Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-01 nr. 3055

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas Šimkus.
MERGINAI, KURI VAKARAIS IŠ NE ITIN PADORIOS REPUTACIJOS ASMENŲ UŽSAKINĖJA EILĖRAŠČIUS
33
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• PEN KLUBO KONGRESAS BLEDE4
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS
1

KALBOS SKILTIS 
• Irena Balčiūnienė.
PERSKAIČIUS R. MILIŪNAITĖS STRAIPSNĮ APIE SKOLINTINĘ LEKSIKĄ VERTIMUOSE
18

MUZIKA 
• MUZIKOS SIZIFAS7

DAILĖ 
• Skaistė Stukaitė.
PIRMOSIOS ŠIUOLAIKINĖS DAILĖS KVADRIENALĖS LABIRINTAI
5
• Jurgita Ludavičienė.
AUKSAS IR GINTARAS, ARBA PUSANTRŲ METŲ TRUKĘS LAUKIMAS
15

TEATRAS 
• Lėlių teatro dailininkę JULIJĄ SKURATOVĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
"NEPIGAUS" TEATRO MALONUMAI
2

PAVELDAS 
 PALANGOS GINTARO MUZIEJUJE – RYGOS PORCELIANO PARODA1
• Kristina Jokubavičienė.
DACHAU EKSPONUOJAMI PRANO DOMŠAIČIO PAVEIKSLAI IŠ KLAIPĖDOS

MENO DIS/KURSE* 
• Edward Lewine.
MENAS, SUTVERTAS MIEGOTI GARAŽUOSE
6

KNYGOS 
• NUŽUDYKIME KONSTANCIJĄ1
• KAIP MES RAŠĖME ROMANĄ
• DEVYNI APSAKYMAI
• NAUJOS KNYGOS1

POEZIJA 
• Alvydas Augustinas Jegelevičius.
ŠVIESOS DĖMĖ
2

PROZA 
• Gitana Gugevičiūtė.
SENELĖS PAVEIKSLĖLIAI
6
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
2

VERTIMAI 
• Irena Praitis.
POEZIJA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ VASAROS AKADEMIJA2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Valerie Solanas.
VYRŲ SUNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS
34

KRONIKA 
• APIE FLIUKTUACIJĄ1
• ATSISVEIKINANT SU ANTANU TAMOŠAIČIU1
• ŠEŠTAS IŠ KAIRĖS1
• "GAIDA" PRIIMTA Į EUROPOS ŠIUOLAIKINĖS MUZIKOS FESTIVALIŲ BENDRIJĄ
• Daiva Adomonytė.
AR TAI TAPO NORMA, VILNIEČIAI?
29

SKELBIMAI 
• DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO 100-MEČIUI SKIRTO PLAKATO KONKURSO NUOSTATAI1
• ISTORINĖS KELIONĖS

DE PROFUNDIS 
• Ramūnas Kasparavičius.
TAIP PASAKĖ SENAS KRIENAS
1
• EUROVIZINIS SINDROMAS2

PAVELDAS

PALANGOS GINTARO MUZIEJUJE – RYGOS PORCELIANO PARODA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Parodoje – Z.Ulstės dekoratyvinė vaza (1953)

Lietuvos dailės muziejus, tęsdamas vasaros užsienio parodų programą "Baltijos šalių meno dialogai", liepos ir rugpjūčio mėnesiais grafų Tiškevičių Palangos rūmuose įsikūrusiame Gintaro muziejuje eksponuoja Latvijos sostinės taikomojo meno kolekciją – porceliano dirbinių rinkinį iš Rygos porceliano muziejaus. Apie tai pasakoja parodos kuratorius.

Palangos gintaro muziejuje šią vasarą eksponuojama paroda "Rygos porcelianas" (137 kūriniai) supažindina su XIX a. vidurio–XX a. dešimtojo dešimtmečio Rygos porceliano gamybos raida ir tradicijomis.

Rygos porceliano muziejus įsteigtas 2001 metais. Jame yra didžiausia Rygos porceliano gamyklose pagaminto porceliano kolekcija, kurią sudaro Kuznecovo ir Jeseno fabrikų bei Rygos porceliano gamyklos dirbiniai. Rygos porceliano muziejaus rinkinio branduolys – daugiau nei šeši tūkstančiai buvusio Rygos porceliano gamyklos muziejaus kolekcijos daiktų. Tai iš tiesų įspūdingas rinkinys.

Porcelianas Rygoje pradėtas gaminti 1841 m., kai buvo įsteigta seniausia ir gamybos apimtimi didžiausia Rygos porceliano gamybos bendrovė – rusų verslininko Sidoro Kuznecovo porceliano ir fajanso fabrikas. Sidoras Kuznecovas buvo iškilios Rusijos porceliano gamintojų šeimos atstovas. Jo Rygos fabrikas buvo vienas iš septynių, kurie XIX a. pabaigoje priklausė 1812 m. įkurtai Kuznecovų bendrovei. Kuznecovo fabrikas orientavosi į pačius plačiausius vartotojų sluoksnius, todėl gamino ir daug fajanso bei pusfajansio gaminių – ypač daug buityje naudojamų indų, kurių formos buvo perimtos iš Vakarų Europos gamintojų, o dekore neretai naudojami rusų liaudies menui būdingi motyvai ir elementai. Masinei gamybai sėkmingai pritaikytos gaminių formos – rutulio formos arbatinukai, reljefinės lėkštės ir puodukai – metams bėgant nesikeitė. Vis dėlto XIX a. pabaigoje, jugendo stiliaus veikiami, porceliano gaminiai įgijo naują išvaizdą – reljefinį dekorą papildė vijokliniai gėlių ir augalų motyvai.

Antra reikšmingiausia Rygos porceliano gamybos bendrovė – vokiečių fabrikanto Jakobo Jeseno porceliano fabrikas, atidarytas 1886 metais. Jeseno fabrikas daugiausia gamino porceliano gaminius, jų puiki techninė ir meninė kokybė leido sėkmingai konkuruoti tiek su Kuznecovo fabriku, tiek su Vakarų Europos gamyklomis.

Pirmojo pasaulinio karo metu abu fabrikai buvo priversti nutraukti veiklą ir buvo evakuoti. Po karo, atkuriant gamybą, pirmiausia buvo panaudoti ikikarinių formų ruošiniai ir dekorai. XX a. antrame ir trečiame dešimtmetyje atsinaujina abiejų įmonių – AB "M. S. Kuznecovs" porceliano, fajanso ir molio gaminių fabriko ir J.C. Jeseno porceliano fabriko – konkurencija. Abu fabrikai stengėsi praplėsti produkcijos asortimentą ir pradėjo bendradarbiauti su profesionaliais latvių menininkais Romanu Suta, Sigismundu Vidbergu, Niklavu Strunke, Vilium Vasariniu, Jėkabu Byne ir kitais, kurie paruošė eskizus serijinei produkcijai dekoruoti, taip pat atliko unikalius užsakymus, sukurdami netgi naujų formų.

Dramatiški 1940 m. įvykiai Latvijoje ir Antrasis pasaulinis karas vėl nutraukė intensyviai plėtotą Rygos porceliano gamybą. Jeseno fabrikas buvo uždarytas dar 1939 m., kai savininkai ir didžioji dalis darbininkų repatrijavo į Vokietiją. Jis, kaip ir Kuznecovo fabrikas, buvo nacionalizuotas. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jeseno fabrikas pradėjo veikti nauju pavadinimu – kaip Rygos porceliano fabrikas, tuo tarpu Kuznecovo fabrikas buvo pavadintas Rygos porceliano ir fajanso fabriku. 1963 m. įmonių bazės buvo sujungtos, ir sukurta Rygos porceliano ir fajanso gamykla, kuri nuo 1968-ųjų pavadinta Rygos porceliano gamykla.

Esminis porceliano gamybos posūkis įvyko 1953 m., kai Rygos porceliano fabrike buvo įkurta meninė laboratorija, kurioje darbą pradėjo jauni profesionalūs menininkai. Jie ėmėsi kurti naujas formas ir dekorus serijinei gamybai. Menininkai Zina Ulstė, Ėrikas Elleras, Beatrisė Karklinia, Maija Zagrebajeva, Dacė Blūma ir kiti reikšmingai prisidėjo, kuriant ir puoselėjant Rygos porceliano lokalines tradicijas. Pamažu, taikant sudėtingą technologiją, naudojant ne visada geros kokybės žaliavas ir kartu vykdant Sovietų Sąjungos penkmečio planus, formavosi savitas Rygos porceliano stilius, kuriam būdingos lakoniškos, plastiškai išraiškingos formos bei santūrus, elegantiškas, dažniausiai ornamentinis dekoras.

Rygos porceliano kokybė buvo vertinama visais laikais. 1872 metais. M.S.Kuznecovo porceliano ir fajanso fabrikui už gaminių kokybę buvo suteikta privilegija gamintojo antspaude naudoti carinės Rusijos valstybės simbolį – dvigalvį erelį. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Kuznecovo ir Jeseno fabrikai nuolat sėkmingai dalyvaudavo tarptautinėse pramonės parodose, šią tradiciją tęsė ir Rygos porceliano gamykla XX a. šeštajame–dešimtajame dešimtmečiuose. Arbatos servizas "Laima" (1958) 1958-aisiais Briuselyje buvo apdovanotas sidabro medaliu, plonojo porceliano kavos servizas "Marianna" (1972) 1980-aisiais Plovdivo tarptautinėje mugėje buvo įvertintas aukso prizu.

Rygos porceliano menininkai talkino ne tik serijinės produkcijos gamybai, bet yra sukūrę ir unikalių užsakomųjų darbų – daugiausia įvairių dekoratyvinių vazų. Dacės Blūmos tapytos dekoratyvinės vazos "Ryga" (1992) analogas padovanotas Švedijos karaliui, kai jis viešėjo Latvijoje.

Šalia įvairių buities indų Rygos porceliano gamykloje serijiniu būdu buvo gaminama mažoji bei miniatiūrinė plastika, kuri klestėjo XX a. šeštajame-septintajame dešimtmetyje. Čia pažymėtini skulptorės Rimmos Pancehovskos kūriniai.

1997 m. porceliano gamyba Rygoje buvo nutraukta. Rygos porceliano gamyklos menininkų kūrinių dar tebėra daugelyje namų, tačiau didžiausia XX a. šeštajame–dešimtajame dešimtmečiuose gaminto Rygos porceliano kolekcija visuomenei pristatoma Rygos porceliano muziejuje. Pusę amžiaus puoselėtos Rygos porceliano tradicijos, legendiniai Kuznecovo ir Jeseno fabrikų gaminiai – ryškus Latvijos kultūros ir meno istorijos puslapis. Džiugu, kad Rygos porceliano muziejuje sukauptos kolekcijos meniškiausius kūrinius šių metų vasarą galės pamatyti Palangos gintaro muziejaus lankytojai.

Pagal Rygos porceliano muziejaus informaciją parengė ir iš latvių kalbos išvertė Skaistis MIKULIONIS

 

Skaitytojų vertinimai


48901. renatas :-) 2008-10-06 18:12
nesenai radau lėkštės fragmentą, dvigalvis erelis(šviesiai mėlynos spalvos), kairėje apatinėję erlio pusėje yra raidė M. dar žemiau dalinai išlikes užrašas УЗНЕЦОВА, po juo dar matosi kazkoks užrašas ir numeris 6. Ar tai gali būti M.S.Kuznecovo fabriko gaminys?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:29:25 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba