Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-08-23 nr. 2913

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
EUROPOS ATEITIS BERLYNE
2
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Vidmantas Valiušaitis.
49-OJI EUROPOS LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ
2
• Vidmantas Valiušaitis.
PREZIDENTO RINKIMAI: PROBLEMOS IR PROGNOZĖS
5

IN MEMORIAM 
• RIČARDAS GAVELIS3
• TEBŪNIE TAVO VALIA9
• SUDIE SKULPTORIUI ALBERTUI BELEVIČIUI1

LITERATŪRA 
• Gintaras Beresnevičius.
ESEISTIKOS TENDENCIJOS MODERNIOJOJE LIETUVOJE
3

PROZA 
• TOMAS STANIULIS.
DIENA, KURIĄ VERKIAU VISĄ
32

POEZIJA 
 LEANIDAS DRANKO-MAISIUKAS1

KNYGOS 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
KATĖS IR ANGELO TAKAIS
8
• Romualda Stonkutė.
LIETUVIŲ POETAS ŠALIA VALSTYBIŲ VADOVŲ
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Ignas Kazakevičius.
PORTRETAI

MUZIKA 
• Rytis Jokūbaitis.
FESTIVALIŲ VASARA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Alma Braškytė.
"SKRYBĖLĖTASIS" VIENIŠIUS
2
• Ramunė Balevičiūtė.
SLAPUKAS

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
IL CASO: SONDECKIS VEDLYS AR KASANDRA
2

POEZIJA

LEANIDAS DRANKO-MAISIUKAS

[skaityti komentarus]


L.Dranko-Maisiukas gimė 1957 metais Baltarusijoje. Studijavo Maskvos M.Gorkio literatūros institute. Dirba Minsko leidykloje "Mastackaja litaratura". Nuo 1983 m., kai šioje leidykloje pasirodė pirmoji jo poezijos knyga, čia yra išleidęs dar arti dešimties poezijos, poezijos ir eseistikos, satyros rinkinių. Viena eilėraščių knyga 1991 m. išleista Maskvoje.
Vertėjas


* * *

Ne kur Polesės kaimas nebylys, -
Ant Hafelio(1), kur Vakarų Berlyne,
Tyloj raudonas putinas parimo,
Pražydo baltarusiškai suvis.

Nesistebėjau, kad jisai kitoks,
Žievė šiurkšti, kalnietiška viršūnė,
Ir uogos jo, ir odos jų nuogumas,
Ir lapija - pilni šviesos vaiskios.

Mieste ten sklandė kaimiška tyla
It povo uodega įvairiaspalvė.
Ten adriatiškai dainuoti bandė
Itališkam bare magdalena…

Vaidenos? Ar apgavo atmintis
Prie vienuolyno? Mirksni neprašytas!
Regėjau, ne… Ne akmenį, ne plytą -
Tik mįslę, strėlę, skriejančią aukštyn.

Žvelgiu į viską iš savos kertės.
Va slėnis Hafelio, va molis, smėlis -
Kupališkas ir prietėmingas slėnis!
Taip aš sakau. Ir man užtat garbė.

Berlyne, būk. Te niekad nenuklys
Nuo mano stalo lašinys ir vynas…
Tas putinas prie Hafelio parimo,
Pražydo baltarusiškai suvis.


1830

Tais metais Puškinas, kaip apie artimuosius žinoma, bet visai pamirštama, be kita ko, ir pasakė: "Tėvynės meilė lenko sieloje visados buvo beviltiškai niūrus jausmas. Štai kad ir jų poetas Mickevičius…"
Tais metais dažnai buvo minimas Micke-vičius poetas ir nė karto - Mickevičius politikas.
Estetai be reikalo baiminosi, kad didysis Mickevičius pamirš baltą popierių ir eiles pradės, o ir tai tik retuomiais, rašyt ant susiglamžiusių buvusios Respublikos žemė-lapio laukelių.
Tačiau šitaip, žinoma, atsitikti negalėjo, kadangi ir politika, kaip ją suprato poetas, rėmėsi mintim apie tėvynę, o tatai reiškia - rėmėsi poezija.


AISTRA
Egoesė "Viena Goethe`s eilutė"


Kol akys ilsisi, tu įsiklausai į save - tavo dvynys išauga iš tavęs kaip medis, virsta neregėtai atkakliu oponentu. Tu nesitaikstai su juo, ginčiji kiekvieną žodį. Tu nesitaikstai su savim. Nėr per gyvenimą tokios akimirkos, kad būtum su savimi visiškoj santaikoj.
Dvynys prataria: "Aistra išaukština žmogų…"
Juokiesi iš tų žodžių.
Išaukština?..
Aistra tolydžio naikina žmogų…
Poezija naikina poetą. Ūkis naikina ūkininką. Medžioklė - medžiotoją. Knuto Hamsuno romane "Panas" leitenantas Tomas Glanas, o jam medžioklė - didžiausia aistra, nemerdi lovoj, nežūva ant gelžkelio bėgių. Jis žūva medžiodamas…

IŠ CIKLO "EILĖRAŠČIAI A."


1

Jūsų balsas sužydėjęs astrais,
Ligi šiol neteko jų regėt.
Tai ryškėja, tai šešėliuos blaškos…
Jūsų balsas sužydėjęs astrais,
Dievas liepė kiekvienam: žydėk.

Tai ryškėja, tai šešėliuos blaškos -
Ar aš vertas muzikos tokios?
Kad palaimos mirksnis neužgestų,
Tegul virpa arfiškieji astrai
Ant koncerto pakylos tuščios.

Ar aš vertas nešt palaimos naštą,
Nežinau ir negeidžiu žinot.
Saugau balso brangenybę slaptą;
Lyg eilėraštį kartoju: astrai -
Mokiniškai noriu dovanot.

Saugau balso brangenybę slaptą…
Liaukis, kaip iš gilumos puta
Nerimas romanso plaukia, blaškos,
Kad širdy manoj pražystų astrai…
Puokštė - kraujo vazon pamerkta.

1991-ųjų birželio 4-gruodžio 14


2

Nei muzika, nei eilės neprilygo
Tos rankos mostui, tos tavos!
Ir tavo žvilgsnis peteliškę lydi,
Ir skrenda pašauktas dainos,

Itališkos, žydrios, erdvios kaip dangūs
Elegiškos garsų dermės -
Triremos senromanių plaukia vangios,
Lyg irklas bijo irklą liest.

Tenai mes būtinai pasimatysim,
Gorynė, Pripetė ten bus,
Nuo mūs kalbos, švelnios tarsi vaikystėj,
Lotynų varis atsibus.

Tava ranka pajus bedugnį siausmą,
Linksmybę svetimos šalies.
Į padūmavusius citrinų plaukus
Tau rugiagėlių pribyrės.

Safyro krislas jūržemių padangėj
Ir mus pavers dainų dainom.
Alyvos mum šnabždės: va taip gyvenkit, -
Papirusų tarmėm senom.

Jis šoka, dainius, su mumis dainuoja,
Jis gyvas mūsų linksmumu…
Atodūsis, kada tave bučiuoju
Gražnoj citrinmedžių užsnūs.

1991-ųjų birželio 27


3

Aš, į Akropolį įkopęs,
Nepažinojau dar tavęs.
Aistra it pragaras Europos
Man laukti liepė ir iškęst.
Ir aš švenčiau tą aistrą baisią,
Jos vynuogių vaškan klimpau, -
Kol pagaliau Gorynės gaisą
Atėnuose paaukavau.

Stovėdamas gaiviam šešėly,
Regėjau: per vėles dievų
Vidunakčio praskriejo vėjai
Ligi Italijos krantų.

Man nesuprantami vargonai,
Į skurdžią klausą belsdamies:
"Pajusi aistrą, - sakė, - tuomet
Gal mirksnį ir tave mylės…

Kad kiek prigestų tavo sopės,
Skubėki prie savos ugnies!
Aistra it pragaras Europos -
Akimirka, o gal nė tiek".

1991-ųjų liepos 12


4

Tai buvo pasimatymas neilgas
Stačiuos šlaituos Europos pasparnių,
Kada rasa, apyblandoj sužvilgus,
Ant hiacintų leidosi baltų.

Dvejojo laikas - ar stovėt, ar bėgti,
Tavęs vienos sukaustytas, ir tuoj
Jau visa keitėsi, ir mums uždėtas
Lakštavo kietas atgailos akmuo.

O į tave - į tavo balsą romų
Tekėjo vėl Gorynė kaip vena,
Keliaujantį belkantą vėl pro Romą
Už rankos į Atėnus vesdama…

Europa mylima, kodėl tavieji
Atlantai vis išbarsto karolius, -
Ir moteriai, kol saulė netekėjus,
Vis atima skambiuosius rūbelius!

Nelyg už bausmę vis mane mokina
Poezijos tie svetimi kapai.
Mirtis alsuoja, manąją Gorynę
Praryja plėšrūs Nilo vandenai.

Europa mylima, aš raudu, raudu,
Netekęs zylės, gervės, o beje,
Laimingas aš, kad nieko neužšaunu
Žieduos Vasilio, Volgos voljere.

1991-ųjų rugpjūčio 8-gruodžio 19

5

Kai ugnys gerklėje nelyg anginos, -
Tada ramybė gūžias it sapne
Ir skundžiasi verbenos ir jurginos
Čionai - dirva, ten - šieno šaline.

Tu nori verkt, bet moterį sukūrė
Tave Dievulis, ašarų karčių
Tau nedavė, o tie anginos dūriai
Tiktai iš sniego, šalčio atminčių.

Man savo duok palaimintą stiebelį -
Ne vaistai jam padės ir ne medus,
Tik bučiniai, tik bučiniai be galo,
Burna taip sako tavo pro miegus.

Tik bučiniais galiu tau apsakyti,
Tik bučiniais ligryt gerumą tą,
Nes bučiniai - švelnieji žodelyčiai
Ir jų kalba šviesi, kalba šventa.

Neverk … Į duženą stiklinės diržią
Eolas užsiverkęs težiūrės,
Geriau manęs paklauski apie dirvą,
Apie šalinę rūpesčiams sudėt.
Bangos užlietas būsiu pavojingos,
Bet gurkštelsiu žilvičio žydrumos, -
Miestelį apsakysiu, tylų, tingų,
Sudegusią jo cerkvę ant kalvos.

1991-ųjų rugpjūčio 15


6

Vos Katedros aikštėj užgrojo,
Ir liovės Svisločėj ūmai
Astrališkai užsisvajoję
Tekėt žalieji vandenai.

Iš mano darbo kambarėlio
Konservatorijos kieme
Per skurdžią Turgaus gatvę ėjo
Švelnioji mano sesuva.

Nenuolaidžiauja džiaugsmo dėsnis,
Jo vainikuojanti ranka.
Be galo visos pradžios šviesios,
Be galo pabaiga pilka.

Aš šito džiaugsmo nenustoju,
Nors, gali būt, jis mirtį lems,
Kad savo moterį aukoju
Konservatorijos kiemams.

Į pilką odę nei į kapą
Aš skęstu be jokios vilties.
Man lieka vien tik lengvas kvapas
Suknelės, pievos ir nakties.

Ir lieka man erdvė beribė,
Ir vien tik tuo dar raminuos,
Kad Katedros budri sargyba
Ją lydi grįžtančią namo.

1991-ųjų rugpjūčio 19

7

Užgeso žvakė, vasara nublyško!
Yra bedugnė ir yra zenitas.
"Poetas, - sakė, - niekada neklysta", -
Tai džiūgauki, vienišiau Leanidai.

Tu nujautei, kad visa šitaip klosis.
Išburk iš Pripetės vandens skaidraus,
Kad laikas bus, kai prie širdies tavosios
Šiaudelis aukso švelniai prisiglaus.

O neprigludo - ir toliau skaidžiau vis…
Tik išauginta plyname smėly
Egipto rožė bado ligi kraujo
Pirštus, ir kraujas daros nebylys.

Mylėtine, tos stygos daros grėslios,
Jos taikos astrų balsą sunaikint;
Tu reikalauji, kad rimtai kalbėčiau,
Ir greitai imsi "jūs" mane vadint.

O man, kas rimta, visa vien tik kančios,
Sukri kanapių kilpa ir standi.
Ji šiepia burną, baisią ir bedantę,
Siūbuoja tai toli, tai vėl arti.

Tas drebulinis žodis "išsiskirti"
Įpintas į kanapių vainikus, -
Nusipelniau, ir man jisai nuskirtas
Kaip juodas lapas - greit apvainikuos.

Kad vienumos nors kaip atsikratyčiau,
Nepatikėčiau, kad tavęs nėra, -
Kaip prieš ikoną melsčiau ir prašyčiau
Kiekviena tavo vardo raidele.

1991-ųjų rugsėjo 2

Iš baltarusių kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS
__________
(1)Hafelis (vok. Havel) - Elbės intakas. - Vert. past.
 

Skaitytojų vertinimai


47719. Andrius :-) 2008-07-04 15:50
Kuriba, lieka, visada

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:31:17 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba