Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-11-27 nr. 3261

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
utopija
26
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• ARVYDAS JUOZAITIS.
Ugninis Azerbaidžanas
8

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Vokiškoji laisvės prizmė (II)
• SVEIKINAME!

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
„Tik raidžių skeveldros sulipdo vakar ir šiandien“
2

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Uodas, menka bjaurybė, arba Smulkiu šriftu apie Silva rerum
48
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pjesių skaitymai: jėgų pasitikrinimas
2

DAILĖ 
• Su dailininku ir rašytoju ROMUALDU LANKAUSKU kalbasi VIDAS POŠKUS.
Kai plunksną keičia teptukas...
3

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Andrius Žlabys skambina J. S. Bacho partitas
3

KULTŪRA 
• RIMANTAS VINGRAS.
Rudens paralelės: Didžiosios depresijos kultūros programos JAV
• VIDAS BAREIKIS.
„No Theatre“, „No Concert“!

KINAS 
• RITA VALIUKONYTĖ.
J. Meko filmas-instaliacija „Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas“
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Horizontai

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Žodis
11

POEZIJA 
• LIDIJA ŠIMKUTĖ.
6
• LINA NAVICKAITĖ.
3

PROZA/Apsakymo konkursas 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Naivumas intymumo
8

VERTIMAI 
• ALBERTS BELS.
Nacionalinės vertybės
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• AUSTĖJA ADOMAVIČIŪTĖ, MONIKA MEILUTYTĖ.
„Dekalogų“ festivalis mezgė dialogą
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• ŠARŪNĄ BANEVIČIŲ kalbina SIMONA SMIRNOVA.
Šarūnas Banevičius: visas mano gyvenimas yra stebuklas
11

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DŽORDANA GRAICEVIČIŪTĖ.
„Filologijos ruduo“ sulaukė 30-ties!
4

KRONIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Latvijos šventė

SKELBIMAI 
• Apie festivalį „Panevėžio literatūrinė žiema 2009“8
• PRENUMERATA

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Amžina mano meilė
2

(PA)SKAITINIAI

Žodis

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Šliogeris A. MELANCHOLIJOS ARCHIPELAGAI. ŽODŽIAI IR VAIZDAI.
– V.: Apostrofa/Publicum, 2009.

GRAIKIŠKA IR INKIŠKA

Filosofijos Maestro Arvydas Šliogeris jau kurį laiką kalbėjo apie fotografiją, spaudoje matėme jos pavyzdžių, todėl, viena vertus, ši knyga nebuvo labai netikėta (tai nereiškia, kad nebuvo laukta). Kita vertus, joje esama dalykų, kurie galbūt ir liks mįslėmis, jei pats filosofas to nepaaiškins.

168 puslapiai A. Šliogerio tekstų, primenančių ankstesnes knygas (ypač – „Niekį ir Esmą“, „Alfą ir Omegą“), pagardinti 2006–2008 m. darytomis fotografijomis. Savo filosofinę viziją A. Šliogeris vadina filotopija (meile vietai, kurioje esi, savo žemei), fotosofija (fotografijos filosofija). Žinant, kad A. Šliogeris kalba apie dualistinį pasaulį – Niekį ir Esmą, Alfą ir Omegą, o šioje knygoje – apie Dangų ir Žemę, nenuostabu, kad vaizdai, o ypač jų pavadinimai užmena mįsles. Knygą A. Šliogeris vadina kelio iš Dangaus į Žemę dokumentu.

Pažvelkime, kokie A. Šliogerio fotografijų pavadinimai. „Sruvainiai“, „Nuotaka pateka“ (teka saulė), „Isa“ (taip musulmonai vadina Jėzų; fotografijoje užfiksuotas saulėlydis, „besileidžiančios Saulės pasija“; galimos aliuzijos į Czesławo Miłoszo „Isos slėnį“, p. 18), „Munda“ (Mundos mūšis 45 m. pr. Kr. dabartinės Ispanijos teritorijoje – paskutinis Julijaus Cezario mūšis prieš grįžtant į Romą ir tampant diktatoriumi, likus vos metams iki nužudymo; komentare kalbama apie karaliaus Odisėjo grįžimą į Itakę ir mūsų „bandymą sugrįžti į melancholijos Itakę“, p. 20), „Cheopso viltis“, „Tirintas“ (svarbus Mikėnų kultūros centras), „Budos sapnas“, „Merkio ruduo“, „Senas yra gyvenimas“ (arklys rūke), „Du vyrai“ (tiesą sakant, fotografijoje matau vieną vyrą su bidonu ir vieną karvę, p. 36), „Linksmabalė“, „Miss Lithuania“ (dar viena karvė), „Ein Mal Jedes“ (vok. „Kiekvieną kartą, kai“; „Pamatinis gyvenimo pojūtis melancholija. Tai artėjimas prie bedugnės rugiuose, prie Transcendencijos žaibo ir mirties“, p. 44), „Granikas“, „Dupletas“, „Nevermore“ (lyg E. A. Poe varnas Meistras primena: „Rytas gali būti prasmingas; vakaras – beprasmis“, p. 51), „Dvi saulės“, „Beveik“, „Mliochnas“ (Paukščių Takas, mūsų Galaktika), „Ulialiuma“ (užuomina dar į vieną E. A. Poe eilėraštį – „Ulalume“, kuriame kalbama apie ankstyvą mylimos moters mirtį; „Penelopė vis dar laukia savo gudragalvio, tad kodėl kartu su ja nepalaukus ir mums“, p. 65), „Pentaksiomedimnija“ (V a. pr. Kr. Graikijoje pentak(o)siomedimnais vadinta aukščiausia piliečių klasė; „Baimė: juk totalinė kalba mus iš karto sunaikintų“, p. 69), „Karštieji rūkai“, „Tribalija“ (Tribalija –­ kadaise Balkanuose gyvenusios tribalų genties garbei pavadintas regionas į Pietus nuo Dunojaus), „Kadugio sostas“, „Gergovija“ (52 m. pr. Kr. Gergovijoje, dabartinėje Prancūzijoje, Julijus Cezaris pralaimėjo mūšį galams), „Antinomija“, „Tahuantinsuju“ („Saulės vaikų“ inkų imperija Tawantinsuyu – didžiausia imperija Amerikoje iki kolonistų atvykimo; 1438–1533 m. egzistavusi imperija užėmė net 2 mln. kv. km ploto; „Savas ir svetimas, jaukus ir keistas, artimas ir tolimas (...)“, p. 84), „Kita akimirka“, „Idistavio“ (dieviškųjų moterų idisų pieva, taip pat – mūšio tarp romėnų ir germanų vieta), „Prasidėjimas“, „Nusilenkimas“, „Pyriflegetontas“ (taip Homeras vadino vieną iš penkių požeminių upių; „Žvaigždė neišsklaido nakties tamsos ir nepaverčia jos diena, bet mirtingajam ji yra vedlys, neleidžiantis pasiklysti pasaulio tamsoje“, p. 97), „Dievų ganykla“, „Mambija“ (viena puikiausių nuotraukų, kurios tekstūra išties primena Afriką, kurioje rasime panašių pavadinimų), „Strėvos bangos“, „Sprogimai“, „Kosmopolis“, „Pasaulio Siela“ („Žemė nebepripažįsta mūsų, o mes – jos“, p. 115), „Terra Firma“ (kieta žemė kaip priešprieša chaoso vandenims?), „Skandija“ (kadaise graikai taip vadino įvairias nežinomas salas), „Sogdiana“ (Sogdiana arba Sogdija – iranėnų sogdų civilizacija, jų pačių vadinta Suguda, egzistavusi iki Aleksandro Makedoniečio užkariavimo tarp Amudarjos ir Sirdarjos upių), „Upėtakių rojus“, „Eurotas“ (taip vadinasi upė Graikijoje, pavadinta mitinio Spartos tėvo Euroto vardu), „Žalioji“, „Alefas“, „Mano Biblija“ („(...) raštas dresiruoja jusles (...)“, p. 136), „Sidabrai“, „Jalapena“ (žymusis pipiras senąja nahuatlių kalba reiškia „smėlį ir vandenį“; „Esinija gyvena liepsnodama“, p. 145), „Didelis nedaug“, „Rusvoji“, „Pyr physicon“ (ir vėl kalbama apie „gamtos ugnį“), „Varėnės saulė“ („Stabus atnešė krikščionys konkistadorai. Aišku: kardu, ugnimi, kraujo upėmis ir žiauriausia vergija. Tu gali didžiuotis, kad esi lietuvių pagonių įpėdinis“, p. 157), „Giesmelė“, „Du teorai“.

A. Šliogerio melancholijos archipelagų pasaulis – tarp jo gimtosios žemės Lietuvos ir mylimos Graikijos („Graiko kalboje mažiausiai teroro, mažiausiai nihilizmo. Bet mes juk ne graikai ir niekada jais netapsime!“, p. 140), nesvetimi ir Egipto, Romos, inkų civilizacijų, saulės garbintojų, budizmo, lietuviškosios „pagonybės“ motyvai, postmodernaus Ekrano pasaulio apokalipsės nuojauta: „(...) Žemė – Transcendencijos lopšys – pasmerkta būti sunaikinta Niekio Sūnaus. Šis sunaikinimas – slapta, nesuprantama jo misija, vienintelė žmogaus misija“ (p. 41).

„Melancholijos archipelaguose“ filosofas tarsi virš ūkanotos žemės sklandantis paukštis prieš pat saulėtekį apžvelgia mieliausias vietas, kurios yra/buvo/bus/nebuvo/nėra/nebus. Ilgesys, kurį matome paskutinėje knygos fotografijoje „Du teorai“ (A. Šliogeris su šuniuku žiūri į tolį), tiesiog materialiai apčiuopiamas lyg rasa po nakties.

Vaizdai ir tekstai šioje knygoje papildo vienas kitą kaip Niekis ir Esmas. Ir ši nedidelė visatos enciklopedija, A. Šliogerio mitas, epas, daugiaprasmis pasakojimas kalba įvairiomis kalbomis, ypač ta, kurioje nėra žodžių.




Sartre J. P. SIENA.
Iš prancūzų kalbos vertė Goda Butkienė, Pranas Bieliauskas.

– V.: Baltos lankos, 2009.

LIETUVIŠKAI PRANCŪZIŠKA

Jeano Paulio Sartre’o (1905–1980) „Siena“ („Le mur“, 1939) – viena žymiausių filosofo knygų, sudaryta iš penkių novelių: „Siena“, „Kambarys“, „Herostratas“, „Intymumas“ ir „Viršininko vaikystė“. Knyga dedikuota J. P. Sartre’o žmonos Simone de Beauvoir buvusiai studentei Olgai Kosakiewicz, pradėjusiai bendrauti su garsiąja pora dar 1935 m., kai jai tebuvo aštuoniolika. Ir O. Kosakiewicz savo pirmąjį romaną skyrė S. de Beauvoir. Vėliau Olga ištekėjo už J. P. Sartre’o draugo ir ilgamečio S. de Beauvoir meilužio, žurnalisto Jacqueso Laurent’o Bost’o.

Tipiška French story. Žodžių gylis irgi tipiškas J. P. Sartre’ui. Titulinėje novelėje pasakojama apie Ispanijos pilietinį karą, vykusį 1936–1939 m., po kurio fašistinis generolo Francisco Franco režimas užėmė valdžią šalyje. „Siena“ – ta, prie kurios šaudydavo kalinius. Simboliškai žiūrint, po 70 metų tai galėtų būti ir Berlyno, ir Didžioji kinų, ir kasdienė žodžių siena, kuri mus skiria nuo kitų. „Kai prarandi iliuziją, kad esi nemirtingas, nėra jokio skirtumo, kada mirsi – po kelių valandų ar po kelerių metų“ (p. 23). Vienas apsakymo herojų pabėga nuo fašistų (tiksliau, nacionales) ir pasislepia kapinėse, kur jį netikėtai randa ir sušaudo.

„Kambarys“ primena neišsenkantį Woody Alleno žodžių srautą. Tai – istorija apie moterį, kurios vyras išprotėja. Jai nepavyksta jo išvežti į beprotnamį, tad tenka gyventi beprotnamiu virtusiuose namuose. Sakyčiau, labai lietuviška kasdienė novelė, jei nežinočiau, kas ją parašė. „Statulos skraidė žemai ir atsargiai, jos zyzė“ (p. 60). Argi ne delirium tremens lituanus?

„Herostratas“ – pasakojimas apie mizantropą, kuris nusprendžia nužudyti šešis atsitiktinius žmones (daugiau kulkų savo revolveryje jis neturi). Vėlgi grynai lietuviška istorija. Keista, kad apie šuniukų žudikus sadistus J. P. Sartre’as nieko neparašė.

„Intymumas“ – jaunosios Lulu nuotykiai, kurių metu ji supranta, kad žmonos, draugės ir meilužės vaidmenys – beprasmiai. Lulu lieka su vyru.

„Viršininko vaikystė“ – nelabai sveiko berniuko fantazijos, susijusios su pedofilija ir fašizmu.




Džavachišvilis Z. SOS: PASALA ŠEŠĖLIUI. SPECIALIŲJŲ OPERACIJŲ SKYRIAUS KRONIKA.
– V.: Alma littera, 2009.

GRUZINIŠKAI LIETUVIŠKA

Zurabas Džavachišvilis (g. 1960) – gruzinas, daug metų dirbantis ir gyvenantis Lietuvoje (šiuo metu jis yra Policijos departamento štabo viešųjų ryšių komisaras), kadaise garsėjęs kriminaliniais reportažais, sukūręs scenarijų serialui „Lietuviškas tranzitas“ (2002), dokumentiniam filmui apie Lietuvos policiją, yra vertęs gruzinų prozos ir poezijos, parašęs įvairių knygų apie angelus sargus bei keletą detektyvinių romanų. Ypač įdomi serija „Specialiųjų operacijų skyriaus kronika“ (šis romanas – jau trečiasis po „Garbės reikalo“ ir „Medžioklės sezono“, 2007, 2008).

Z. Džavachišvilio dėka turime šaunų komisarą Rolandą Raubą. Šįsyk jis išaiškina pasikėsinimą į politiką, kurį rengia „kurmių“ gaujos vadeiva, o kileris užsakomas iš Ispanijos. Narpliojant šį nusikaltimą bei kelias kitas žmogžudystes, paaiškėja, kad Lietuvoje veikia paslaptingas nusikaltėlis Šešėlis (Evaldas Bitautas).

36 skyriai, 265 puslapiai įtempto teksto. Autorius puikiai žino kriminaliniame pasaulyje (ir policijoje) vartojamus žodžius, kurie kai kuriuose lietuviškuose serialuose pateikiami ne visai tiksliai, kartais gana juokingai. Čia viskas mirtinai rimta, nors ir su humoru, bet beveik dokumentika. Kai kur – tikra dokumentika („smauglių“ arba „udavų“ gauja, komisaras Anto­nis Mikulskis ir kt.). Smagu, kad į Lietuvą galime pažvelgti ją pažįstančio mums draugiško svetimtaučio akimis. Knyga baigta rašyti 2008 m. Zugdidyje, Gruzijos ir Abchazijos pasienyje, kuriame pernai vyko įnirtingi mūšiai. Šioje vietoje galime pajusti subtilią politinę knygos potekstę.

Smagu, kad yra ne tik Lietuvoje mėgstami rusų serialai „Opera“ („Mentai“), „Uboinaja sila“ („Žudančioji jėga“), „Liteiny“, – turime ir savo profesionalų kriminalinių, detektyvinių romanų rašytoją.

 

Skaitytojų vertinimai


55959. Upėtakis2009-11-28 16:56
Į Arvydo Šliogerio knygą pažvelgta netikėtu - originaliu - kampu! Pasirodo, tik iš pažiūros minėti fotografijų pavadinimai neperskaitomi. Giliai pakapstyta!

55961. V. G. :-) 2009-11-28 17:54
Kažkada skaitydamas Isos slėnį, nepagalvojau apie galimą ir Miłoszo aliuziją į Jėzaus vardą... O melancholijos archipelagai - labai žavios nuotraukos, pavyzdžiai internete - http://melancholijosarchipelagai.lt/ Mindaugo parašytos biografinės nuotrupos dar labiau suintriguoja paskaityti Sartro kūrinius (ir turbūt antrąjį „Sienos" leidimą). Internete nesunku sužinoti ir tai, kad Sartras 1965 metais lankėsi Lietuvoje, kad jį fotografavo A. Sutkus („Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“) http://test.svs.lt/images/nemunas/nemunas_532_61.jpg -labai populiari pasaulyje fotografija, kuri buvo panaudota ir Sartro skulptūros kūrimui.

55980. upetakiui2009-11-29 20:22
kokiu netiketu kampu? kad nuotrauku pavadinimus perrase? giliai pakapstyta, isties :)

56039. neupėtakiui :-) 2009-12-01 23:26
Recenzijos puikios. Kai kurie komentuotojai kažkodėl knygų recenzijose laukia kažko ypatingo - gal recenzijos kaip naujo meninio kūrinio. Šiukštu jokios informacijos iš interneto (vikipedijos), sakyti tik originalias mintis... Mano nuomone, knygų pristatymas skirtas supažindinimui su knyga ir jos vertinimui. Čia visiškai tinka ir citatos - tiek iš knygos, tiek iš interneto. Svarbiausia - informatyvumas ir objektyvumas - supažindinti, įvertinti, gal sudominti. Ir tą užduotį Mindaugo knygų pristatymai įvykdo puikiai.

56050. Tiesos žodis2009-12-02 17:21
konservatorių suburta koalicija yra lietuvių Talibanas. Tikrai, panašumus matome. Ir ne tik moraliniais klausimais. Jie taip pat bando traukti mus į viduramžius: atsisako nuo Sodros, universitetų, kolegijų, ligoninių, net mokslo bei skiepų, naikina verslus ir netgi amatus. Pilni pykčio ir arogantiško pasipūtimo ir kaimyninių tautų atžvilgiu. Bando eksportuoti savo tvarką bei pažiūras

56053. "Tiesos žodžiui"2009-12-02 19:10
savo tiradą galėjai baigti žodžiais: au! au!

56057. to 560532009-12-02 23:07
visa lietuvių/labusų tauta yra au au, šunys, gyvuliai, alkoholikai, komunizmo luošiai. TIK TU 56053 ESI MŪSŲ VADAS IR GERADARYS. Tegu visi lietuviai išsinešdina nachui ir palieka tik tavo sėbrams kgbistams ir komunistams lepintis pinigais.

Už šį komentarą, lietuvių tautos genocido organizatoriai man privalo pervesti 200 000 eurų. 20 proc. mažiau nei tau 56053. Jaučiu direktyvą išpildysi. Nes atėjęs galiu pripjauti tave kaip išdaviką lietuvių genocido proceso vyksmo trukdymuose.

56058. > 560532009-12-02 23:34
jau išsitriedei?

56073. sic2009-12-03 15:43
Kokia rašliava, tokie ir komentarai.

56074. praeivis2009-12-03 16:30
puikos knygu apzvalgos, matyt, todel jos siutina uolius "komentatorius", kurie neriasi is kailio, noredami kuo skaudziau igelti autoriui, bet jie gedingai pralaimi visas verbaliniu sachmatu partijas ir tik ziauriai isduria save. kindermatas smeizikams.

56091. Praeiviui2009-12-04 12:30
Eik tu, pelecki, sau pro šalį. Verbalinių šachmatų partijos... Idiotizmas totalusis, ir tiek, kokios čia dar apžvalgos. Kiekvienas, mokantis naudotis google, parašytų geriau. Siaubas, iki ko nusivažiavome.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:30:42 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba