi kitur – labai pasisekė.

Kokios yra bendresnės literatūros tendencijos Slovėnijoj?

Prozoje vėl svarbi tapo gera istorija – jauni autoriai grįžta prie pasakojimų, prie siužeto. Rašytojai ėmė rašyti susimąstydami apie skaitytoją, bet drauge stengdamiesi išlaikyti gerą literatūrinį lygį.

Gal žinai, kas iš slovėnų kalbos yra versta į lietuvių?

Yra verstas Alešas Debeljakas, Tomažas Šalamunas, Alešas Štegeris, Slavojus Žižekas. Dažniausiai į kitas kalbas verčiamas slovėnų rašytojas Drago Jančaras, kiek žinau, į lietuvių kalbą dar nėra išverstas. Na, bet Vilniaus universitete yra slovėnų filologijos kursas, tad galbūt atsiras ir daugiau vertimų.

Į kokią kalbą dažniausiai verčiama slovėnų literatūra?

Dažniausiai tai kaimyninės šalys. Kroatai mėgsta mūsų literatūrą, nemažai išleidžia ir Austrijoj, bet ten yra slovėnų leidykla – jie leidžia dvikalbes, vokiškas-slovėniškas knygas ten gyvenančiai slovėnų mažumai. Austrijoje yra apie 50 tūkstančių slovėnų – dauguma jų gyvena Klagenfurte, anksčiau tai buvo grynai slovėniškas miestas, su slovėnišku pavadinimu – Celovec. Slovėnams Austrijoj nuolat tenka susidurti su nacionalistinėmis tendencijomis, kurios išryškėjo iškilus austrų politikui Haideriui.

Beje, slovėnai vieninteliai Austrijoje kovojo prieš nacizmą, bet jie buvo Austrijos piliečiai. Ir jei austrai sako, kad kovojo prieš nacizmą, reikia turėti omeny, kad didžioji dalis tų kovotojų buvo slovėnai partizanai. Iš pradžių atvažiavęs į Lietuvą, kiek nustebau, kad čia partizanai buvo ne komunistai, o kovojo prieš komunizmą, nes pas mus beveik visi partizanai buvo komunistai, ir šitie žodžiai tapę beveik sinonimais.

Dabar Lietuvoje skaitomiausios populiariosios psichologijos knygos, Coelho ir visokie davinčio kodai – kokia situacija Slovėnijoje?

Manau, dabar niekur nėra skirtumo –­ daugmaž tos pačios tendencijos, tos pačios knygos ir autoriai: „Da Vinčio kodas“, „Haris Poteris“, Coelho romanai ir panašiai. Iš dalies čia kalta ir mūsų mokykla, kuri nesugeba mokiniams atskleisti literatūros. Nors geriau tegu skaito tokias knygas, negu jokių.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:34:06 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba