Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-02-10 nr. 3082

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Lukas Miknevičius.
PASKUTINIS
47
• KITAME NUMERYJE
• KRONIKA2

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jeff Jacoby.
DABAR MES VISI ESAME DANAI
41
• Vytautas Landsbergis.
MAHOMETO KARIKATŪROS – KVAILYBĖ AR PROVOKACIJA?
26

LITERATŪRA 
• Wilhelm Genazino.
PAŠAUKIMAS BE ATGARSIO
3

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
DANGAUS NEGATYVAS TRUPANČIOS SIENOS VISATOJE
2
• Gabija Bankauskaitė-Sereikienė.
BALIO SRUOGOS TAUTOSAKOS DARBUS PASKLAIDŽIUS
1
• Karolis Baublys.
"LIETAUS DIEVO" SUTIKTUVĖS
4
• SERVIJAUS GALO UŽRAŠAI1
• EKSPERIMENTAS
• SKELBIAMAS NUMERIS 495
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rūta Gaidamavičiūtė.
JULIUI JUZELIŪNUI – 90
• Edmundas Gedgaudas.
VISAI ARTI
• Rita Nomicaitė.
SUBTILUS MOZARTAS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
X-ICONS
• Vida Mažrimienė.
SOCIALINĖ GRAFIKA: POZICIJA IR REZULTATAS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
REZERVATŲ – VENGT!
3

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
NUEINANČIOS VASAROS IR KITI TEATRAI

LM PAŠTAS 
• GARBIAJAI IEVOS SIMONAITYTĖS PREMIJOS SKYRIMO KOMISIJAI17
• BIRŠTONE PAMINĖTAS RAŠYTOJAS

POEZIJA 
• LIUTAURAS LEŠČINSKAS4

PROZA 
• Jolanta Sereikaitė.
TAMSUSIS ANGELAS
1

VERTIMAI 
• Arno Geiger.
GYVENAME GERAI
3

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• "KINO MANIFESTAS 2006–2009"10
• LAIKRODINĖ BOMBA TREJIEMS METAMS?
• "ORE" MINI BAROMETRAS5
• SAVAITĖS BLOGAS: WU- "ŠALTAI APIE TAI, KAS ARTIMA"

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• YPATINGUMO POJŪTIS YRA NE KŪRYBOS PASEKMĖ, O JOS SĄLYGA2

KNYGŲ MUGEI ARTĖJANT 
• MARA ZALYTĖ IR JOS "MARGARITA"5

KRONIKA 
 PASVIRĘS PASAULIS
• "GINTARO LAŠAI" SKELBIA JAUNŲJŲ KŪRYBOS KONKURSĄ
• ATITAISYMAS3

DE PROFUNDIS 
• Woody Allen.
PAPILDOMI KURSAI
4
• SKATINAMOJI ALTERNATYVA2

KRONIKA

PASVIRĘS PASAULIS

savaitė su TV

[skaityti komentarus]

iliustracija

"Gotika" pavadintas A.Lyvos romanas, išleistas 100 egz. tiražu, baigia ciklą romanų "Pasviręs pasaulis" apie laisvąjį sovietmečio žmogų – užupietį A.Barysą. Unikumas! Kalbu ne apie romanų meninę vertę, bet apie meilę žmogui, nuolat įsigūžusiam į save ir įkišusiam nosį į knygas antikvariatuose, kurių neliko Vilniuje nė padujų. Ten ir susitikdavome – du knygiai ir gerokai apžlibę nuo skaitymo ir filmų žiūrėjimo. "Stok! Stok! – griausmingu balsu A.Baryso vakare į mikrofoną šūktelėjo Panevėžio kino pogrindininkas J.Čergelis. – Ką jūs čia plepat apie A.Baryso prastą regėjimą. Kai padėjau jam montuoti filmą ir išmečiau vieną kadrą, jis tuoj mane truktelėjo už rankovės: o kur padėjai aną vaizdelį?"

Matyti, ką reikia matyti, o nematyti, ko nereikia, – didelis dalykas pasvirusiame pasaulyje. Jis nuolat pasviręs, nes tik taip sukasi žemė. LTV 2 "Kūrybos metas" pakartojo laidą apie fotografą Algimantą Kunčių. Menotyrininkė A.Narušytė prisipažino, kad jai labai patinka tylioji A.Kunčiaus to Vilniaus meto fotografija, kada ir ji atsirado pasaulyje. Toliau pasakoja šnekusis fotografas, su kuriuo reiktų sukurti didelį filmą, bet jis vis baidosi kameros. Ne be reikalo: garsas įrašytas prastai. Kompensuoja begarsė Vilniaus kronika, nufilmuota paties A.Kunčiaus. Beveik japoniška poezija: vaizdai su sniegu ir paukšteliais pro buto langą. Ir po 30 metų įspūdis nepaprastas, nes prisimeni ne tik snieguotą Vilnių, bet ir per kūną tarsi pereina visas ano meto šaltis, tik tarpais jį nustelbia šilta nostalgija. A.Barysas rodė pasvirusį pasaulį kino mėgėjams, A.Kunčius kuklinosi. Suvalkijos gūdumoje vienas įdomiausių šiandien Lietuvos fotografų Rimaldas Vikšraitis ilgai niekam nerodė nei savo meniškų vaizdų, nei tuo labiau filmuotų kadrų su kolūkių jaunimo kartybėmis ir linksmybėmis. Ar ne unikumas? Dabar tas keliolika valandų "brežnevinio" laikotarpio kaimo tylos ir banalybės reiktų restauruoti ir išsaugoti. Bet čia vėl – kaip pamatysi. Sostinėje galima gauti ir penkmetinę vardinę stipendiją, o vos paeinantį žmogų iš Lietuvos gilumos palikti be grašio paramos. Pasviręs pasaulis lieka pasviręs – tą pamatėme ir TV3 laidoje "Geri laikai. Blogi laikai".

Esmė – ne pinigai, kurių ir televizijos milijonais sukaupia, o paskui išdalija per įvairias akcijas, neužmiršdamos ir savęs. Kaip rašo filosofas S.Žižekas ("13 esė apie Leniną"), "tikrasis meilės įrodymas – ne pagalba kitam, pamaitinant jį atliekomis per saugią tvorą, o kaip tik tos tvoros griovimas, kad galėtum tiesiai kreiptis į atstumtą ir kenčiantį kitą". O čia ir televizija gali daug padėti, suteikdama žodį iškilusiems ir pažemintiems, tiesdama ranką per prarają, kad vėl "lietuvis glaustųs prie lietuvio", o pasauliui primintų: nežudykim žmogaus!

Dar viename pakartotame iš 2000 metų "Kūrybos mete" R.Gavelis karčiai šaiposi iš tų, kurie mano, kad menininkas demokratinėje visuomenėje turi būti apolitiškas. Tą patį kartoja ir kitas velionis – vokiečių kino režisierius R.W.Fassbinderis parodoje, kuri veikia kino teatre "Coca Cola Plaza – Vingis", bei filmuose, kurie rodomi šiame kino teatre. Gaila, kad tuo pačiu metu "Skalvijos" kino teatre surengta lenkų kino avangardo retrospektyva. Iškilių kino įvykių Vilniuje ne tiek daug, kad jų neįmanoma būtų iš anksto suderinti. Gal galėtų to imtis būsimasis Kino centras, kalbos apie kurį netyla? Renata Šukaitytė, Kultūros ministerijoje pakeitusi kiną kuravusį V.Gedgaudą, vargu ar pajėgs sujungti įvairius atsimazgiojusius kino mazgus. Nors ir vienas žmogus triukšmingame kino lauke – jau karys!

Verta pagalvoti, kaip kino įstatyme atsirado vienintelis pinigų skirstymo kinui prioritetinis kriterijus – koprodukcija su užsieniu? O kur Lietuvos ir jos kultūros interesai? Ar ne dėl tokio prodiuserių diktato pasakoma: kam mums tie scenarijai ir jų kūrėjai – kino romanistai? Ryt jau gal bus ir mąstančių: kam mums meninė filmo vertė, jeigu galima užkalti pinigo, susitarus su tokiais pat pasipinigautojais iš užsienio? Mūsų kinas įžengia į naują rizikos zoną. Ir su naujais vardais. Naują trumpametražį vaidybinį filmą kuria M.Ivaškevičius, "Kūrybos mete" jautriai klausinėjęs R.Gavelį kartu su operatoriumi D.Bukliu, kurio darbas tolygus klausinėtojo sugebėjimui atverti žmogų. Vis rečiau kam pavyksta sukurti televizijoje tokią pasitikėjimo atmosferą, kad žmogus prisipažintų esąs vienišius ir jau 20 metų neturįs draugo, kuriam galėtų atverti sielos sopulius. Ir dar su ironija pridurti: "Amerikiečiai tam ir sugalvojo barą: sėdi sau vienas, gurkšnoji ir niekam nekliūvi". Mąstančių vienišių labiausiai pasiilgstu Lietuvos televizijose. Daug diskusijų, tikrų ir tariamų polemikų, tarškėjimo, bet vieno žmogaus stebuklo – vedėjo ar svečio – lyg ir nebėra. Staliukus pakeitė tribūnos ir ringai, jaukią tylą – televizijos studijos rėksmingas spalvingumas, įdėmią, į žmogaus veidą žvelgiančią kamerą – skraidymas su kranu padebesiais.

Personažai maišosi su kaukėmis: "Eurovizijos studijos finale" (LTV) dainininkas kraipo kaklą kaip M.Jacksonas, dvi panos "Dviračio šou" (LNK) – lyg iš "Snobų knygos", tik su lietuviška kavinių tarsena "tipo ane?", Vilniaus meras man jau painiojasi tarp "abonentų", "agentų" ir "angelų", bet savivaldybininkas V.Drėma ("Abipus sienos", TV3) prabyla kaip anglų karalienė Elžbieta I – jokios moralios politikos nėra, yra tik interesai. Visiems nerimstantiems dėl tokių pasvirusio pasaulio tipažų patartina įsigilinti į norvegų psichologo F.Skarderudo knygą "Nerimas. Kelias į save". Norvegas rašo: "Paviršius, forma, komerciniai įvaizdžiai, medijų stereotipai, trumpiau tariant, stilius, žmonėms, turintiems saviidentifikacijos problemų, tampa asmenine patirtimi". Žmonės džiaugiasi įvaizdžiais, kaukėmis, net karikatūromis, kaip politikai, visuomenės veikėjai ir net žurnalistai "Žinių radijo" pirmojoje laidoje "Radijas ir televizija", kai laidos vedėjas R.Musnickas juos klausinėja, ar patiko "Dviračio šou" su jų iškreiptais veideliais. Patys "dviratininkai" – V.Šerėnas, G.Ruplėnas ir H.Mackevičius irgi kreta iš juoko, kurį palydi daina iš albumo "Etikmat".

Teisininkas P.Ragauskas laidoje "Be pykčio" (LTV) mano, jog keturių nacionalinių kanalų per mažai, kad turėtų visi kur nuomonę išreikšti ir ugdyti pilietinę visuomenę. Tačiau, kad ir kiek jų kurtum, visuomet į juos pirmiausia atplauks koks nors "Durnių laivas" (5-asis kanalas), šįkart parodęs, kaip kvailioja brazilų jaunimas, šokinėdamas nuo pakriūtės. Arba atsiras "rašytojas" ("Lietuvos ryto TV", TV3), kuris rytais pusnuogis laksto po sniegą, giriasi, kad visada gerai stovi, o kai nebestovės, trauksiąs į Seimą.

Iš dokumentinio filmo "Televizija" (LNK 1-asis kanalas) tikėjausi, kad bus parodyta, kur link juda televizija, bet buvo apsiribota technikos raida ir keistoku vertimu: "Prodiuseris laukia prie mikrofono, stotis pakyla į orą" (apie BBC 1936 m.). Pasviręs pasaulis, kai režisierius painiojamas su direktoriumi, o žiūrovas negali išlipti iš to "durnių laivo".

Skirmantas Valiulis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:31:47 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba