Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-10-18 nr. 2921

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Renata Ščerbavičiūtė.
APIE "TAIKOMĄJĄ DAILĘ 2002"
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Egidijus AleksandravičIus.
FRANKFURTO MUGĖ IR POLITINIS FOLKLORAS: PAKELTKOJIS
44
• LIETUVIŲ POEZIJA VOKIŠKAME ŽURNALE
• 68-ASIS TARPTAUTINIO PEN KLUBO KONGRESAS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
GEROJI SAVAITĖ
5

PROZA 
• IJOLA BARTKUTĖ2

POEZIJA 
 WILLIAM SHAKESPEARE2
• FIKRAT SALIMOV2

KNYGOS 
• Alfredas GuščIus.
TAI KAS PRAEINA, KUNIGE RUDENI?
1
• Aldona Ruseckaitė.
ATIDARI LANGAI STASIUI SANTVARUI
2
• Jurgita Mikutytė.
KAS NEBIJO MADINGOS TEMOS?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KELNO MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA
1
• Rytis Jokūbaitis.
FORTEPIJONINIŲ ANSAMBLIŲ KONKURSAS
• Irena Mikšytė.
Į KIEKVIENO KRŪTINĘ PO ŽODĮ ĮDĖSIU
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS - UŽUOVĖJA NUO TIKROVĖS?

KINAS 
• ĮVARDYTI TIKROVĘ
• Ridas Viskauskas.
ATPAŽĮSTAMUMAS, KAIP VERTYBĖ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAPRASTA ISTORIJA

DAILĖ 
• Vytenis Rimkus.
"KOLEKCIJA 2002" - ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• ANTANAS BRILINGAS
• VLADAS GURNEVIČIUS-RAMAŠKONIS

KRONIKA 
• Vidmantas Valiušaitis.
AUTOMOBILIU PER KURŠIŲ NERIJĄ

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA1

POEZIJA

WILLIAM SHAKESPEARE

[skaityti komentarus]

iliustracija

1

Gyvybės augančios mums puikiai matos,
Te grožio rožės niekad nenuvys,
Tačiau kuomet ateis vytimo metas.
Jų palikuonis prisimins jas vis:

Bet tu pats į save akis įbedęs,
Gražiausi tavo syvai tuoj parus,-
Kur buvo perteklius, dabar tik badas,
Esi sau priešas ir labai žiaurus.

Papuošalas tu šio pasaulio naujas,
Pavasario audringojo šauklys,
Tu pumpuru kas bus išpranašauji,
Šykštėdamas švaistai, kas tik atklys.

Gailėk pasaulio, būk jame skaistus,
Kol pasibels mirtis, atėjus į svečius.

2

Kai keturiasdešimt šaltų žiemų
Raukšlėm subjauros tavo grožio lauką,
Išdidumu jaunystės įžymiu
Garsėję, skarmalų pigių sulauki:

Po to paklaustas, kurgi palikai
Visų dienų geismingų puikų turtą,
Akiduobėm, įkritusiom pilkai,
Tu atsakai, ir gėdos jausmas purto.

Tačiau padėtum gėriui daug daugiau,
Jei atsakytumei: šis vaikas mano
Atsiprašys ir subtiliau, saugiau
Įrodys tai, ko grožis neišmano!

Senatvėje jis turtas tavo naujas,
Nuo jo sušyla tavo šaltas kraujas.

3

Pažvelk į veidrodį, ir jis sakys,
Kad naują veidą jau pradėti laikas,
Nes jei nežvelgsi tu į jo akis,
Apvils pasaulį motina ir vaikas.

Gražuolės įsčias neliestas suart
Gan malonus turėtų būt dalykas.
O gal bergždžiam būt paskutinįkart
Save pamilus, vaiko nepalikus?

Tu veidrodis mamos, ji tavimi
Balandį mylimą jaunystės mato:
Pro langus amžiaus praregėt imi
Raukšlių nepaisydamas aukso datą.

Bet jeigu tenkinsiesi vienatve,
Tavieji atvaizdai paliks tave.

4

Mielasis lengvabūdi, kam švaistai
Turtingą palikimą savo grožio?
Gamta tik skolina, tačiau už tai
Brangiosios mūsų laisvės neužgožia.

Gražus šykštuoli, rankoj kam laikai
Tai ką reiks perduoti į kitą kartą,
Ir nesielk su lobiu šiuo paikai,
Jei gyveni čia paskutinį kartą.

Prekiaudamas su savimi pačiu,
Apgauni savo švelniąją natūrą,
Nes gamtoje šioje esi svečiu,
Buvimą apmokėt visi čia turi.

Nepanaudotas lobis taps karstu,
Kurį palaidos su tavim kartu.

5

Šis laikas jau seniai netrukdo akiai
Žavėtis vien tik maloniais daiktais,
Pabūti tironu neatsisako
Ir neteisingam su savęs vertais -

Nei žalią vasarą jis nesibaigia,
Nei vidury pačiam bjaurios žiemos,
Kada sustingsta syvai, krinta snaigės,
Paslėpę pliką grožį žemumos.

Kalėjime griežtam tarp stiklo sienų
Išlieka siela vasaros laki,
Dar primena kitiems jos mėnesieną,
Kada ramybės savo netenki.

Nors gėlės susidūrė su žiema,
Jos užburia sava dvasia ramia.

6

Neleisk žiemos tu skarmaluotai rankai
Subjaurot vasaros, išsunkt tave:
Į brangų indą ji gėrybes renka,
Nepasitenkinusi vienatve.

Tarytumei žmogus, didžiulį turtą
Paveldėjęs, neleiski jo užart.
Nuo įpėdinio, tau vienam sukurto,
Tampi tu laimingesnis dešimtkart.

Tiek metų pakartojęs savo gentį,
Dešimteriopai atkuri tautas.
Ką peš mirtis, kai liksi tu gyventi,
Pratęsdamas naujas kartų kartas?

Neužsispirk, nes tu per daug žinai,
Kad taptų įpėdiniais kirminai.

7

Pažvelki! Rytuose aušra didingai
Liepsnotą galvą kelia, pagarba
Nė vieno akyse dar nepradingo
Jai patarnaut su dangiška svarba;

Ir saulė kopdama į stačią kalvą
Patenkinta savuoju likimu,
Mirtingas dievina jos gražią galvą,
Kai pasiverčia ji piligrimu;

Tačiau kada nuvargusį vežimą
Žemyn lėtai ji leidžia iš dangaus,
Tarnavę jai kitur žiūrėti ima
Nuleistos akys bet kurio žmogaus.

Ir tu į saulę panašėt imi:
Nemirsi, nes pavirsi sūnumi!

8

Tu muzikos klausai, bet, nusiminęs
Švelnumo gryno, džiaugsmo jaunatve,
Myli, tačiau to neparodai miniai,
Ir malonumas nervina tave.

Ir jei garsai, kurie taip puikiai dera
Kaip santuokoj, įžeis tavas ausis,
Pabars jie švelniai, kad vėl būtų gera,
Ir net vienatvės tavo neklausys.

Pažvelki, kaip tos stygos darniai veikia;
Klausyk suderinto jų garso tu,
Mama laiminga, tėvas ir jų vaikas
Dainuoja vieną dainą, bet kartu:

Klausydamas bežodės tos dainos,
Tu vienišas nebūsi nė dienos.

9

Galbūt palikti našlę purtė baimė,
Kad vienišą gyvenimą rinkais?
Tačiau jeigu mirtis pagrobs savaime,
Neapsidžiaugs pasaulis palaikais;

Pasauliui dovanot turėjai vaiką,
Ši žemė lyg juoda našlė raudos,
Kad vaiko bruožai progos nesuteikia
Tavęs jau pamatyti niekados.

Pažvelk, švaistūno išleistasis turtas
Pakeičia vietą, bet nedings vieta,
O grožis, tik naudojimui sukurtas,
Pranyks kaip išleistoji moneta.

Tegu kitiems jis meile nesidangsto,
Jei gėdai pasmerkia save iš anksto.

10

Turėtų būti gėda tau, švaistūne,
Nemyli nieko, nekenti savęs.
Daugumoje žmonių tau meilė tūno,
Bet aišku, kad ji jūsų nesuves.

Tu savo neapykanta didžiuosies,
Neslėpdamas nė kiek jos nuo kitų,
Sugriauti stengsies rūmus tuos gražiuosius,
Kuriuos branginti privalėtum tu.

Pavirsk kitu, ir viską aš pamiršiu,
Nejaugi neapykanta geriau?
Būk iš tikrųjų geras, ne paviršium,
Aš viską tavo labui padariau:

Tu pasikeisk, kol dar esi gražus,
Tik taip tavy tas grožis nepražus.

Iš anglų kalbos vertė
TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ
 

Skaitytojų vertinimai


1589. as :-( 2003-04-02 15:10
kur schekspyro biografija? todel man nepatiko!!!!!!

16564. barbe :-) 2005-05-18 11:58
o shakespeare`o biografijos neturit?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:26:26 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba