Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-01 nr. 3055

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas Šimkus.
MERGINAI, KURI VAKARAIS IŠ NE ITIN PADORIOS REPUTACIJOS ASMENŲ UŽSAKINĖJA EILĖRAŠČIUS
33
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• PEN KLUBO KONGRESAS BLEDE4
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS
1

KALBOS SKILTIS 
• Irena Balčiūnienė.
PERSKAIČIUS R. MILIŪNAITĖS STRAIPSNĮ APIE SKOLINTINĘ LEKSIKĄ VERTIMUOSE
18

MUZIKA 
• MUZIKOS SIZIFAS7

DAILĖ 
• Skaistė Stukaitė.
PIRMOSIOS ŠIUOLAIKINĖS DAILĖS KVADRIENALĖS LABIRINTAI
5
• Jurgita Ludavičienė.
AUKSAS IR GINTARAS, ARBA PUSANTRŲ METŲ TRUKĘS LAUKIMAS
15

TEATRAS 
• Lėlių teatro dailininkę JULIJĄ SKURATOVĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
"NEPIGAUS" TEATRO MALONUMAI
2

PAVELDAS 
• PALANGOS GINTARO MUZIEJUJE – RYGOS PORCELIANO PARODA1
• Kristina Jokubavičienė.
DACHAU EKSPONUOJAMI PRANO DOMŠAIČIO PAVEIKSLAI IŠ KLAIPĖDOS

MENO DIS/KURSE* 
• Edward Lewine.
MENAS, SUTVERTAS MIEGOTI GARAŽUOSE
6

KNYGOS 
• NUŽUDYKIME KONSTANCIJĄ1
• KAIP MES RAŠĖME ROMANĄ
• DEVYNI APSAKYMAI
• NAUJOS KNYGOS1

POEZIJA 
• Alvydas Augustinas Jegelevičius.
ŠVIESOS DĖMĖ
2

PROZA 
• Gitana Gugevičiūtė.
SENELĖS PAVEIKSLĖLIAI
6
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
2

VERTIMAI 
• Irena Praitis.
POEZIJA

JAUNIMO PUSLAPIS 
 MOKSLEIVIŲ VASAROS AKADEMIJA2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Valerie Solanas.
VYRŲ SUNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS
34

KRONIKA 
• APIE FLIUKTUACIJĄ1
• ATSISVEIKINANT SU ANTANU TAMOŠAIČIU1
• ŠEŠTAS IŠ KAIRĖS1
• "GAIDA" PRIIMTA Į EUROPOS ŠIUOLAIKINĖS MUZIKOS FESTIVALIŲ BENDRIJĄ
• Daiva Adomonytė.
AR TAI TAPO NORMA, VILNIEČIAI?
29

SKELBIMAI 
• DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO 100-MEČIUI SKIRTO PLAKATO KONKURSO NUOSTATAI1
• ISTORINĖS KELIONĖS

DE PROFUNDIS 
• Ramūnas Kasparavičius.
TAIP PASAKĖ SENAS KRIENAS
1
• EUROVIZINIS SINDROMAS2

JAUNIMO PUSLAPIS

MOKSLEIVIŲ VASAROS AKADEMIJA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Juliaus Žėko nuotrauka

Kur poezija?
Nidoje, "Urbo kalne", birželio 9–13 dienomis. Nebuvai? Gaila... daug praleidai.

Kieno poezija?
Aštuonių jaunųjų poečių ir jų mylimų "autoritetų" (toliau – tiesiog myl. poetai); dar kopų, marių, švyturių ir kormoranų.

Kodėl poezija?
Nes nerašyti negalime, kad ir kaip to linkėtų myl. Jonas Liniauskas.

Už ką poezija?
Už maistą ir nakvynę; už taiką ir meilę; už myl. Julių Žėką, akademijos "vadą"; ne už pinigus.

Prieš ką poezija?
Prieš miegą, prieš vakarienę; prieš kritiką; mokyklines interpretacijas; plepumą.

Po ko poezija?
Po pietų; po kritikos; po Maironio; po tylos prieš audrą.

Kas poezija?
Niekas nežino? Teisingai. Taip ją apibrėžė myl. Marcelijus Martinaitis.

Kada poezija?
Kai pataikai į "savas vežėčias" kaip myl. Enrika Striogaitė; kai 9 km žygiuoji kopomis; kai skaitai eiles lyjant ant jachtos denio.

Kur poezija?
Galvoje; bendraminčių užrašuose; kine, muzikoje, dailėje, filosofijoje; poetinėse dirbtuvėse; Juodkrantės skulptūrose.

Ar poezija?
Sprendė žiūrovai birželio 13 dienos renginyje Lietuvos rašytojų sąjungos salėje.

Kas iš poezijos?
Labai AČIŪ visiems, kurie patys žino; linkėjimai kitiems patirti tai, kas patirta šioje akademijoje; nauja karta ir drąsinimas kurti.

___________________


Tai, ką birželio 13 d. buvo galima išvysti Rašytojų sąjungos salėje, – keturių nepamirštamų dienų Nidos "Vasaros akademijoje" reziume. Tai užgimė aštuonių jaunų poečių būrelyje ir puikiausiai atskleidė mūsų ir turbūt visos kartos tarpusavio saitus/skirtumus. Mūsų kelias – išsiskirti iš minios/vienytis, gerbti/kritikuoti, nusileisti/nesutikti. Mums skirta jausti/neišsiduoti, atsiverti/ironizuoti. Esame visiškai skirtingos. Paradoksų, kontrastų karta. Tai mus ir sieja. Tai ir norėjome parodyti.
O buvo taip...
Vieną vakarą trys kambariokės akademistės, po dienos pavargusios/įkvėptos, nusprendė, kad tiesiog skaityti poeziją baigiamajame vakare joms nepavyks/per paprasta. Todėl susikvietė chebrą ir ėmė kurti milžiniškus planus. Eiliuotas performansas turėjo atskleisti akademijos įtaką mums ir tai, ką bendra atradome tarpusavyje. Tai yra, beveik nieko. Reiškia, turėjome visišką laisvę! Ėmėm ir sudėjom popieriaus lapan viską, kas gali prisisapnuoti vienai kitą skaitant. Svarbiausia – suprasti/ironizuoti.
Deja, aplinkybės įvairiausiais būdais trukdė dirbti ir kurti. Dviem vilnietėms, Rūtai ir Jūratei, teko išvykti namo nė karto neparepetavus pasirodymo. Nidoje lijo. Įsikūrėme ant drėgnos žolės prie Th. Manno namelio. Vis dėlto pavyko įsijausti į vaidmenis, nors ir labai norėjosi miego drėgnu oru. Generalinė repeticija (nepaisant "įkyrių žiūrovų" Juliaus ir Agnės) įvyko gana sėkmingai, aukštai "Urbo kalno" viešbučio balkone, o "Himnas" gimė iš atmintin įstrigusių savos kūrybos eilučių, nuovargio/linksmumo.
Paskutinį rytą, performanso "režisierei" šiek tiek pramiegojus pusryčius, akademijos studentės atsisveikino su mariomis ir sočiu gyvenimu Nidoje. Kelionė į Vilnių buvo nepaprastai ilga. Jos pradžioje nepavyko nupirkti geriausios žuvies namiškiams, vidury sprogo padanga, o pabaigoje pavėlavome į savo pačių pasirodymą. Teko NET kelias sekundes susikaupti/atrasti jėgų ir... pradėjome viską iš naujo.
Performanso įžanga priminė chaotišką/sektantišką procesiją, sumaištį, kurioje kiekviena turėjome vaidmenį, ne kalbantį klausantiesiems, bet labiau besistengiantį įrodyti savo poziciją sau. Šį šurmulį nutraukė Rūta ir nevykęs/planuotas jos bandymas patraukti publikos dėmesį Maironio tekstu. Toks (maloniai prašome nepykti/atleisti) jau yra mokyklinių interpretacijų suformuotas mūsų požiūris į lietuvių klasikos gvildenimą. Tik pradėjusi skaityti savo eiles Rūta sudomina kitas, kurios susižavėjusios eiliuotai šurmuliuoja aplinkui. Toliau – laisvas džiazo ir poezijos junginys iš Agnetos – jauniausios poetės – lūpų (argi poezija – ne žodžių muzika?). Graudžiai/banaliai emocingas Giedrės skaitymas apie meilę su ašarų upelius imituojančiais vandens efektais. Tobulas kontrastas – žemaitiškos Ingos eilės su pritariančia muzikine valstiečių brigada. Suvaikėjusi/užsispyrusi Karolina ir jos rašymo priemonėmis išgaunamo lietaus reikalavimas. Eglės sutartinės filosofijos ant tualetinio popieriaus, logiškos/nesuvokiamos kaip ir pati buitis. Simonos "viliotinis" apie aveles su pantomimos elementais už nugaros (ši dalis ypač patiko mažiesiems žiūrovams). Ir galiausiai – himnas, kurį skaitydamos leidome sau sutartinai/nepasitarusios improvizuoti.
Po pasirodymo ir individualių skaitymų laukėm teismo. Deja, tesulaukėme teigiamų įvertinimų.
Matyt, dar nesame labai atitolusios nuo poetų "nusidėjėlių" kartos. Atvirkščiai – maloniai laukiamos "suokalbiauti" ir "klysti" toliau.
O noras klysti/kurti poeziją – vienas tų dalykų, kuriuos parsivežėm iš Nidos. Dar – smėlį batuose ir vyresniuosius poetus širdyse. Bei linkėjimą kitiems bendraamžiams patirti ką nors, bent kiek panašaus į mūsų "Vasaros akademiją".

KAROLINA ŽERNYTĖ

___________________


HIMNAS


Ten, kur gimsta stebuklai,
Visada tylu.
Stebuklai bijo triukšmo. (Agneta Zaleskytė)

Ten, kur snaudžia smėlėtos pėdos, –
Dangus parausta iš gėdos. (Agneta Zaleskytė)

Apanka žmonės, besigalynėdami
Su sniego jausmo neturėjimu. (Eglė Čepaitė)

Išgelbėkit mane, drugeliai! (Simona Tiškutė)

Kalbėdavomės, o mūsų kūnais
Purtydavosi minutės. (Eglė Čepaitė)

Aš tariu tavo lūpas
Ir sprogsta mėnuliai. (Karolina Žernytė)

Tylos minute pagerbkime
Tylos minutę už jos
Tylų ciksėjimą,
Tylų cik cik sėjimą jos už. (Inga Liapaitė)

Seni rakandai šiąnakt girdi,
Užuolaidos viską ima į širdį. (Karolina Žernytė)

Noriu lyg pasakoj du kartus mirti (Giedrė Černiauskaitė)

Uždarau langą ir pasiverčiu laume.
Vagiu savo vaiką,
Dar negimusį iš pasaulio. (Eglė Čepaitė)

Ir išsigąsti, pamačiusi save,
Arba tiesiog dar vieną
Svetimą veidą. (Agneta Zaleskytė)

Aš tik noriu turėti gėlę,
Vystančią saulėje. (Giedrė Černiauskaitė)

Aš noriu, kad lytų
Lašais į viršų. (Karolina Žernytė)

Užaugink mane vaiku. (Giedrė Černiauskaitė)

Premjera trečiadienį.
Bilietai neparduodami. (Inga Liapaitė)

O aš taip troškau sukurti ką nors naujo. (Agneta Zaleskytė)

Jei pavyktų užmigti,
Būtų labai gerai,
Manau... (Simona Tiškutė)
iliustracija
Juliaus Žėko nuotrauka
iliustracija
Agnės Biliūnaitės nuotrauka
 

Skaitytojų vertinimai


17464. Sigrida :-) 2005-07-04 13:11
Ar čia ta Karolina iš Žemynos gimnazijos? Kaip iš tikrųjų ta vasaros akademija??? Ir kodėl tik poetai(-ės)??? Kada bus vasaros akademija prozininkams?

27846. Anonimas :-) 2006-06-06 13:01
Taip cia ta pati Karolina :) Mano buvusi klasioke :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:29:28 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba