Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-11-27 nr. 3261

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
utopija
26
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• ARVYDAS JUOZAITIS.
Ugninis Azerbaidžanas
8

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Vokiškoji laisvės prizmė (II)
• SVEIKINAME!

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
„Tik raidžių skeveldros sulipdo vakar ir šiandien“
2

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Uodas, menka bjaurybė, arba Smulkiu šriftu apie Silva rerum
48
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pjesių skaitymai: jėgų pasitikrinimas
2

DAILĖ 
• Su dailininku ir rašytoju ROMUALDU LANKAUSKU kalbasi VIDAS POŠKUS.
Kai plunksną keičia teptukas...
3

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Andrius Žlabys skambina J. S. Bacho partitas
3

KULTŪRA 
• RIMANTAS VINGRAS.
Rudens paralelės: Didžiosios depresijos kultūros programos JAV
• VIDAS BAREIKIS.
„No Theatre“, „No Concert“!

KINAS 
• RITA VALIUKONYTĖ.
J. Meko filmas-instaliacija „Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas“
1

SAVAITĖ SU TV 
 SKIRMANTAS VALIULIS.
Horizontai

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Žodis
11

POEZIJA 
• LIDIJA ŠIMKUTĖ.
6
• LINA NAVICKAITĖ.
3

PROZA/Apsakymo konkursas 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Naivumas intymumo
8

VERTIMAI 
• ALBERTS BELS.
Nacionalinės vertybės
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• AUSTĖJA ADOMAVIČIŪTĖ, MONIKA MEILUTYTĖ.
„Dekalogų“ festivalis mezgė dialogą
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• ŠARŪNĄ BANEVIČIŲ kalbina SIMONA SMIRNOVA.
Šarūnas Banevičius: visas mano gyvenimas yra stebuklas
11

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DŽORDANA GRAICEVIČIŪTĖ.
„Filologijos ruduo“ sulaukė 30-ties!
4

KRONIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Latvijos šventė

SKELBIMAI 
• Apie festivalį „Panevėžio literatūrinė žiema 2009“8
• PRENUMERATA

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Amžina mano meilė
2

SAVAITĖ SU TV

Horizontai

SKIRMANTAS VALIULIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

„Girių horizontuose“ (BTV) Algimanta Žukauskienė stovi prie Stelmužės ąžuolo ir stebisi, kad į jo kamieną pro dureles gali įeiti net aštuoni žmonės. Žaizdotas, grublėtas senolis nepasiduoda laiko vėjams. Vos prieš savaitę Getsemanės sode Jeruzalėje klūpojau po alyvmedžiais, kuriems –­ pora tūkstančių metų. Jausmas, kad po jais meldėsi ir Kristus, įsismelkia į kiekvieno širdį. To įspūdžio nebeišblukins jokie filmai ir perskaitytos knygos. Albert’as Camus rašė: „Kelionė – anaiptol ne malonumas (...) Keliaujama kultūros sumetimais, jeigu kultūra suprantama kaip intymiausio –­ amžinybės – pojūčio ugdymas... Kelionė, kaip koks didesnis ar rimtesnis mokslas, padeda mums vėl save surasti.“ Kelionė į Šventąją žemę – ypač.

Tačiau negaliu nuneigti ir „Scanoramos“ „švento“ malonumo. Juk buvo rodomi danų režisieriaus Carlo T. Dreyerio vaidybiniai filmai ir dokumentinė juosta apie jo gyvenimą ir kūrybą. Greta prancūzo Robert’o Bressono jis pelnytai laikomas filmų apie tikėjimą klasiku. Prieš keliolika metų vieno JAV universiteto videotekoje nuo jo pradėjau kelionę po kiną, kokio neteko matyti sovietiniais laikais. Naujaisiais laikais Lietuvoje jo irgi ilgai nerodė. Klasika tebėra reikšminga, nors visokių Biblijos iliustratorių ar šiaip sensacingų gundymų iš Kristaus istorijos pilna. Kas būtų dabartinis danų kino maestro Larsas von Trieras be C. T. Dreyerio mokyklos? Nacionalinė kino tradicija mažose Europos šalyse reiškia labai daug, ji padeda kinui atsinaujinti. Lietuvoje – irgi. „Adomas nori būti žmogumi“ vėl primena, kaip sunku išlikti, kai traiško gyvenimo ratai. Vladislovo Starevičiaus „Lapiną Reinekį“ galėtum įžvelgti naujausių technologijų holivudiniame filme „Daktaras Foxas“, bet dabar žvėrių mimika jau programuojama kompiuteriais, tad aktoriai su gyvuliškomis galvomis atrodo it tikri kentaurai.

LNK televizijoj per vieną vakarą gimė dviejų pedofilijos versijų kentauras. Laida „Abipus sienos“ mėgino pulti Kedį ir jo seserį teisininkę. „Byloje“ viskas buvo apversta aukštyn kojomis: atsirado Kedžio asmens sargybinis, kuris teigė, kad bus dar vienas filmukas – „bombelė“, kuriame pamatysime aukšto valdžios rango pedofilą, kuris viskam, matyt, ir tebediriguoja. Kuo tolyn į pedofilijos mišką – tuo daugiau paslaptingų figūrų. Lietuviai taip įsislaptinę, kad JAV pirmoji nurodė, kur galėjo būti paslaptingoji užsienio kalinių trobelė. BTV „Žinios“ iš karto pateikė versiją, kad ji buvo ne viena.

Tik „Kakadu“ (LNK) viskas aišku: „Oi kiek daug jaunų berniukų nori mano saldainiukų... „ Oksana Pikul demonstratyviai žnaibo padidintas krūtis: visa Lietuva turi alpti iš pavydo. Kultūros ministerijoje irgi saldainiukas: ministras grabalioja „Paskutinės instancijos“ (LNK) žurnalistę Rasą Kalinauskaitę. Kviečia į talką ir policiją. Kam kultūros ministerijoje tokia griežta apsauga? Juk oficialiai čia pinigų – tik per nago juodymą. Gal yra ką slėpti? Kad ir kino studijos su nacionaline filmoteka privatizavimo aktą, kuris iki šiol užkištas toliau nuo akių.

Boratas (filmas „Boratas. Kaip šaunusis Kazachstano žurnalistas Amerikoje patirtį graibstė“, TV3) žurnalistikos mokosi JAV. Didžiausia svajonė – patekti pas Pamelą Anderson. Kaip koks Voltaire’o Kandidas jis tikisi sutikti ją dar nekaltą. Boratas griauna Amerikos stereotipus kaip Algis Ramanauskas-Greitai – lietuviškuosius, irgi vis pasodrindamas leksikoną. Su humoro komandomis jam sekasi prasčiau („Humoras Nr. 1“, LNK), negu su peliūkščiu R. Šapausku „Dviračio žiniose“. Bet LNK siūlo ir naują humoristų komandą – „Oplia“. Humoristas V. Zadornovas iš REN TV gerai skaito reklamą. Laidotuvių kontoros pavadinimas „Bystraja lopata“ („Greitasis kastuvas“) gali būti populiarus ir Lietuvoje, jeigu premjeras A. Kubilius įrodys, kad kruvinu prakaitu uždirbta pensija jau nebe mūsų nuosavybė, o kas „prichvatizuota“ – šventų švenčiausia.

Visi gudrūs po laiko. Rusų kino režisierius Sergejus Solovjovas (RTVi) pristatė naują „Aną Kareniną“ ir pasmerkė skandalingąjį penktąjį kinematografininkų suvažiavimą, kuriame „pertvarkos“ laikais teko dalyvauti ir man. Sakė, kad dabar nebendraująs su jokia organizacija, nes svarbiausia –­ tik artimieji ir bičiuliai. Gal jis ir teisus, nes mūsų kūrybinėse sąjungose taip pat buriasi ir kovoja šutvės, o ne bičiulija. Išimtis –­ „muškietininkų“ karta fotomenininkų sąjungoje, kuri švenčia keturiasdešimtmetį. Jaunimas ir čia į senolius žiūri be sentimentų. Dažnam Europa jau arčiau Lietuvos. Ne visi iš ten grįžta su skydu, bet būna ir laimėjusiųjų, kaip Paryžiuje įsikūrusi Monika Bielskytė. Paryžietė Mūza Rubackytė džiaugiasi, kad Vilniuje pavyko surengti pirmąjį tarptautinį pianistų konkursą („Durys atsidaro“, LTV). Pasak jos, Europa jau be sienų, laikas dairytis toliau.

Tarp kelionės Izraelin bendrų sutikau ir stovėjusiųjų Peru aukštikalnėse, prie Maksikos piramidžių ir net Tibeto vienuolynų. Himalajai jau nebėra išskirtinė keliautojo su fotoaparatu Pauliaus Normanto interesų sfera. Bet jis yra nuolatinis Budos karys, padovanojęs mums naują fotografijų knygą. Filosofas Arvydas Šliogeris išleido melancholišką fotografijų knygą, sukurtą, gaudant upėtakius Lietuvoje. „Valanda su Rūta“ (LNK) karštai ginčijosi, kur pagauti laimę jaunam žmogui – Lietuvoje ar Europoje?

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:30:36 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba