GEROJI SAVAITĖ

Savaitė buvo išties nebloga. Buvom paprašyti į ES. Burnose - šypsenos, akyse - viltis, galbūt, tipo, nebus taip, kaip pirmose dviejose sąjungose, ta prasme, Ržecpospolitoje ir SSSR. Trečias sykis nemeluos. Ne veltui juk airiai ketina prieš balsuoti, kai jau rimtai priiminės, jei toje ES būtų blogai, balsuotų už, tegu, girdi, ir jie apsvyla. Na bet, kas bus, tą krikštysim, kaip sako mano buvę zemliakai, ir patį faktą laikysim geru.

Antras geras faktas tas, kad visai neblogai pasirodyta knygų mugėje. Grojo Čekasino ir Nečekasino džiazas, sienas drebino pono Folko folkloristai, vaidino garsiojo Koršunovo tijatras, kalbas rašinėjo politikai, drąsiai rėždami visiems į akis tai, ką mano, ir jausdamiesi beveik taip kaip seniau. Bet svarbiausia nesusimauta ir punkte Literarur. Nė viena vietinė gazietėlė neparašė, kad tautos literatūra niekam tikusi, priešingai, ji beveik vieningai girta. Ir galbūt net galima tikėtis, kad nebus po savaitės užmiršta, kaip tvirtino Romas Šileris Frankfurtensis. A propos, fiasko išvengta per plauką. Jeigu, pavyzdžiui, Didžiajam Ekspertui būtų pavykę sužlugdyti jo kažkodėl nemėgstamą Oberhauzeno "Athenos" leidyklą, ir ji nebūtų išleidusi tų 10 vokiškų vertimų, tai su keturiomis kitų Vokietijos leidyklų išleistomis knygomis tauta vis dėlto būtų apsijuokusi. Pastačiusi, ta prasme, mugių antirekordą, o dabar, matyt, Prezidentui nieko daugiau neliks, kaip tik tai apdovanoti Didįjį Ekspertą. Bardakas, sakys kai kas, ir su jais bus galima sutikti, bet, kita vertus, ar tai nerodo mūsų valstybės galios ir resursų, nes jeigu dar laikomės na plavu, dekoruodami tokius ekspertus, tai kas būtų, jeigu medalius gautų tie, kurie bent nekenkia?