Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-03-21 nr. 3182

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
KIAUŠINIS KAIP KIAUŠINIS
26
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Daiva Tamošaitytė.
KAIP LIETUVIAI RANKŲ DARBO PRESTIŽĄ KĖLĖ
1

POKALBIAI 
• GERIAUSIUS METUS PAAUKOJAU GRIMMŲ PASAKOMS

KNYGOS 
• „AKLUMAS“
• „MEILĖS ISTORIJA“
• „KARTI TIESA“
• „Į DIENOS ŠVIESĄ“
• Neringa Mikalauskienė.
KAI LAIKAS UŽMIEGA
 Bernard Noël.
NAKTYS YRA DIDELĖS
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

FOTOGRAFIJA 
• Jovita Vaitkevičienė, Alvydas Vaitkevičius.
RIMGAUDAS MALECKAS IR JO ALBUMAS „FOTOGRAFIKA“

DAILĖ 
• Rita Mikučionytė.
MENAS – ELITUI?
2
• Ona Gaidamavičiūtė.
VISATOS ATVERTIS

MUZIKA 
• NEUŽBAIGUSI VISŲ DARBŲ…1
• TAS KUKLUS MEISTRIŠKUMO ŽAVESYS2
• TAI SVARBU1

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
APIE KAŽKĄ KITĄ
• Ridas Viskauskas.
IŠAUKŠTINTI INFANTILUMĄ?
1

POEZIJA 
• NERINGA DANGVYDĖ1
• BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS
• GYTIS NORVILAS
• KORNELIJUS PLATELIS
• RIMVYDAS STRIELKŪNAS1
• ANTANAS ŠIMKUS3
• ALVYDAS ŠLEPIKAS4

PROZA 
• Ramūnas Jaras.
ĮVYKIS PRAEIVIŲ GATVĖJE
10

VERTIMAI 
• Milorad Pavić.
IKONA, KURI ČIAUDĖJO
1

TEATRAS 
• Salomėja Burneikaitė.
ILGAI LAUKTOS KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRO ĮKURTUVĖS
1
• TEATRO DIENAI ARTĖJANT

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• ANŽELIKOS CHOLINOS ŠOKIO TEATRE PREMJERA – „DONKEY HOT“

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mindaugas Peleckis.
VLADIMIRAS TARASOVAS: MUZIKA BE MELO IR ŠVIESOS BALSAS
4

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Mindaugas Peleckis.
KAI GARSAS TAMPA VAIZDU, VAIZDAS – SIMBOLIU, O SIMBOLIS – ŽAIDIMU
• LATGA-A ĮSPĖJO „YOUTUBE“ DĖL A. MATELIO FILMŲ NELEGALAUS PLATINIMO3

KRONIKA 
• VISKO BŪNA
• ŠV. JERONIMO PREMIJOS KONKURSAS
• VYTAUTAS KERNAGIS 1951 05 19– 2008 03 15
• MAŽOSIOS LIETUVOS SŪNŲ PALYDINT2

SKELBIMAI 
• LIETUVOS AUTORINIŲ TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJA1

DE PROFUNDIS 
• POETO PSICHIKOS BRUOŽAI
• Gerhard Rühm.
SKIRTINGI BROLIAI
• MINDAUGAS KIRKA1
• GENIALUMO TESTAS
• RES LUDENTES/ŽAIDŽIANTYS DAIKTAI

KNYGOS

NAKTYS YRA DIDELĖS

Bernard Noël

[skaityti komentarus]

iliustracija

Vlado Braziūno eilėraščių knyga prancūziškai „Grandes sont les nuits“ buvo pristatyta kovo 12 d. ypač poetinėje aplinkoje – „Lėlės“ teatro Mažojoje salėje –­ nedidelėje skliautuotoje erdvėje. Savo eilėraščius V. Braziūnas skaitė pritariant bardui Domantui Razauskui bei multiinstrumentalistui Sauliui Petreikiui. Vertimų paskaitė aktorė Caroline Paliulis. Rinkinį plačiau aptarė literatūrologas Kęstutis Nastopka. Pasak jo, V. Braziūnas viso labo trečiasis lietuvių poetas, kurio eilėraščiai prancūziškai išleisti atskira knyga. (Pirmieji du – Juozas Tysliava ir Marcelijus Martinaitis.) Rinkinyje – 39 eilėraščiai.

Skelbiame vieno žymiausių šiuolaikinių prancūzų poetų, praeitais metais viešėjusio Poezijos pavasario festivalyje, Bernard’o Noëlio mintis apie šią V. Braziūno knygą.

B. J.

Braziūnas, Vladas. GRANDES SONT LES NUITS / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L’Harmattan, 2007.

Yra kalbų, kurios, buvusios nužudytos, prisikelia. Tokia yra lietuvių kalba, kurią carai buvo uždraudę, kad nutildytų maištingą tautą. Tad nelabai ką žinome apie tą buvusią kalbą, jos pasipriešinimą, jos literatūrą, nors nuo šiol ji yra „mūsų“ Europos dalis. Todėl Vlado Braziūno, šiandien ryškiai atstovaujančio lietuvių kalbos minčiai ir vaizduotei teikiamoms galimybėms, knygos pasirodymas prancūzų kalba yra, be abejo, didelis įvykis. Tuo pačiu tai proga susipažinti su Harmattano (Éditions de l’Harmattan) kolekcija „Levée d’ancre“ („Inkaro pakėlimas“), kuriai vadovauja Gérard’as Augustinas ir Michelis Cassiras. Jie labai nesigarsindami jau išleido dvidešimt penkias graikų, arabų, ispanų, kinų, indų poetų, kuriuos dar turėsime atrasti, knygas.

Vlado Braziūno knyga „Naktys yra didelės“ – tai antologija, sudaryta iš trijų rinkinių: „Būtasis nebaigtinis“, „Vakar yra rytoj“ ir titulinės knygos. Garsinis pavidalas, žinoma, yra prarastas: jis neišverčiamas, bet dėl ritmo kaitos, sutirštinimų ir pagreitinimų, kuriuos vertėjai sugebėjo išsaugoti, muzika vis dar virpa anapus teksto. Šiurkštokas nelygių skiemenų girgždesys ir elipsės paryškina kultūrinio paveldo klodus, kurie aiškiai išliko eilučių moduliacijose, niuansuose ir ritme. Bendra intonacija lyrinė, tačiau vienodai tekanti, nedeklaratyvi, kaskart išsauganti tikrumą ir tikslumą. Visa tai leidžia sukurti įtampą tarp jausmo ir minties, kai vienas nuspalvina kitą arba kartais perplėšia, palikdami atvirą žaizdą, nes šiandien būtent šitaip suvokiamas pasaulis.

Gamta tebėra ne kaip dekoracija, o kaip materija, nuo kurios atsiskiria žodžiai: jie yra tikros ano laiko nuoskilos – šienas, šakos, akmenukai, dulkės, fontanas, žiedlapiai... Visi šie žodžiai nupoetinti, nes laikomi žaliava be jokių referencijų. Tokiu būdu ryžtingai nutolstama nuo tradicinio poetinio pasaulėvaizdžio, nors iš pirmo žvilgsnio išsaugoma jo kalba. Iš čia kyla natūralus keistumas, kai naudojamasi tuo, kas žinoma, sugestijuojant nežinomą, ir kuris apvalo žodyną nuo bet kokių poetinių stereotipų. Vertėjai vykusiai perteikia tokį pasirinkimą, teikdami pirmenybę prasmės pertrūkiams, staigiems nuokrypiams. Iš to kylantis ritmas kaitaliojasi su netikėtomis asociacijomis ir prasmės perkėlimais, kurie kartu su lanksčiomis jungtimis išjudina ramią eilutės slinktį.

Trumpi eilėraščiai dažniausiai prasideda familiaria intonacija, kurią beveik tuoj pat pertraukia priešingos reikšmės vaizdas arba žodis. Jokio perėjimo nuo vieno vaizdo prie kito, pavyzdžiui: „Vilniuje naktį sniegas“, o kita eilutė – „už vasaros klaidas“. Toks netikėtas sugretinimas paaštrina dėmesį, ragina skaityti keletą kartų, susitelkiant ties žodžiu, jo prasminiu krūviu, jo skambesiu, trumpai tariant, tuo, kas sudaro eilėraščio medžiagą ir sukuria pabaigos įspūdžio figūrą. Santūrus ir kuklus toks žodžių parinkimas, toks polėkio sutirštinimas, užuot jam pasidavus, tuo pat metu ir skaitytojui suteikia už entuziazmą tvaresnių emocijų.

Kaip būdinga daliai šiuolaikinės poezijos, Vladas Braziūnas, be abejo, priešiškas „poetiškumui“. Bet šis priešiškumas reiškia ne tiek įtaką, kiek šiuo metu visose kalbose iškilusią problemą. Reikšmingas faktas, kad originali lietuviška kūryba užmezga tiesioginį ryšį su šiaip ar taip „užsienietiška“ patirtimi.

Iš prancūzų kalbos vertė GENOVAITĖ DRUČKUTĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:33:43 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba