Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-11-27 nr. 3261

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• HANS MAGNUS ENZENSBERGER.
utopija
26
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• ARVYDAS JUOZAITIS.
Ugninis Azerbaidžanas
8

AKTUALIJOS 
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Vokiškoji laisvės prizmė (II)
• SVEIKINAME!

LITERATŪRA 
• KAROLIS BAUBLYS.
„Tik raidžių skeveldros sulipdo vakar ir šiandien“
2

KNYGOS 
• BRIGITA SPEIČYTĖ.
Uodas, menka bjaurybė, arba Smulkiu šriftu apie Silva rerum
48
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Pjesių skaitymai: jėgų pasitikrinimas
2

DAILĖ 
• Su dailininku ir rašytoju ROMUALDU LANKAUSKU kalbasi VIDAS POŠKUS.
Kai plunksną keičia teptukas...
3

MUZIKA 
• EUGENIJUS IGNATONIS.
Andrius Žlabys skambina J. S. Bacho partitas
3

KULTŪRA 
• RIMANTAS VINGRAS.
Rudens paralelės: Didžiosios depresijos kultūros programos JAV
• VIDAS BAREIKIS.
„No Theatre“, „No Concert“!

KINAS 
• RITA VALIUKONYTĖ.
J. Meko filmas-instaliacija „Lietuva ir Sovietų sąjungos žlugimas“
1

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Horizontai

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Žodis
11

POEZIJA 
• LIDIJA ŠIMKUTĖ.
6
• LINA NAVICKAITĖ.
3

PROZA/Apsakymo konkursas 
 AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Naivumas intymumo
8

VERTIMAI 
• ALBERTS BELS.
Nacionalinės vertybės
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• AUSTĖJA ADOMAVIČIŪTĖ, MONIKA MEILUTYTĖ.
„Dekalogų“ festivalis mezgė dialogą
1

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• ŠARŪNĄ BANEVIČIŲ kalbina SIMONA SMIRNOVA.
Šarūnas Banevičius: visas mano gyvenimas yra stebuklas
11

AKTYVIOS JUNGTYS/JAUNIMO PUSLAPIS 
• DŽORDANA GRAICEVIČIŪTĖ.
„Filologijos ruduo“ sulaukė 30-ties!
4

KRONIKA 
• VACLOVAS JUODPUSIS.
Latvijos šventė

SKELBIMAI 
• Apie festivalį „Panevėžio literatūrinė žiema 2009“8
• PRENUMERATA

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• ANDRIUS ŠIUŠA.
Amžina mano meilė
2

PROZA/Apsakymo konkursas

Naivumas intymumo

AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

Intymumas? Tik neklauskite Virgos, kas tai. Dvidešimt aštuoneri metai. Nė vienos tikrai intymios akimirkos. Kaipgi? Virga nesutiktų. Ji išgyveno ir išgyvena begalę intymumo akimirkų. Atėjusi į svetimus namus, ji gali prisiliesti prie slapčiausių namų šeimininkų gyvenimo kampučių. Virga mano, kad tai yra be galo intymu. Besiknaisiodama slapta po svetimus gyvenimus, kedendama jų kasdienybės paliekamus ženklus namuose iškabintose nuotraukose, stalčiuose rastuose atvirukuose ir laiškuose, užmesdama akį į patalynę, lovą ir drabužių spintas, skaitydama savininkų dienoraščius... Virga jaučia vidinį virpėjimą, veikiantį nėmaž nemažiau už nestiprų narkotiką. Tai nėra susidomėjimas, tai net nėra smalsumas, tai tėra naivus siekis intymumo, traukiantis Virgą keliauti po svetimus namus, tenkinantis Virgos jauseną ir taip įtikinantis ją savo realumu. Ir Virga atsiduoda. Kitaip ir neįmanoma. Vis dėlto tai stipriau už narkotiką. Nes kaip koks nematomas kompiuterių virusas tai sugeba pasislėpti Virgos galvoje, apeidamas pavojų aptinkantį protą, nesukeldamas jokių minčių apie savo buvimą, plyksteldamas tik aistros akimirką. Iki kito karto... Skirtingai nei narkotikas, jis nesuteikia poilsio minučių, kai gali bent suvokti savo priklausomybę. Intymumas nėra nieko bloga. Ne... Visi žmonės turi teisę į tai, čia nėra nieko bloga. Ne...

Į Loretos namus Virga pirmą kartą įžengė prieš ketverius metus. Iki tol jau dvejus metus Virgos pagrindinė veikla, netgi gyvenimo būdas, buvo namų tvarkytojos darbas. Prasidėjo jis atsitiktinai. Būdama studentė, Virga ieškojo papildomo pajamų šaltinio. Nors jau dirbo kavinėj padavėja, aptikusi siūlomo darbo skelbimą laikraštyje, ji nutarė pabandyti. Nesitikėjo, kad dirbdama šį darbą atras nežinotas savo pačios savybes, atsiskleis pati sau naujai ir nebeištrūks dar šešerius metus. Pirmą kartą pasilikusi viena svetimuose namuose, ji pajuto savyje iki susijaudinimo kirbantį paslaptingą smalsumą. Iš pradžių ji tik godžiai stebėdavo įvairias buto šeimininkų gyvenimą atspindinčias detales. Vienuose namuose, užėjusi į vonią, ji visados aptikdavo tos pačios pastelinės spalvų gamos rankšluosčius kaip ir vonios plytelės, dušo užuolaidos, lentynėlės, muilinė, indelis dantų šepetukams... Kituose namuose rankšluosčių spalvos taip nesiderindavo su greta esančiais daiktais, kad net sukurdavo labai savotišką disonansų darną. Virga stebėdavo knygų lentynas. Nužiūrinėdavo, pagal kokią tvarką vieni ar kiti namų šeimininkai grupuoja knygas, kokias stato į patį centrą, o kurias nukiša taip, kad jų beveik nesimatytų. Dėdavosi galvon, ir kokių knygų lentynoje būdavo daugiau, – nučiupinėtų, daugsyk skaitytų ar bent vartytų, ar naujų, perskaitytų tik kartą ar net visai nepaliestų. Kiekvienuose namuose Virga įžiūrėdavo savitą tvarką, dėdavosi ją galvon, analizuodavo ir jausdavosi žinanti apie namų šeimininkus daugiau negu jie patys. Jautėsi tapusi be galo jiems artima, lyg užlindusi po savininkų rūbais, nuplėšusi juos ir apnuoginusi šeimininkus, jiems to nežinant. Nieku gyvu apie savo slaptus tyrinėjimus jiems neužsimindavo ir taip kurstė šį intymumo jaudulį dar labiau.

Vardan netikėtos aistros knaisiotis, tiesiogine to žodžio prasme, po svetimus apatinius, Virga metė studijas universitete. Tai jai nebuvo pirmas kartas. Nutraukusi ekologijos studijas, Virga savo pašaukimo ieškojo tarptautinių santykių fakultete – ėmė studijuoti politikos mokslus. Baigė du šių neakivaizdinių studijų kursus, o tada suprato, kad namų tvarkytojos darbas jai gali duoti daug daugiau. Trintis suoluose su nežinia ko jai nesuprantamo siekiančiais studentais tapo nebeįdomu. Lengvai numojo į tai ranka. Jai nerūpėjo diplomai, jai nerūpėjo savo vardo aukštinimas plačioje visuomenėje, jai net ne itin rūpėjo pinigai. Labiausiai dominantis ją dalykas buvo ji pati. Jautė savyje kirbantį nepasitenkinimo kažkuo nerimą ir siekė išsiaiškinti, kas yra tas kažkas. Kaip jį patenkinti. Tikėjo, kad tai svarbiausias jos gyvenimo uždavinys.

Nuo mažens Virga buvo kitokia. Ypač mokykloje jai buvo sunku bendrauti su bendraamžiais. Matė, kad tarp jų ir jos esama neatitikimų. Piktinosi, nesuprato, kas tai ir kodėl. Lyg ir normalus vaikas buvo, užsiiminėjo ta pačia veikla kaip ir kiti. Tačiau vienos savo ypatybės ji nepastebėdavo... Nė karto, nė kartelio ji neišgirdo kito žmogaus. Turėjo draugių, turėjo draugų. Turėjo ne vieną vaikiną. Virginija buvo graži ir miela. Švelnūs ant pečių krintantys rusvi plaukai, didelės plačiai atmerktos akys, smulkiai ir grakščiai sudėtas kūnas traukė aplinkinių dėmesį. Ypač naujai sutiktųjų. Nepažįstamų žmonių kompanijose ji žibėdavo. Rusendavo ir sėdėdama dviese su drauge kur nors ant Marių kranto. Draugė pasakodavo apie vieną iš savo sudėtingų įsimylėjimų, ant delno priešais Virgą klodavo viską, kas ant širdies gulėdavo. Virga tą delną apžiūrėdavo, abejingai paknibinėdavo, nusprigtuodavo atplaišas, kurios jai atrodydavo nereikalingos. Be gailesčio. Be pajautimo. Objektyviai ir šaltai. Tokia draugė su savo srūvančia širdimi jai atrodydavo kvailai. Virgos širdis kraujais nesruvo. Ji tik buvo baisiai nerami.

Įsimylėdavo Virga greitai, paprastai ir trumpai. Pirmąją savo meilę Tomą sutiko būdama keturiolikos vieno Vingio parko estradoje vykusio koncerto metu. Tomas priėjo prie jos, užkalbino, persimetė keliais lengvabūdiškais žodeliais, ir jiedu apsikeitė telefono numeriais. Visą mėnesį jie susirašinėjo, vaikštinėjo Vingio parko takeliais, sėdėdami ant trečio suoliuko, kėpsančio nuo estrados į dešinę pusę nutolusiame keliuke, jie pirmą kartą pasibučiavo. Tuomet Tomas Virgai atrodė lyg svajonė. Tuomet jiedu mažai kalbėdavo. Netrukus pradėjo. Netrukus ir baigė. Žodžių Virga netaupydavo, bet jie būdavo išberiami kažkur į tolius, į nepasiekiamą tuštumą. Ir abu negalėjo suprasti, kas yra blogai. Tik jautė. Sieną. Tomo žodžių Virga nesiklausydavo. Tiesiog jie nepatekdavo ten, kur turėtų patekti. Nejaudino Virgos. Klausydama nuoširdžių Tomo kalbų, negalėdavo suprasti, kodėl jos mylimasis jai atrodo toks kvailas. Kodėl ji negali suprasti to, ką jis kalba. Kodėl, jiems būnant dviese, jis pradeda elgtis neapsakomai kvailai. Ir abiem pasidarė gėda. Ir tai buvo ilgiausia Virgos draugystė. Kitos baigdavosi, vos tik pradėdavo darytis tikros. Virga negalėjo leisti sau atrodyti prieš kitą kvailai.

Virga nesijautė kvailai, įsidarbinusi namų tvarkytoja Loretos namuose. Iš atskirų pokalbių nuoplaišų, į staliuką prie lovos įkištų užrašų nuotrupų, giliai spintose užkištų laiškų bei atvirlaiškių Virga pažino Loretą. Ponia Loreta, advokato žmona, ekonomistė, pasirodė esanti ne tokia paprasta ir tvirta, kaip pasirodė jai iš pirmo žvilgsnio. Kad Loreta buvo graži, griežta, bet liūdna, Virga suprato išsyk. Tačiau tik kiekvieną savaitės penktadienį, tvarkydama ir tyrinėdama jos namus, Virga atrado kitokią Loretą. Paslaptingą savo slepiamu skausmu, santūriu tvirtu blakstienų mostu dangstančią savo silpnumą, giliomis ir tamsiomis akimis, kurios negalėjo paslėpti viduje tūnančio neįgyvendinto švelnumo klodų. Loreta tapo Virgos kasdienybe. Įsisuko į galvą, į lovą naktim sapnais, į vaizduotę, kedendama kažin ką, kas po paširdžiais. Virga svajodavo, kaip, likusi dviese su Loreta, uždeda jai ranką ant skruosto, kaip išvysta pralinksmėjusį amžinai liūdną Loretos šypsnį, kaip pasilenkia ir pabučiuoja ją į kaktą. Pabučiuoja į nosį. Į akis. Į lūpas... Loreta...

Griežtai susegtais pakaušyje plaukais, išoriniu tvirtumu negalinti nuslėpti nebylaus pagalbos, globos troškimo šauksmo. Loreta žvelgia į Virgą liūdnomis drėgnomis akimis. Virga tyli, žino viską apie savo tvarkomų namų šeimininkę, žino viską, ko šiai reikia... Virga sapnuoja, kaip žvarbią žiemos naktį sutinka Loretą nuogut nuogutėlę. Jos, kaip visad, pasisveikina, tardamos: „Laba diena.“ – „Laba diena, Virginija.“ Virga sapne nepastebi josios nuogumo, vis dėlto prieina arčiau, apkabina. Pajunta kūną iš vidaus nudeginusį virpulį. Nubunda. Visą dieną gyvena su šiuo virpuliu. Laukia penktadienio. Kuomet galės bent akies krašteliu pažvelgti į visad besitvardantį Loretos siluetą, žvilgtelėti į naktinio staliuko stalčių, paieškoti ten naujų užrašų...

Kuomet Virga įsidarbino pas Loretą, ši buvo neseniai atšventusi trisdešimt šeštąjį gimtadienį. Penkiolika metų ji buvo pragyvenusi santuokoje, augino du sūnus. Pati užaugo su tėvu. Apie dvyliktuosius Loretos gyvenimo metus jos motina atrado tikrąją savo gyvenimo meilę. Didžioji meilė, vardu Saimonas, gyveno Amerikoje. Motina, ilgai nesvarsčiusi, taip pat persikėlė gyventi už Atlanto. Loreta liko su tėvu Lietuvoje. Išsiskyrė draugiškai, sutarė, kad rasti didžiąją meilę gyvenime yra svarbu, kad ne bėda, jei Loreta liks gyventi su tėvu, o motina nepamirš jų aplankyti ir rašyti laiškų, paskambinti telefonu. Kurį laiką taip ir darė. Stengėsi domėtis dukros gyvenimu, tačiau kuo toliau, tuo mažiau jos viena kitą domino, ir ryšys nutrūko visai. Tėvas po kelerių metų vedė vėl. Jam nepasisekė taip, kaip motinai, savo didžiosios meilės jis nerado. Vedė žavią rusaitę, savo bendradarbio giminaitę. Su ja susilaukė sūnaus, kurį su naująja žmona labai mylėjo. Loreta tuo metu jau buvo savarankiška paauglė, turėjo savo gyvenimą, į tėvo ir naujosios jo žmonos naujagimio džiaugsmus stengėsi nesikišti. Netrukus ji sutiko Edvardą, už kurio po kiek laiko ištekėjo ir gyveno iki šiol. Nežinojo, kad jau ketverius metus jos ir vyro gyvenimas buvo detaliai narstomas Virginijos, prieš tiek metų įdarbintos namų tvarkytoja.

Per tiek metų Virgos ir Loretos bendravimas tapo visai minimalus. Buvo įprasta ir aišku, kad penktadienį, apie antrą valandą dienos, Virginija pasirodys prie Loretos namų durų, Loreta arba jos vyras duris atidarys, pasakys „Laba diena, Virginija“, pasiūlys išgerti kavos ar arbatos, atsisveikins iki vakaro, paliks Virginiją vieną tvarkytis. Tik retom išimtim suskambėdavo Virgos telefono skambutis, ir ji išgirsdavo Loretos balsą, prašantį dėl vienokių ar kitokių priežasčių ateiti kiek anksčiau ar vėliau. Šįkart buvo paprašyta ateiti vėliau. Mat Loretos vyras išvykęs iš šalies, vyresnysis sūnus švenčia gimtadienį pas draugus ir tądien jau negrįš, jaunesnysis –­ vasaros stovykloje, o pati Loreta turėsianti dalyvauti bendradarbių vakarėlyje. Loreta grįšianti gan vėlai ir tik tada galėsianti išleisti Virginiją namo. Tad Virga ir nesiskubino, pasirodė namuos pavakaryje, išlydėjo Loretą į vakarėlį, palinkėjo gerai praleisti laiką ir sutiko palaukti Loretos iki dešimtos valandos.

Likusi viena, Virga kibo į darbą. Iš pradžių skubomis sutvarkė virtuvę, svetainę, vonios kambarius. Daug naujovių namų ūkyje nepastebėjo, tik aptiko daugiau nei įprasta tuščių vyno butelių prie šiukšliadėžės, ne taip tvarkingai sukabintus rankšluosčius vonios kambary ir užsigulėjusius nešvarius drabužius skalbinių dėžėje. Sumetė, kad visiems išvykus, Loreta leido šią savaitę sau atsipalaiduoti. Viską sutvarkiusi, Virga nuskubėjo į Loretos miegamąjį. Kaip niekad daug įvairių knygų ant Loretos staliuko. Pravėrė stalčių. Krūva naujų užrašų. „Raštas vos įskaitomas, rašytas gerokai apsvaigus arba itin susijaudinus“, – pamanė Virga. Turinys miglotas. Tegalima suprasti, kad parašytos žodžių nuotrupos reiškia daug daugiau, – tai kas netilpo popieriaus lape. „Ji liūdi ir yra vieniša, – pagalvojo Virga. – Ji visados vieniša. Tik įsukta darbų ir kasdienio gyvenimo ji užsimiršta. Mano brangioji Lori... kam tau ši tavo šeima?..“ Virga prisėdo ant lovos. Didelės dvigulės lovos tik viena pusė buvo paklota. Perbraukė delnu per minkštą antklodę. Visą savaitę Loreta čia miegojo viena. Apkabindama pagalvę, Virga susmuko į lovą. Uosdama ant pagalvės likusius Loretos kvepalus, žiūrėjo pro stoglangį į mėlyną dangų, jame atsispindinčias miesto šviesas, vieną kitą praplaukiantį nublukusį debesį. Nuvargo, tvarkydama namus. Maloni būsena, neleidžianti jai judėti, tik kviečianti ramiai stebėti dangų, jausti pavargusių akių mirgėjimą, apsupo Virgą, ir ši pradėjo snūduriuoti. Snūduriuodama galvojo apie Loretą. Panoro bent akimirką su ja susiliesti. Apimta lengvo transo būsenos, iš lėto nusivilko visus drabužius. Užmetė akį į laikrodį – iki Loretos grįžimo buvo likę pora valandų. Nutarė valandžiukę pagulėti...

Iš miego pažadinęs sunkiai veriamų durų garsas užliejo Virgos kūną karšta iš vidaus deginančia banga. Į kambarį įėjo Loreta. Virga sustingo. Kol nebuvo įjungta šviesa, ketino spėti Loretos atsiprašyti, pasakyti, kad tik šiaip prigulė, o jai išėjus, užsimesti drabužius. Loreta nebūtų spėjusi pamatyti, kad Virga nuoga, būtų nulipusi laipais į pirmą aukštą, ir padėtis daugmaž būtų ištaisyta. Tačiau Loretos žvilgsnis ją sulaikė. Akys buvo plačiai atmerktos, ramios, bet baisiai mirgėjo. Virga tik vos vos teįkvėpė oro. Loreta tylėjo. Jos akys... Pradėjo artėti. Loreta priėjo prie Virgos ir prisėdo ant lovos, nenuleisdama žaižaruojančio žvilgsnio. Virga taip pat nesugebėjo atitraukti akių. Virpėjo iš baimės, iš nežinomybės, kaip laukinis žvėrelis bandė iš akių nustatyti, ar gali tikėtis likti gyva... Tačiau tos akys priartėjo prie pat. Lengvu judesiu Loreta panardino rankos pirštus į Virgos plaukus. Perbraukė kartą, kitą. Virga apsalo. Gulėjo įsikniaubusi į antklodę ir nenuleido žvilgsnio nuo Loretos akių. Kurios buvo ramios. Kuriose žibėjo aistra. Loreta apkabino Virgą, vis dar įsisupusią į antklodę. Tuomet antklodę ji nutraukė. Virga nuvilko Loretos suknelę, įkvėpusi oro, nutraukė likusius drabužius. Susiglaudė du dailūs moteriški kūnai, kurių sąjunga buvo tvirtinama besaikiais bučiniais...

Virga nubudo paryčiais. Jos petį lietė švelnūs Loretos plaukai. Atsargiai patyliukais, nekeldama nė dulkelės, Virga išsmuko iš lovos. Paskubomis apsivilko drabužius. Karštligiškai, bet tyliai, nuskubėjo laiptais žemyn. Ištrūkusi į šaltą ryto orą, nusipurtė. Jautėsi pažeminta, nes jautėsi kvaila. Jautėsi stipri ir pakili, nes jautė, kad kažin ką savo nepažiniame kūno ir dvasios mišiny sudrebino kaip niekad. Pajuto, kad kažką suprato. Tik negalėjo to suvokti. Žvelgdama į kylančią saulę, grįžo namo. Sėdėdama savoj lovoj ir rūkydama cigaretę, galvojo apie savo kvailą užsidegimą tvarkyti nepažįstamųjų namus, kvailą smalsumą nebyliai su jais suartėti, kvailą ir naivų savo intymumo troškimą... Pasijuto tokia apsigavusi. Bet pagaliau rami. Be abejo, į Loretos namus ji daugiau niekada nebegrįžo. Pasiliko tvarkyti tik mažiausiai jai artimus namus.

 

Skaitytojų vertinimai


56028. katė2009-12-01 12:12
Čia apsakymas?

56030. kantoras2009-12-01 13:53
labai miela istorija. Kontekste.

56041. Grigas2009-12-02 05:01
nu kam dabar savo dienorascius apsakymais tituluot? pasirasei sau, ir turek. skalambyti juk nebutina.

56064. ca2009-12-03 13:07
idomu.

56068. skaitytoja2009-12-03 13:50
kalbėjimas buitiškas, daug smulkmeniškų detalių, kurios nepriduoda nei vaizdingumo, nei prasmės. atomazga pritempta dirbtinai, visiškai neparodyta, kaip būtent iki to viskas išsirutuliojo. o užbaigta taip, tarsi staiga išseko fantazija kalbėti vis tą patį.

56069. kantoras2009-12-03 14:24
nieko nieko. Autore jauna,dar parodys. Reik sekmes palinket. Debiutas gi.

56100. grafomanija2009-12-05 06:03
Autorei tikrai palinkėčiau kada nors ką nors PARODYTI, nes šį kartą buvo tik sausai NUPASAKOTAS trumpas galimo apsakymo turinys. Jeigu pasakoja politologė, tai nereiškia, kad kalba turi būti žurnalistinė ar net mokslinė. Net erotika paversta "lytiniais santykiais": "Susiglaudė du dailūs moteriški kūnai, kurių sąjunga buvo tvirtinama besaikiais bučiniais..." ??? (Kvepia Malūku:"... plėšė drabužius, ieškojo, artėjo, tekant saulei, pradėjo naują gyvybę." (iš Malūko romano "Kraujo skonis")) Beje, gyvą namų tvarkytojos portretą yra sukūręs Trumanas Kapotė apsakyme "A Day`s Work" (iš novelių rinkinio "Music for Chameleons"). Sėkmės!

56160. ciocė :-( 2009-12-08 15:29
Kiba lesbijietės?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:30:27 Jan 29, 2012   
May 2009 Sep 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba