Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-01 nr. 3055

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Antanas Šimkus.
MERGINAI, KURI VAKARAIS IŠ NE ITIN PADORIOS REPUTACIJOS ASMENŲ UŽSAKINĖJA EILĖRAŠČIUS
33
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• PEN KLUBO KONGRESAS BLEDE4
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS
1

KALBOS SKILTIS 
• Irena Balčiūnienė.
PERSKAIČIUS R. MILIŪNAITĖS STRAIPSNĮ APIE SKOLINTINĘ LEKSIKĄ VERTIMUOSE
18

MUZIKA 
• MUZIKOS SIZIFAS7

DAILĖ 
• Skaistė Stukaitė.
PIRMOSIOS ŠIUOLAIKINĖS DAILĖS KVADRIENALĖS LABIRINTAI
5
• Jurgita Ludavičienė.
AUKSAS IR GINTARAS, ARBA PUSANTRŲ METŲ TRUKĘS LAUKIMAS
15

TEATRAS 
• Lėlių teatro dailininkę JULIJĄ SKURATOVĄ kalbina RIDAS VISKAUSKAS.
"NEPIGAUS" TEATRO MALONUMAI
2

PAVELDAS 
• PALANGOS GINTARO MUZIEJUJE – RYGOS PORCELIANO PARODA1
• Kristina Jokubavičienė.
DACHAU EKSPONUOJAMI PRANO DOMŠAIČIO PAVEIKSLAI IŠ KLAIPĖDOS

MENO DIS/KURSE* 
• Edward Lewine.
MENAS, SUTVERTAS MIEGOTI GARAŽUOSE
6

KNYGOS 
• NUŽUDYKIME KONSTANCIJĄ1
• KAIP MES RAŠĖME ROMANĄ
• DEVYNI APSAKYMAI
• NAUJOS KNYGOS1

POEZIJA 
• Alvydas Augustinas Jegelevičius.
ŠVIESOS DĖMĖ
2

PROZA 
• Gitana Gugevičiūtė.
SENELĖS PAVEIKSLĖLIAI
6
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
2

VERTIMAI 
• Irena Praitis.
POEZIJA

JAUNIMO PUSLAPIS 
• MOKSLEIVIŲ VASAROS AKADEMIJA2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Valerie Solanas.
VYRŲ SUNAIKINIMO DRAUGIJOS MANIFESTAS
34

KRONIKA 
• APIE FLIUKTUACIJĄ1
 ATSISVEIKINANT SU ANTANU TAMOŠAIČIU1
• ŠEŠTAS IŠ KAIRĖS1
• "GAIDA" PRIIMTA Į EUROPOS ŠIUOLAIKINĖS MUZIKOS FESTIVALIŲ BENDRIJĄ
• Daiva Adomonytė.
AR TAI TAPO NORMA, VILNIEČIAI?
29

SKELBIMAI 
• DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO 100-MEČIUI SKIRTO PLAKATO KONKURSO NUOSTATAI1
• ISTORINĖS KELIONĖS

DE PROFUNDIS 
• Ramūnas Kasparavičius.
TAIP PASAKĖ SENAS KRIENAS
1
• EUROVIZINIS SINDROMAS2

KRONIKA

ATSISVEIKINANT SU ANTANU TAMOŠAIČIU

Antanas Tamošaitis (1906.II.15–2005.VI.25)

[skaityti komentarus]

iliustracija

Birželio 25 dieną mus paliko vienas iškiliausių XX a. Lietuvos kultūros veikėjų, nenuilstantis liaudies meno tyrinėtojas, dailininkas, Vilniaus dailės akademijos garbės profesorius Antanas Tamošaitis. Po pusmečio vyriausiam Lietuvos dailininkui būtų sukakę šimtas metų. Savo gyvenimo saulėlydį dailininkas praleido Lietuvoje, į kurią 2000-aisiais grįžo po daugiau nei penkiasdešimties metų emigracijos.

Grįžo ne tuščiomis rankomis. Visi dailininko nepriklausomoje Lietuvoje sukaupti ir į Kanadą išgabenti lietuvių liaudies meno rinkiniai, kaip ir paties A.Tamošaičio bei jo žmonos Anastazijos Mažeikaitės-Tamošaitienės (1910–1991) kūriniai, pargabenti į tėvynę. Jie eksponuojami Vilniaus senamiestyje 2002 m. atidarytoje Tamošaičių galerijoje "Židinys".

Nugyvenęs beveik visą šimtmetį, dailininkas buvo svarbiausių XX a. Lietuvos meninio gyvenimo įvykių liudininkas. A.Tamošaitis gimė 1906 m. vasario 15 d. Šakių apskrities Barzdų kaime, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Mokėsi Šakių "Žiburio" gimnazijoje. 1923–1929 m. studijavo Kauno meno mokykloje, kurioje įgijo grafiko specialybę. Dar studijuodamas mokytojavo įvairiose vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose. 1929–1933 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1932–1940 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje.

Svarbus posūkis dailininko biografijoje buvo tarnyba nuo 1931 m. Žemės ūkio rūmų Namų pramonės skyriuje. Remdamasis Skandinavijos šalių patirtimi, dailininkas sudarė liaudies amatų gaivinimo programą, pagal kurią buvo organizuojami tradicinių amatų kursai, kaime platinami tobulesni įrankiai, diegiamos tradicinės ir pažangios technologijos. Dirbdamas Žemės ūkio rūmuose, A.Tamošaitis išleido aštuonias "Sodžiaus meno" serijos knygas (1931–1939), parašė knygas "Audimas" (1933), "Austiniai kilimai" (1935), "Staltiesės" (1935). 1934-aisiais Ąžuolų Būdoje (Marijampolės aps.) Tamošaičiai atidarė privačią audimo studiją, kurioje buvo audžiami kilimai pagal dailininko projektus. A.Tamošaičio kilimai pelnė laurus prieškario pasaulinėse parodose (1937 m. Paryžiuje, 1939 m. Niujorke), pirmojoje tarptautinėje amatų parodoje Berlyne (1939).

1940–1942 m. A. Tamošaitis dėstė Vilniaus dailės akademijoje, vadovavo Pedagogikos katedrai. 1942–1944 m. buvo Kauno meno mokyklos Dekoratyvinių audinių studijos vedėjas. Baigiantis karui pasitraukė iš Lietuvos. 1944–1946 m. karo pabėgėlių stovykloje Glasenbache, netoli Zalcburgo, atidarė privačią dailės studiją. 1946–1948 m. vadovavo Dailės ir amatų mokyklos (École des Arts et Métiers) Freiburge (Vokietija) Audimo studijai, kurioje mokėsi lietuvių emigrantai.

1949 m. atvykęs į Monrealį, kurį laiką vadovavo Krikščioniškojo jaunimo sąjungos centro (International Branch YMCA) Dailės ir amatų mokyklai (Academy of Arts and Crafts). 1950 m. Tamošaičiai persikėlė į nuosavą sodybą netoli Kingstono (Ontarijo provincija), čia atidarė audimo studiją. Nuo 1977 m. jų sodyboje telkėsi dailininkų iniciatyva įkurto Lietuvių tautodailės instituto veikla. 1979 m. pasirodė pirmoji abiejų Tamošaičių parašyta knyga "Lithuanian National Costume" ("Lietuvių tautiniai drabužiai"), o 1988 m. – "Lithuanian Sashes" ("Lietuvių juostos"). 1982-aisiais išleista A.Tamošaičio monografija "Lithuanian Easter Eggs" ("Lietuvių margučiai").

A.Tamošaitis Kanadoje daugiau laiko skyrė kūrybai. Nuo šeštojo dešimtmečio pradėjo kurti, lietuvių mitų ir padavimų įkvėptas, dekoratyvias kompozicijas, kurių ornamentai ir spalvos atkeliavo iš liaudies skrynių, žemaitiškų medžio raižinių, liaudies audinių. Sukūrė panašios stilistikos grafikos darbų, per 100 knygų ženklų. Pagal A. Tamošaičio projektus išausti kilimai papuošė Kingstono rotušę (projektas – 1972), Pitsbergo savivaldybę (1976), Lietuvos kankinių parapijos salę Misisaugoje (projektas –1978), Monrealio rotušę (1979) ir kitus interjerus. 1949–1995 m. dailininkas surengė apie 40 individualių parodų įvairiuose Kanados ir Amerikos miestuose. Jis romantizavo tėvynės praeitį, jos mitologiją, gamtos grožį. Tačiau jautė ir šiuolaikinio gyvenimo pulsą.

A.Tamošaitį mums primins iki šiol nepraradę vertės "Sodžiaus meno" albumai, jo parašytos knygos, sukurti liaudies drabužių komplektai, vertingi tautodailės ir ypač tekstilės rinkiniai, esantys Tamošaičių galerijoje "Židinys" Vilniaus senamiestyje.

Dailininkas atguls Lietuvos panteone – Antakalnyje, greta savo žmonos – A.Mažeikaitės-Tamošaitienės, kurios palaikai atgabenti iš Kanados ir perlaidoti Vilniuje 2003 metais. Tegul jam būna lengva tėviškės žemelė.

Lijana Šatavičiūtė

 

Skaitytojų vertinimai


40376. Anicetas :-) 2007-08-16 11:51
Skaitykime knygas: "Barzdu parapija", "Barzdai", "Barzdu kalendorius".

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:29:17 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba