Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-10-18 nr. 2921

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Renata Ščerbavičiūtė.
APIE "TAIKOMĄJĄ DAILĘ 2002"
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Egidijus AleksandravičIus.
FRANKFURTO MUGĖ IR POLITINIS FOLKLORAS: PAKELTKOJIS
44
• LIETUVIŲ POEZIJA VOKIŠKAME ŽURNALE
• 68-ASIS TARPTAUTINIO PEN KLUBO KONGRESAS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
GEROJI SAVAITĖ
5

PROZA 
• IJOLA BARTKUTĖ2

POEZIJA 
• WILLIAM SHAKESPEARE2
• FIKRAT SALIMOV2

KNYGOS 
• Alfredas GuščIus.
TAI KAS PRAEINA, KUNIGE RUDENI?
1
• Aldona Ruseckaitė.
ATIDARI LANGAI STASIUI SANTVARUI
2
• Jurgita Mikutytė.
KAS NEBIJO MADINGOS TEMOS?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KELNO MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA
1
• Rytis Jokūbaitis.
FORTEPIJONINIŲ ANSAMBLIŲ KONKURSAS
• Irena Mikšytė.
Į KIEKVIENO KRŪTINĘ PO ŽODĮ ĮDĖSIU
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS - UŽUOVĖJA NUO TIKROVĖS?

KINAS 
• ĮVARDYTI TIKROVĘ
• Ridas Viskauskas.
ATPAŽĮSTAMUMAS, KAIP VERTYBĖ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAPRASTA ISTORIJA

DAILĖ 
• Vytenis Rimkus.
"KOLEKCIJA 2002" - ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• ANTANAS BRILINGAS
• VLADAS GURNEVIČIUS-RAMAŠKONIS

KRONIKA 
 Vidmantas Valiušaitis.
AUTOMOBILIU PER KURŠIŲ NERIJĄ

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA1

KRONIKA

AUTOMOBILIU PER KURŠIŲ NERIJĄ

Nida - kitas pasaulis

Vidmantas Valiušaitis

[skaityti komentarus]

Pabaiga. Pradžia 36 numeryje

Rusijos ir Lietuvos sieną kirtome jau sutemus.

Kelias valandas sugaišome Rusijos pusėje: iš lėto judanti automobilių eilė porą valandų buvo visiškai įstrigusi.

"Generolai" - be eilės

"Kas, kaip, kodėl?" - žmonės ėmė teirautis sieną saugančių kareivių.

"General jedet"*, - aiškino rusų pareigūnai. Eiliniai kareivėliai tuo laiku uoliai darbavosi šalikelėse: šlavė kelkraščius, privažiavimus prie pagrindinio kelio, rinko šiukšles ir atliekas iš pakrūmių.

Tiesa, retsykiais vienas kitas automobilis kairiąja kelio puse aplenkdavo eilę, privažiuodavo prie užkardo, vairuotojai užeidavo į tarnybines patalpas pas posto vyresnįjį. Kurį laiką ten pabuvę, žvaliai grįždavo į automobilį, užkardas pakildavo, nelaukdamas, kol važiuos generolas, ir vairuotojai rūkdavo toliau - prie kitų patikrinimo kordonų. Neskaičiavau, kiek tokių "generolų" pravažiavo be eilės, tačiau, per porą valandų apsišlavę aplinkui, rusų pasieniečiai pagaliau pakėlė užkardą ir ėmė leisti iš eilės visus kitus - ir ne su "generolo antpečiais".

Vėl kartojosi tos pačios procedūros, kaip ir įvažiuojant į Rusiją - kompiuterio klaviatūros baksnojimas neįgudusiais pirštais, įdėmus automobilio kėbulo ir variklio numerių tyrinėjimas su šviestuvėliu, pasų persirašinėjimas ir taip toliau.

Lietuvos pusėje pasienio procedūros užtruko vos kelias minutes. Jokių kamščių, eilių čia nebuvo. Mandagi pasienio tarnautoja akimirksniu nuskaitė pasus, čia pat priėjęs muitinės pareigūnas pasižiūrėjo bagažinę, suskaičiavo važiuojančius žmones ir palinkėjo gero vėjo.

Atrodytų, ta pati nerija, tos pačios smiltys, tie patys vandenys. O visai skirtingi pasauliai.

Kaip į kitą pasaulį

Buvo gal pusė dvyliktos vakaro, kai pastatę mašiną automobilių stovėjimo aikštelėje išėjome pasivaikščioti Nidos marių krantine.

Vakaras šiltas, miestelis ir krantinė jaukiai apšviesti, pilna žmonių, ant kiekvieno kampo kavinukės, visur šurmuliuoja gyvybė. Atvažiavęs čia iš Rusijos, pasijunti, lyg būtum atsidūręs Vokietijoje - aplink tvarka, švara, gėlės, muzika, geras maistas, visi patogumai poilsiautojams.

Po dviejų parų sumuštinių dietos užkandinėje užsisakėme gerą vakarienę ir porai parų pasilikome Nidoje.

Žmogui, nebuvusiam Neringoje keletą metų, tenka maloniai nustebti išvydus atsinaujinusį kurorto veidą. Tikriausiai net Vilniuje - daugiau kaip pusę visų Lietuvos investicijų sutelkusiame mieste - taip nekrinta į akis nepriklausomybės metais pasiekta pažanga, kaip tai akivaizdu Neringoje. Rekonstruotas Nidos uostas, europietiškais standartais sutvarkyta Kuršių marių krantinė: betoninėmis plytelėmis išgrįsti šaligatviai ir dviračių takai, įrengti patogūs, tvirti suoliukai ir jaukus apšvietimas vakariniam pasivaikščiojimui. Dauguma pastatų atnaujinti, šiuolaikiškai suremontuoti, pritaikyti turizmo pramonei. Centrinėje miesto dalyje asfaltuotos gatvės, rekonstruoti šaligatviai, apstu šiukšliadėžių. Miestelis švarus, niekur nepamatysi elgetaujančių žmonių, tokio įprasto didiesiems Lietuvos miestams reiškinio.

Investuojama į infrastruktūrą

Pakeliui į pliažą prie jūros įrengtos kelios rekreacinės zonos su vaikų žaidimų aikštelėmis, mažojo golfo laukais, poilsio vietomis. Atnaujintos gelbėjimo stotys pajūryje. Pliažo smėlį maždaug 15 cm gyliu valo vokiškas agregatas, traukiamas amerikietiško traktoriaus.

Prie Parnidžio kopos prasidedančiu dviračių taku galima važinėti ne tik po Nidą, bet ir nuvažiuoti į Preilą, net toliau iki Pervalkos - apie 20 kilometrų. Kurorto centrinėje dalyje pastatyta nedidelių, šiuolaikiškai įrengtų viešojo naudojimo tualetų, pirties bei dušų patalpų, smulkiosios prekybos taškų.

Rekonstruotas Nidos vidurinės mokyklos pastatas. Perstatyti ir atnaujinti meno ir sporto mokyklų pastatai, pašto rūmai, policijos ir priešgaisrinės apsaugos tarnybų būstinės, pastatyta nauja moderni Nidos katalikų bažnyčia, rekonstruojama "Neringos vandenų" būstinė.

Primena vokiškus miestelius

Neišvaizdūs sovietinės statybos daugiabučiai namai plokščiais, pajūrio klimatui nepritaikytais stogais, darkančiais Neringai būdingą architektūros vienovę, perdengiami dvišlaičiais raudonais stogais, sienos apšiltinamos, seni langai keičiami naujais, šiuolaikiškais, sandariais, su dvigubais stiklais.

Vejos miesto skveruose ir prie privačių valdų rūpestingai kerpamos, gėlynai ir dekoratyviniai augalai stropiai prižiūrimi.

Nors įvairiose Nidos vietose dar matyti pastolių, technikos, dirbančių kelininkų ir statybininkų, tačiau į akis jau krinta kurorto švara ir tvarka, primenanti tvarkingus ir prižiūrimus vokiškus miestelius.

Labiausiai vertinama gamta

Greta vokiečių poilsiautojų Nidoje gali sutikti skandinavų, latvių, estų, olandų, angliškai kalbančių turistų. Mačiau net autombilių su prancūziškais, itališkais, ispaniškais numeriais. Taip pat, žinoma, sutiksi čia rusų ir lenkų. Didžioji poilsiautojų dalis, aišku, lietuviai.

Kas traukia žmones į Kuršių neriją?

"Gamta, gamta. Tokių nuostabių vaizdų niekur kitur nepamatysi. Kiekvieną kartą žaviuosi Neringos vaizdais. Kurgi kitur visai tai gali rasti? Tik čia", - sakė jau penktą kartą poilsiauti į Nidą atvykstanti frau Elfriede iš Vokietijos Lemgo miestelio.

Jai antrina ir poilsiautojai lietuviai.

"Gamta. Grožis nepaprastas. Neužtenka atvažiuoti ir pasižiūrėti. Reikia čia pabūti. Reikia neturėti jokios širdies, jokių jausmų, kad tai neveiktų", - kalbėjo gydytoja Nijolė iš Kauno, Nidoje poilsiaujanti nuo 1958 metų.

Kitur Europoje - jau istorija

Kopų, nepaliestos gamtos grožis - Kuršių nerijos turtas. Užkopus ant smėlio kalvos viršūnės atsiveria nepakartojama panorama: iš vienos pusės nerijos krantus skalauja Baltijos jūra, iš kitos - tyvuliuojančios Kuršių marios. O tarp šių vandenų tolyn driekiasi smėlio juosta - su miškais, laukymėmis, retomis gyvenvietėmis, švyturiais…

Lietuviškoje Kuršių nerijos dalyje ariama žemė sudaro vos 5 hektarus, sodai - 2, ganyklos ir pievos - 17 hektarų. Pelkių čia yra 180 hektarų, o smėlynų - 2485 hektarai.

Poilsiautojai Neringoje gali rasti tai, kas kitur Europoje - jau istorija. Kuršių nerijoje auga daugelis retų augalų, įrašytų į Raudonąją knygą. Čia tebegyvena žmonės, kuriems žvejyba ne vien nuo amžių paveldėtas amatas, bet ir dabarties gyvenimo būdas.

Nendrėmis dengti žvejų namų stogai, mediniai žirgeliai ir besisukiojančios spalvingos vėtrungės ant stiebų, šalimais džiūstantys ištempti tinklai liudija kitur nebeužtinkamą, bet Neringoje vis dar gyvą senovinį žvejų amatą. Vakarais nosį maloniai kutena rūkomos žuvies kvapas, akį glosto suvertų ir vėjyje siūbuojančių karšių, starkių, ungurių stirtos.

Poilsis nepigus

Nakvynė Nidoje kainuoja nuo 50 iki 200 Lt už naktį. Aukščiausios klasės viešbučiuose apartamentai kainuoja ir po 700-900 Lt. Kur nors bendrame bute su šeimininkais galima gauti nakvynę už 35-40 litų.

Maistas Nidoje irgi brangesnis nei kitur Neringoje. Antrasis patiekalas geresnėje kavinėje kainuoja 18-30 Lt, bokalas alaus - 5-6 litai, kokakolos ar "Fantos" buteliukas - 4 litai, puodelis kavos - 3 litai.

Žinoma, nuošalesnėse vietose kavos gali išgerti ir pigiau. Bet jei valgydamas ir gerdamas nori mėgautis dar ir tyvuliuojančių marių ramybe, gėrėtis grakščia skrendančios žuvėdros trajektorija, tolumoje boluojančio burlaivio siluetu, - turi mokėti.

O kaip čia jaučiasi užsienio turistai, ar sąlygos čia juos tenkina? Frau Elfriede iš Lemgo: "Daugeliu atžvilgių čia viskas yra gera, gražu ir puikiai sutvarkyta. Tačiau turiu pasakyti, kad neretai kyla bendravimo problemų. Valgiaraščiai išspausdinti taip pat ir vokiečių kalba, susigaudyti, kas siūloma, - galima, tačiau restoranų padavėjai vokiškai dažniausiai nesupranta. Ne visi kalba angliškai. Bet angliškai supranta ir ne visi vokiečiai. Tad net restorane užsisakant patiekalus neretai reikia rankų pagalbos. Žemėlapiai išspausdinti lietuvių ir anglų kalbomis. Vietų, kurias mes iš prieškario laikų atsimename, negalime rasti. Tai nėra gerai. Tai truputį atšaldo žmones", - kalbėjo iš Rytprūsių kilusi viešnia iš Vokietijos.

___________

*Generolas važiuoja (rus.).

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:26:24 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba