Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-06-01 nr. 3145

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Vytautas Rubavičius.
LEDINUOTOJO KRISLAS
100
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS2
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Rimvydas Stankevičius.
KAIP TAMPAMA POEZIJOS PAVASARIO LAUREATU?
62
• REDAKCIJOS PASTABA4

POEZIJOS PAVASARIS 
• Ramūnas Čičelis.
PASAULIS MARGAS IR NENUOBODUS
4
• Dovilė Zelčiūtė.
PASKUTINĮ PENKTADIENĮ...
• Ričardas Šileika.
PRIESKONIAIS IR EILĖRAŠČIAIS GARDINTA NAKTIES SRIUBA
5
• Aušra Kaziliūnaitė.
RICH PEOPLE, VERY RICH PEOPLE...
43

KNYGOS 
• „DŽIUNGLIŲ VAIKAS“
• „EIK, KUR LIEPIA ŠIRDIS“2
• „MOTERIS CASANOVOS LAIKAIS“1
• Alfredas Guščius.
KIRVIS – KRUVINAS PRIEKAIŠTAS
3
• Rima Petrauskaitė.
AR PAVYKĘS DEBIUTAS?
1
• (PA)SKAITINIAI

DAILĖ 
• Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė.
SPALVOTOS EGLĖS KELIONĖS ERDVĖSE
1
• Algis Uždavinys.
BALTUOJA BURĖS TOLUMOJ
11
• APIE DAILININKĘ IR MAMĄ1

MUZIKA 
• „DŽIAZAS YRA DAUGIAU NEGU TIK MUZIKA“59

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
ATKURTA REZIDENCIJA: IŠORINIS KEVALAS BE TURINIO – LANKYTOJŲ APGAVYSTĖ
1

TEATRAS 
• „PONAI GLEMBAJAI“: ATGARSIAI IŠ KROATIJOS3

POEZIJA 
• Jonas Jakštas.
PENTACIKLAS „VIA EST VITA“*
2

PROZA 
• Justinas Lingys.
KRENTANT LAPAMS
• Justinas Lingys.
BŪK LAIMINGAS
• Justinas Lingys.
POMĖGIS

VERTIMAI 
 Silvija Patterson.
PONIA IR PONAS ATSARGOS SERŽANTAS
• Adam Zagajewski.
LIGŪRIJOS EILĖRAŠČIAI
6

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Danguolė Vasiukevičiūtė.
KENO KESEY’O ROMANAS „SKRYDIS VIRŠ GEGUTĖS LIZDO“, EKRANIZACIJA IR SĄSAJOS SU ISTORINIU KONTEKSTU
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• BALTARUSIJOS TEATRAS DRAMATURGO AKIMIS
• MOKSLEIVIŲ KONKURSO „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“ LAUREATŲ KŪRYBA

KRONIKA 
• KVIESTA MEILĖ
• LIETUVOS RESPUBLIKOS RESTAURATORIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMO DALYVIŲ KREIPIMASIS
• 2007 METŲ „SANTAROS-ŠVIESOS” KONFERENCIJOS, VYKSIANČIOS BIRŽELIO 21–24 DIENOMIS ALANTOJE, MOLĖTŲ RAJONE, PROGRAMA
• VIEŠKELIS, KURIS PRIMENA JONĄ AISTĮ1

DE PROFUNDIS 
• Aluyzas Litrelis ir S. S..
SKĘSTANČIŲJŲ BURBULIAVIMAS

DAILĖRAŠTIS 
• Jolanta Sereikaitė.
LAISVALAIKIO ŽAIDIMAI, ARBA MINTYS PO LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGOS KONFERENCIJOS
• Jurgita Rimkutė.
KŪRYBINIAI JAUNŲJŲ KERAMIKŲ IŠŠŪKIAI
1
• INFORMACIJA
• Remigijus Venckus.
AR ATRANDAMOS NAUJOS VIDEOMENININKŲ (IR NE TIK JŲ) PAVARDĖS?
1
• Vytenis Rimkus.
NAUJIENOS IŠ ŠIAULIŲ
1
• Kristina Stančienė.
DIALOGAI, MONOLOGAI IR TERAPIJA
• APIE SAVE
• ATGARSIAI
• JUBILIEJAI

VERTIMAI

PONIA IR PONAS ATSARGOS SERŽANTAS

Silvija Patterson

[skaityti komentarus]

Silvija Masiulytė-Patterson gimė 1936 06 06 Kaune. Užėjus rusams, jos tėvai pasitraukė į Prancūziją, kur ji ir užaugo. Ištekėjo už amerikiečio. Didžią gyvenimo dalį praleido Amerikoje.

Ji rašė eiles, keletas jų buvo išspausdinta. Parašė daug pasakų, kurios tinka vaikams ir suaugusiems. Ji ieškojo gyvenime ir gamtoje įvairių simbolinių prasmių ir net aiškino alfabeto raidžių simbolinę prasmę.

Prieš dvejus metus grįžo į Lietuvą, kur ir mirė šių metų sausio pradžioje.

Vertėja

„Ji šoka lyg žaibas“, – pamanė atsargos Seržantas, matydamas, kaip lanksti Marutė, kaimo mergaitė, sukasi šen ir ten, stengdamasi kažką pagauti ore, kažką nepagaunama, kaip ir ji pati.

„Aš ją vesiu“, – nusprendė. Ir vedė.

Jam užteko, o greičiau – neteko pamatyti jos akių. Vyras greitai turėjo susitaikyti su mintimi, kad ji gali išnykti tiesiog bežiūrint ir vėl pasirodyti lyg bitė, knyga ar tiesiog saulės spindulys ant jų namelio palangės.

„Cit, cit... – ramino save vyras. – Tai tik moters išdaigos. Nieko bloga.“

Iki tos dienos, kai jos niekur nebuvo, o jam iš tikro jos reikėjo.

Vienas stovėdamas pagrindiniame jų kambaryje, jis maldavo:

„Žinau, kad gyvenimas yra žaidimas. Daugiausia tai yra monopolijos siekimas, bet aš išmintingesnis, aš suprantu, kad vis dėlto tai yra slėpynių žaidimas. Tikiuosi, kad, vesdamas tave, Marute, aš daugiau apie jį sužinosiu. Tuo tarpu aš norėčiau tave įtikint apsiraminti... Prašau tavęs – išeik iš ten, kur esi. Tu turi išvirti man vieną iš tų skanių sriubų, kurias moki virti, suadyti kojines ir tvarkyti namus, kaip pridera žmonai. Tu dabar priklausai man, juk žinai.“

Galima lažintis, kad juoko trelė nutraukė ŠIĄ tiradą!

− Aha! Nors tiek, kad ji čia. Nagi pasvarstykim... Ar tu, Marute, esi žvakė, kuri taip užgauliai blykčioja ant židinio atbrailos?

Jis priėjo prie žvakės.

− Ar tu mano žmona?

− Tikrai NE! – atsakė žvakė.

Taigi jis ėjo ir kalbėjosi su užuolaidom, paskui su puodu, paskui su maža kėdute kojoms prie židinio. Jis taip šokdamas ėjo nuo daikto prie daikto, sugriebė už juosmens gėlių vazą ir šnibždėjo jai švelnius niekus į ausį. Taip pat jis sveikino šluotą, katę, pelę, pagarbiai pirštų galais perėjo rankų audimo kilimėlį ir siuntė susižavėjimo kupinus žvilgsnius dailioms porcelianinėms lėkštėms, išdėliotoms lentynose.

Galų gale, vedamas paskutinės vilties, jis atsisėdo prie stalo ir susimąstęs rymojo, galvą padėjęs ant rankų.

„Aš taip tave myliu, Marute, jog noriu susilieti su bet kuriuo daiktu, kad būčiau neišskiriamas su tavim.“

„Tegu taip bus!“ – išgirdo jis iš kažkur. Tai sklido iš staltiesės, ant kurios buvo padėjęs alkūnes. Akimirksniu jis pajuto, kad jo kūnas išsitiesia ir virsta skystėdamas plaušų klanu. Ponas atsargos Seržantas dabar tapo staltiese, kurios keturi kampai gražiai apgulė stalo kojas.

Bet Marutė kaip tik prieš sekundę pakeitė formą, ir dabar jis jos kikenimą girdėjo prie durų. Tai niekis kareiviui. Jis „persigrupavo“ ir griebė durų rankeną.

„Aš neleisiu tau išeiti ŠĮ kartą... ir niekada daugiau, aš esu durys!“ Ir jis buvo durys.

Aišku, iki to laiko ji jau buvo tapus liepsna.

Taigi daiktai ėjo prie atsargos Seržanto. Jis bučiavo ir mylėjo juos visus, ir jie atskleidė jam savo didžią paslaptį, savo autentišką vaiskumą. Jie įrodė jam, kad yra tik tokie, kokie atrodo jo akims, žiūrovui. Formos, kurias jis sukūrė jų tikėdamasis, iš tikro buvo jo dalis.

Nieko ypatinga. Jis puikiai suprato. Jis nebeidentifikavo savęs su jokia esama forma. Jis galėjo būti bet kas.

Kai jo kūnas dematerializavosi, jis įėjo į ugnį ir tapo ja, pilnas meilės gyvenimo magijai, meilės žmonai, su kuria pagaliau buvo vienas kūnas.

Ponas atsargos Seržantas pasirodė besąs labai puikus vyras. Jis išmoko būti atlaidus ir svajoti, bet kadangi buvo kariškis, strategija įpareigojo: jis pasirūpino prie vedybų kontrakto pridėti punktą, pabrėžiantį, kad jis vedė Marutę – ne žvakę, ne staltiesę ar dar ką namuose, net ne patį namą. Kad būtų visiškai tikras, tikras, tikras.

Vertė ALDONA VIŠČINIENĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 22 iš 22 
21:33:13 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba