Išėjo Žmogus. Kai lapai krito. Kai niekas to nesitikėjo. Dabar jam karališkųjų chrizantemų guoly nebesvarbios gyvųjų dejonės. Ten, kažkur praeity, seniai užmirštos studijos Ukmergės mokytojų seminarijoje. Šeštojo, septintojo dešimtmečio mokytojo, Daumantiškių pradinės ir Alionių septynmetės mokyklų vadovo rūpesčiai. Pasikeitė savi ir svetimi vaikai, kaip ir visas gyvenimas. Jį Antanas gražiai nugyveno: vieniems padėdamas, kitiems patardamas, bet visus gerbdamas, užjausdamas. Gal norėdamas daug ką žinoti, daug ką išgirsti, suprasti priartėjo prie aktyviausių nūdienos liudytojų - žurnalistų. Dešimtmetis prabėgo "Tiesos" kolektyve, daugiau kaip dešimtmetis - "Literatūros ir meno" redakcijoje.
Išėjo Žmogus. Inteligentiškas, darbštus, kantrus ir doras.
Subėgę nuo darbų seniai matyti žmonės tegu sau pasidžiaugia artumu, tegu porina apie sodus, vaikų džiaugsmus, vaikaičius. Netgi ir šiandien Tu juos subūrei išeidamas ilsėtis Amžinybėj. Te niekas netrukdo Tau Ramybės
"Literatūros ir meno" žmonės