Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-10-18 nr. 2921

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Renata Ščerbavičiūtė.
APIE "TAIKOMĄJĄ DAILĘ 2002"
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Egidijus AleksandravičIus.
FRANKFURTO MUGĖ IR POLITINIS FOLKLORAS: PAKELTKOJIS
44
• LIETUVIŲ POEZIJA VOKIŠKAME ŽURNALE
• 68-ASIS TARPTAUTINIO PEN KLUBO KONGRESAS

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
GEROJI SAVAITĖ
5

PROZA 
• IJOLA BARTKUTĖ2

POEZIJA 
• WILLIAM SHAKESPEARE2
• FIKRAT SALIMOV2

KNYGOS 
• Alfredas GuščIus.
TAI KAS PRAEINA, KUNIGE RUDENI?
1
• Aldona Ruseckaitė.
ATIDARI LANGAI STASIUI SANTVARUI
2
• Jurgita Mikutytė.
KAS NEBIJO MADINGOS TEMOS?
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KELNO MUZIKINIO GYVENIMO PANORAMA
1
• Rytis Jokūbaitis.
FORTEPIJONINIŲ ANSAMBLIŲ KONKURSAS
• Irena Mikšytė.
Į KIEKVIENO KRŪTINĘ PO ŽODĮ ĮDĖSIU
2

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRAS VAIKAMS - UŽUOVĖJA NUO TIKROVĖS?

KINAS 
• ĮVARDYTI TIKROVĘ
• Ridas Viskauskas.
ATPAŽĮSTAMUMAS, KAIP VERTYBĖ

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
PAPRASTA ISTORIJA

DAILĖ 
 Vytenis Rimkus.
"KOLEKCIJA 2002" - ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• ANTANAS BRILINGAS
• VLADAS GURNEVIČIUS-RAMAŠKONIS

KRONIKA 
• Vidmantas Valiušaitis.
AUTOMOBILIU PER KURŠIŲ NERIJĄ

SKELBIMAI 
• LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA1

DAILĖ

"KOLEKCIJA 2002" - ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

Vytenis Rimkus

[skaityti komentarus]

Dailės gyvenimas Lietuvoje itin intensyvus, vien Vilniuje vyksta per 30 parodų vienu metu, tačiau trūksta plačių apžvalginių parodų.

Pagrindiniai, svarbiausi dailės renginiai vyksta Vilniuje, pastaruoju metu susilpnėjo ryšiai su kitais regionais, todėl Šiauliuose ir ryžtasi surengti 2002 metų apžvalginę vaizduojamosios dailės parodą. Šiame mieste anksčiau yra buvę panašių ekspozicijų: akvarelių, jaunųjų dailininkų, kaimo tematikos kūrinių ir kitų. Lietuvos dailininkų sąjungos iniciatyva imtasi atgaivinti apžvalgines parodas.

Šiaulių dailės galerijoje surengta paroda "Kolekcija 2002" buvo sukomplektuota iš 85 autorių - tapytojų, grafikų ir skulptorių - kūrinių. Jos uždavinys - apžvelgti pastarųjų dvejų metų tradicinių dailės šakų derlių.

Parodos reikšmė yra dvejopa. Pirmiausia bandoma atgaivinti ir pratęsti nutrūkusią apžvalginių parodų tradiciją, pamėginti sujungti įvairių kartų ir krypčių dailininkus. Antra siekiama atkurti ryšius, suartėti su regionais, suteikti galimybę regionų dailininkams įsikomponuoti į bendrą dailės tėkmę.

Tad ką parodė ši paroda, ar galima ją laikyti viso šiuolaikinio dailės vyksmo Lietuvoje atspindžiu? Matyt, tik iš dalies, nes vien jau ribotas ekspozicinis plotas nulėmė jos apimtį. Vis dėlto joje atsispindi daug dailės reiškinių.

Šiuolaikinėje dailėje tradicijos nuolat susiduria su naujovėmis, jungiasi įvairūs žanrai. Viena tendencija - taikomųjų žanrų slinktis vaizduojamosios dailės link, o vaizduojamosios dailės - dekoratyvumo link; nusitrina šių dailės kategorijų griežtos skiriamosios linijos. Į vaizduojamųjų menų erdves įsiveržia naujos medžiagos, technologijos, ir tai lemia dažnai netikėtą raišką, net ne kryptį, o reiškinį: instaliacijas, objektus, veiksmo plastiką, lyg ir peržengiančią tradicinių vaizduojamosios dailės šakų ribas. Randasi naujos vaizduojamojo meno rūšys, provokuojama nauja klasifikavimo schema.

Vis dar lieka neaiški šiuolaikiškumo samprata. Jis vis dažniau traktuojamas kaip modernizmas, postmodernizmas, net kokios nors grupės ar grupelės reiškimosi būdas. O šiuo metu esama ir tradicinio vaizdavimo, tradicinio varijavimo. Tad netikslu šiuolaikiškumu laikyti tik tam tikrų grupių paieškas ir jų rezultatus.

Taigi ir kyla klausimas, ar eksponuota klaipėdiečio E.Malinausko "Apgaulinga ramybė" - lasiruotas jūros vaizdas paauksuotuose rėmuose - yra šiuolaikinio meno faktas, ar į nūdieną perkelta praeities reminiscencija? Ir kaip vertinti, pavyzdžiui, S.Jusionio, A.Stasiulevičiaus drobes? Šie tapytojai tebetęsia savo stilistiką. Šiuo atveju ne tiek svarbu "naujumo" klodas, kiek pats paveikslo "naujumas". Tad šiuo požiūriu vis dėlto pasigendu Augustino Savicko, Povilo Vaitekūno, Jono Gasiūno kūrinių, autorių, kuriems nuo savęs pabėgti tiesiog nelemta. Ir tai laikau ne trūkumu, o autorių teise eiti savo temų, savo stiliaus keliu. Štai Rimas Bičiūnas kryptelėjo į aplikacinę raišką ("Mėnesiena"), savo spalvų pasaulį lyg ir perleisdamas Algimantui Jusioniui ("Žalias vakaras").

Ekspozicija parodė, kad Lietuvos dailėje nyksta žmogaus paveikslas. Gerokai vieniši pasijuto J.Vosyliaus "Architekto Zigmo Rutkausko portretas", L.Striogos "Rašytojas Alberas Kamiu", K.Grigaliūno "Jurgis Mačiūnas ir kiti Vilniuje. I-II". Dažniau, ypač skulptūroje, naudojami žmogaus kūno elementai: puikios L.Verbicko trys granitinės ir bronzinės skulptūros iš ciklo "Veidas", G.Piekuro "Laiškas". Kurie kūriniai ne tik šiandien, bet ir ateityje paliudys mūsų laikmetį, ar užteks asociatyvių, užkoduotų vaizdų ("Paralelinis laikas", "Pojūtis V, VII", "Be pavadinimo" ir kt.), ar portretai galutinai perleidžiami fotografijai?

Plačias dailės erdves tebeužima abstrakcijos ir jų atšakos, čia daug dekoratyvumo (V.Stankaus, J.Kadusauskaitė, R.Jurgelis...). Betgi čia pasitaiko ir nemažai stereotipų, pasikartojimų, pavyzdžiui, apskritimai paveikslo plokštumoje, tarytum slepiantys ar deklaruojantys sunkiai nusakomas mintis (E.Balsiukaitės "Sekretai", R.Plungės "Manipuliacija keturiais diskais. I", D.Kasčiūnaitės "Kompozicija").

Parodoje nėra bendros teminės, technologinės, idėjinės koncepcijos, kiekvienas kūrinys kalba pats už save, neatsižvelgdamas į šalia esantį. Šitaip jis įgyja nepriklausomybę, kuri sumažėja ar net visai prarandama "kuratoriniuose" projektuose. Šiuo atveju žiūrovas gali laisvai pasirinkti ir vertinti "labai gerą", "vidutinį" ar "prastą" kūrinį. Parodoje gerų kūrinių yra daug, jie liudija didelį Lietuvos dailės potencialą taip pat ir tai, koks sunkus jos kelias į viešą gyvenimą.

Toje pačioje galerijoje vyko holistinio meno festivalis "Oras", "Laiptų" galerijoje savo jubiliejaus proga parodą surengė Arūnas Vasiliauskas, ši galerija organizavo Paryžiuje gyvenančios dailininkės Miriam Meras (rašytojo I.Mero dukters) parodą Panevėžio dailės galerijoje, Šiaulių universiteto galerijoje veikė čekų vaikų literatūros iliustracijų paroda (jos aptarime dalyvavo čekų specialistai ir Čekijos ambasadoriaus žmona) Ričardo Dailidės apžvalginė fotografijų paroda, klaipėdiečio Algio Kliševičiaus vaikų knygų meninių projektų paroda. "Aušros" muziejuje, Venclauskių namuose surengta "šaukštų karaliaus" Felikso Vargono (1912-1992) drožinių, Frenkelio rūmuose - Antano Krištopaičio akvarelių paroda, Fotografijos muziejuje - moksleivių fotokūrybos paroda "Miesto identitetas". O kur dar parodos parodėlės mokyklose, bibliotekose, apylinkių miesteliuose: Kuršėnuose - liaudies meno, Šiaulėnuose - Alberto Kiviliaus (1933-2001) tapybos, Naisiuose - Gintaro Daukšos tapybos, Žagarėje - Vitolio Trušio pastelių. "Kolekcija 2002" įsiterpė į aktyvų regioninį dailės gyvenimą...

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
21:26:12 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba