Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-01 nr. 3055

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas Šimkus.
MERGINAI, KURI VAKARAIS IŠ NE ITIN PADORIOS REPUTACIJOS ASMENŲ UŽSAKINĖJA EILĖRAŠČIUS
33
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• PEN KLUBO KONGRESAS BLEDE4
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS
1

KALBOS SKILTIS 
• Irena Balčiūnienė.
PERSKAIČIUS R. MILIŪNAITĖS STRAIPSNĮ APIE SKOLINTINĘ LEKSIKĄ VERTIMUOSE
18

MUZIKA 
• MUZIKOS SIZIFAS7

DAILĖ 
• Skaistė Stukaitė.
PIRMOSIOS ŠIUOLAIKINĖS DAILĖS KVADRIENALĖS LABIRINTAI
5
 Jurgita Ludavičienė.
AUKSAS IR GINTARAS, ARBA PUSANTRŲ METŲ TRUKĘS LAUKIMAS
15

TEATRAS 
• Lėlių teatro dailininkę JULIJĄ SKURATOVĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
"NEPIGAUS" TEATRO MALONUMAI
2

PAVELDAS 
• PALANGOS GINTARO MUZIEJUJE – RYGOS PORCELIANO PARODA1
• Kristina Jokubavičienė.
DACHAU EKSPONUOJAMI PRANO DOMŠAIČIO PAVEIKSLAI IŠ KLAIPĖDOS

MENO DIS/KURSE* 
• Edward Lewine.
MENAS, SUTVERTAS MIEGOTI GARAŽUOSE
6

KNYGOS 
• NUŽUDYKIME KONSTANCIJĄ1
• KAIP MES RAŠĖME ROMANĄ
• DEVYNI APSAKYMAI
• NAUJOS KNYGOS1

POEZIJA 
• Alvydas Augustinas Jegelevičius.
ŠVIESOS DĖMĖ
2

PROZA 
• Gitana Gugevičiūtė.
SENELĖS PAVEIKSLĖLIAI
6
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
2

VERTIMAI 
• Irena Praitis.
POEZIJA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ VASAROS AKADEMIJA2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Valerie Solanas.
VYRŲ SUNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS
34

KRONIKA 
• APIE FLIUKTUACIJĄ1
• ATSISVEIKINANT SU ANTANU TAMOŠAIČIU1
• ŠEŠTAS IŠ KAIRĖS1
• "GAIDA" PRIIMTA Į EUROPOS ŠIUOLAIKINĖS MUZIKOS FESTIVALIŲ BENDRIJĄ
• Daiva Adomonytė.
AR TAI TAPO NORMA, VILNIEČIAI?
29

SKELBIMAI 
• DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO 100-MEČIUI SKIRTO PLAKATO KONKURSO NUOSTATAI1
• ISTORINĖS KELIONĖS

DE PROFUNDIS 
• Ramūnas Kasparavičius.
TAIP PASAKĖ SENAS KRIENAS
1
• EUROVIZINIS SINDROMAS2

DAILĖ

AUKSAS IR GINTARAS, ARBA PUSANTRŲ METŲ TRUKĘS LAUKIMAS

Jurgita Ludavičienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Sigitas Virpilaitis. "Žiedlapis"

Visi žinojo: Sigitas Virpilaitis kuria kolekciją iš aukso ir gintaro. Kuria Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerijos užsakymu. Tiek lietuvio ausiai ir akiai vis dar neįprastas medžiagų derinys (kadangi lietuvio skoniui artimesnis buvo ir tebėra sidabras, o ne auksas), tiek pasirinkta menininko kandidatūra žadino smalsumą ir nuojatą, jog kūrinių kolekcija bus išskirtinė. Nes Virpilaitis nedaro prastų darbų. Nes aukso ir gintaro derinys, kad ir kaip egzotiška, savaime skamba prabangiai ir viliojamai. Taigi su šiomis skurdžiomis žiniomis ir neturinčia vizualaus peno fantazija teko laukti kolekcijos pristatymo. Laukė kolegos menininkai, laukė kritikai ir Virpilaičio kūrybos gerbėjai. O kolekcijos vis nebuvo. Datos, kada ji pagaliau turėjo būti sukurta ir parodyta, vis kilnojosi į ateitį: rudenį, po Naujų metų, kitą pusmetį. Intriga stiprėjo, laukimas darėsi vis nekantresnis, o kolekcija – vis įdomesnė, kadangi nuolatos klausiau savęs: "Kam Virpilaitis skiria tiek daug laiko?" Jeigu toks meistras kaip Sigitas dirba prie kokio nors objekto daugiau nei pusantrų metų, – tas turi būti išties nepaprastas. Tas "kažkas" nebuvo rodomas niekam (bent jau niekam iš pažįstamų menininkų bei kritikų), todėl vaizduotės tyrai buvo begaliniai. Tačiau kolekcija, kuri buvo pristatyta gegužės pabaigoje naujoje Gintaro galerijoje (Aušros vartų 17), pranoko visus lūkesčius.

Kolekcijos pristatymas sutapo su naujos galerijos atidarymu. Taigi laukti teko ne tik kūrinių, bet ir galerijos. Galerija, besiruošianti supažindinti su sakraliniais gintaro dirbiniais, turi nedidelę, tačiau puikiai pritaikytą juvelyrikai eksponuoti erdvę, kurioje ateity bus rengiamos meno kūrinių ekspozicijos, nebūtinai susijusios su gintaru. O starto kartelė buvo pakelta į padebesius ta ilgai laukta Virpilaičio kūrinių kolekcija. Laukta kolekcijos ne veltui; tai – ženklus įvykis lietuvių juvelyrikoje.

Minėjau, jog auksas ir gintaras lietuvių juvelyrikoje nėra ypač mėgstamas derinys. Su auksu menininkai dirba mažiau, jeigu tai nėra kokie nors užsakymai. Lietuvės tradiciškai labiau vertina sidabrą, kaip kuklesnį, tačiau "paslaptingesnį", labiau lietuvišką dvasią atitinkantį. Menininkai taip pat dažniau griebiasi sidabro, tačiau tikriausiai ne dėl to, jog jis "dvasingesnis" ar "paslaptingesnis". Dažniausiai šventvagiškai manau, jog sidabras tiesiog pigesnis ir prieinamesnis, todėl su juo paprasčiau eksperimentuoti. Todėl metalo mene pasirodantis auksas vien dėl savo retumo atkreipia dėmesį. Gintaras vėlgi – pagal susiformavusią tradiciją derinamas su sidabru: sidabro baltumas ir gintaro geltonumas ryškiai kontrastuoja vienas su kitu. Lietuviški, lenkiški, rusiški papuošalai su gintaru dažniausiai ir švyti būtent tokiu deriniu. Auksą su gintaru yra bandžiusi derinti Solveiga Krivičienė, tačiau jos kūryboje šis bandymas netapo etapiniu žingsniu.

Tuo tarpu Sigito Virpilaičio auksas ir gintaras dera taip, jog norisi šias medžiagas rašyti iš didžiosios raidės. Ne šiaip auksas, naudojamas odontologijoj, blizgantis ant putlios krūtinės pigių grandinėlių pavidalu ar ant bufetininkės pirštų kaip pūstas žiedas. Ne. Tai Auksas, tas, kuris "ir pelenuose žiba" dėl originalios, nepakartojamos formos, menininko pirštų atspaudų, atrodo, tarsi įsigėrusių į metalą. Jo nereikia poliruoti, kas suteiktų papildomą, o šiuo atveju – perteklinį žvilgesio efektą. Sigito auksas kilniai matinis, atrodo minkštas tarsi plastilinas, iš kurio galima nulipdyti norimos formos žiedlapį ar varpelio formos taurelę. Šis auksas – paklūstantis pirštų judesiams, tarsi praradęs "puošybinę" paskirtį, tačiau įgavęs paslankumą, plastiškumą, o dėl matinio paviršiaus – panašumą į skitų brangenybes. Ypač kai auskarų kabliukai virsta mažučiais ornamentuotais "kandeliabrais" arba kai "sąvaros", sujungiančios gintaro elementus, padabinamos rubinų spindesiu. Auksas papuošaluose – ir lygiavertis komponentas, atperkantis mažesnę masę ornamentais ir turtingomis formomis, ir jungiamasis elementas, iš kurio daromos kaklo papuošalų "virvutės", auskarų tvirtinimo kabliukai, ir spalvinis akcentas.

Papuošaluose regime visą geltonumo skalę: nuo blyškiai gelsvo, ramaus ir nekalto matinio gintaro per sodrų, klampų, slidų medaus geltonumą iki tamsaus, gilaus geltonio. Drauge su matine, materialia aukso geltona. Geltonio variacijos praskaidrinamos kitų akmenų ir mineralų inkliuzais: kaklo papuošalas "Vainikas" puikuojasi tamsiai žalio natūralaus malachito "uogų kekėmis"; "Erškėtis" derina permatomą geltoną gintarą su auksinėm "sąvarom", kurių viršuje vietoj varžtų – mažutės rubino akutės, smulkios gintaro formelės sujungtos auksiniais šiaudeliais, papuoštos tamsiai raudonais granatais ir baltu perlamutru. Tokia gelsvumo skalė kontrastuoja su spalvingais lokaliniais intarpais, sukurdama efektingus, puošnius, prabangius objektus. Tačiau šių objektų puošnumas nėra primityvus; jie puošnūs ne todėl, kad sukurti iš brangių medžiagų ar nusagstyti brangiais akmenimis. Taip, medžiagų sąraše, be minėto malachito ar granatų, rasime ir rubinų, ir smaragdų, ant vieno kaklo papuošalo švyti deimančiukas. Tačiau šiems objektams puošnumo teikia juose įsikūnijęs menininko džiaugsmas, derinant tamsiai žalią su geltonu ar raudonu, iš gintaro skobiant komplikuotas formas ar liejant aukso lapelius. Mėgavimasis kūryba, gintaro ir aukso derinių variacijomis, teikiamomis galimybėmis.

Bandant apibūdinti papuošalų formas, tenka suktis augalijos ir gyvūnijos pasaulyje. Auskarai išsiskleidžia tarsi gėlės žiedas su plonyčiais plevenančiais žiedlapiais, svarbiausiu kaklo papuošalo elementu tampa ažūriniai keistomis vagomis išraizgyti koralai, prie auksinių virvučių kabo taurelės, panašios į pakalnučių žiedus, varpeliai ir lapeliai. Skaidrūs ir slidūs auskarai "Medūzos" asocijuojasi su šiais vandens padarais; permatomame gintare galima įžiūrėti medūzos paviršių primenantį ornamentą. "Erškėtis" puikuojasi storais gintariniais dygliais, lyg storas erškėčio stiebas būtų užmarinuotas gintare, paskui supjaustytas ir sutvirtintas auksinėm sąvarom. Formos komplikuotos, manieringos ir ...tobulos. Grakščios kontūrų linijos traukia akį, kuri taip ir slysta tarsi žuvis lengvomis, įmantriomis ir tiesiog estetinį pasitenkinimą teikiančiomis, truputėlį secesiškomis formomis.

S. Virpilaitis su auksu ir su gintaru elgiasi kaip postmodernistas. Neatsižvelgdamas į gintaro prigimtį, jis raižo jį, skobia, šlifuoja, kaitina. Lietuvio akiai visa tai atrodo šventvagiška. Tačiau šiuo atveju tikslas pateisina priemones. Vietoj kuklių natūralaus gintaro gabalėlių čia – taurės su išgręžtomis skylutėmis, plevenančios medūzos ar vėjo draikomi gėlių žiedlapiai. Kokios tik nori formos, kokie tik nori gintaro atspalviai. Viskas pavaldu menininkui, kūrusiam kolekciją "be finansinių rėmų", turint visas priemones meniniam sumanymui įgyvendinti. Todėl čia yra ir lengvai sarkastiško Virpilaičiui būdingo humoro, ir mėgavimosi medžiagiškumu, ir gintaro "vaidmens" pakeitimo, kai jis tampa beveik konditerijos prekystalio komponentu – atrodo lipnus tarsi medus ar slidus kaip apčiulptas saldainis. Iš kolekcijos sklinda nevaržomos kūrybos džiaugsmas. Rafinuota, žaidybiška, lengva, ji įstringa į atmintį ilgam, vaizduotėje užlipa ant kaklo, įsisega į ausis... nes, be kitų privalumų, funkcionalumo jai taip pat nestinga. O lietuvių juvelyrikos istorijoje šiems darbams prestižinė vieta garantuota; laukimas pasiteisino. Tik gaila, kad turbūt negreit pasitaikys proga išvysti ką nors panašaus.

 

Skaitytojų vertinimai


17483. nusivylęs2005-07-04 19:15
kružok naprasnogo truda...

17487. Kiskis nusivylusiam2005-07-04 21:56
Auksciau nosi,brangus drauge!:) - Uztat gerb. Ludaviciene savoj sferoj! Del to galetum ir pasidziaugti! As esu laimingas NET!;)

17490. nusivylęs2005-07-04 22:38
gaila, kad ta sfera taško dydžio...

17494. vilkas :-) 2005-07-04 23:43
ania? kruzok naprasnogo diskusijo:)))))

17499. Andrzej2005-07-05 09:12
na pamatė moteriškė papuošalus, apsidžiaugė.Tegu...

17510. post..2005-07-05 12:02
Zinote, ponai ir ponios, visa ko imanoma suvedimas i postmodernizma darosi daugiau nei nuobodus. Gintaras kaitinamas, raizomas, ir visaip kitaip prievartaujamas jau simta metu, daznai balansuojant ant kico ribos. Visgi graziausi kuriniai yra tie, kuriuose gintaras paliekamas naturalus - su "zievele", duobutemis, nekeiciant spalvos. Barokiskiems issidirbinejimams cia vargu ar vieta.

17511. 2post2005-07-05 12:39
nuo tokio tautinio požiūrio... gintaras-baltijos auksas, Čiurlionis- genijus, ir dėl visko kaltas Lansbergis... atsipeikėkit. su tokiu požiuriu sidabrą reikėtų palikti gabaluose, o dažus-skardinėse...

17534. juvelyras2005-07-06 16:43
Juvelyrikai neišvengiamai lemta balansuoti tarp meno ir mados. Ir nors pastaruoju metu šie du reiškiniai suartėjo (deja, ne meno naudai), esminis skirtumas išlieka. Pačiam autoriui reikia nuspręsti kuriuo keliu eiti, ar kurti papuošalus atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas ir pirkėjų poreikius, ar eiti prieš srovę, kurti bekompromisinę juvelyriką ir (netgi nepaisant finansinių nuostolių) ugdyti publikos skonį.

17536. Kiskis Vilkui2005-07-06 19:21
Ai, Tu "v y l k a s" buk ramus. Mes sau pelpa , bet musu plepalu nepausdina- che!;) Cia jei nesupratai, reikalas, toks- kad daug parodu vyksta visoje Lietuvoje, ir daug geru dailininku rengia parodas uzsienyje, apie kurias net labai butu idomu suzinoti- taciau... net mano ausys per trupos tai informacijai!, aisku? cia cia, kas antras laikrastis juvelyrika ir juvelyrika... nagrazu grazu, bet kiek galima...:)

17537. Kiskis 2 post2005-07-06 19:23
O tu , gerbiamas 2post irgi nesinervink- viskas greai- sypsokimes:)

17539. juvelyras2005-07-06 20:07
Pagalvokime, ar daug šiandieninės Lietuvos juvelyrikos darbų atitinka šiuos P.Scubic žodžius: "Aš nekuriu papuošalų. Juvelyrika, kaip ir kiti menai, yra pranešimas, kurį menininkas perduoda per objektą, atskleidžia savo asmenybę, kelia jam svarbius klausimus ir sukelia atgarsį tame, kas žiūri, perka ir nešioja juvelyriką. Šiuo požiūriu neegzistuoja "tikra juvelyrika", kaip ir nėra naudojamų medžiagų limito. Ar daiktas yra menas ar ne, apsprendžia jo kokybė, o ne medžiagos, iš kurių jis padarytas...

17541. kritikems2005-07-06 20:10
Deja, juvelyrika vis dar nagrinėjama kaip specifinė taikomosios dailės sritis, nekreipiant dėmesio į vyraujančias šiuolaikinio meno tendencijas, žiūrint į ją, kaip į specializuotą dailės rūšį, kurios specifiką apibrėžia vien tik amato aspektai. Tačiau ar rankų darbas, amato bei įvairių technikų ir medžiagų panaudojimas, vienetinė produkcija yra būtina ir pakankama sąlyga, kad gaminį galėtume pavadinti meno objektu? Ar tai ne tas pat, jei paveikslą mes vertintume pagal dažus bei atlikimo techniką. Žinoma, tapybą galima skirstyti į aliejinę, akvarelę, freską ir pan., tačiau visa tai liečia technologiją, o ne meną. Ir tai nėra, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, vien tik semantinė problema, o esminis juvelyro kaip menininko apsisprendimo, o tuo pačiu ir jo kūrinių vertinimo taškas. Nuo to priklauso ar juvelyrikos dirbinius vertinsime pagal taikomosios dailės kriterijus (kur svarbiausia amato įvaldymas ir rankų darbas), ar juvelyrika laikysime, kad ir marginalia, šiuolaikinio meno šaka.

17599. fobas2005-07-08 19:18
ir aplamai papuosalus daro tam tikros orientacijos tipai

17605. post..>2post2005-07-09 11:39
Veltui taip susinervinai. Dirbu su gintaru jau ne vienerius metus ir zinau, ka sakau. Tikrai ne kaitintas, visaip facetuotas ir graviruotas gintaras yra graziausias. Igriso ir visa ko pritempimas iki postmodernizmo. Tik tiek. O tautinis poziuris cia tikrai niekuo detas. Negyvenu Lietuvoje jau ilgai, niekada nesizavejau tautiniais dalykais, gal net per daug nutolau nuo visko lietuvisko, todel paskutiniu metu culture.lt sklaidyt pradejau :)

17609. 2post..>post2005-07-09 20:14
Taika, Broli...:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:29:20 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba