Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-12 nr. 2907

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• APDOVANOTI KONKURSO LAUREATAI
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• VALSTYBĖ IR TAUTINĖS MAŽUMOS18

SVEIKINAME 
• JULIJA JEKENTAITĖ-ALEKSANDRAVIČIENĖ1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• PRANEŠIMAS SPAUDAI

TEATRAS 
• Arūnas Vozbutas.
VILIOJANTIS VOKIEČIŲ TEATRAS
1

RADIJO TEATRAS 
• Janiną Babiliūtę kalbina Ridas Viskauskas.
NEAPŠVIESTAS RAMPOS
1

PROZA 
• Juozas Savickas.
TRYS FORTEPIJONAI MARCINKONYSE
2
• Renata Šerelytė.
LAUKINIO MĖNULIO FAZĖ
3

POEZIJA 
• (poemos ištrauka; I dalies pradžia).
VLADAS BRAZIŪNAS
3

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
GASPARO PASAULIS
1
• Alvydas Šlepikas.
EILĖRAŠČIAI TUŠČIAI GALVAI
6
• Ričardas Šileika.
PAGAMINTA 2002-AISIAIS ALYTUJE.
VARTOJIMO LAIKAS NERIBOTAS
7
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ISTORINĖS ATMINTIES ŽARIJOS
• Ieva Siminonytė.
ŽMONĖS
• Eglė Petkevičiūtė.
RASTA RAMYBĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• ROMUALDAS AUGŪNAS: "NEBIJOTI BAIMĖS"
• Antanas Sutkus.
REALYBĖS ŠVIESOS NUTVIEKSTI
1

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

KRONIKA 
 S.SONDECKIO SPAUDOS KONFERENCIJA8
• BIRŽELIO "NEMUNAS"1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DEMOKRATIJA
2

KRONIKA

S.SONDECKIO SPAUDOS KONFERENCIJA

[skaityti komentarus]

Kadangi Nacionalinės filharmonijos tarybos posėdyje svarstytos problemos visuomenei nebuvo atskleistos, liepos 8 d. Nacionalinės filharmonijos salėje įvyko spaudos konferencija, kurią surengė Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas, prof. Saulius Sondeckis. Žurnalistams jis pristatė ir pakomentavo pluoštą dokumentų, kuriais pagrindė negatyvų požiūrį į meninės kultūros situaciją Lietuvoje. Protestuodamas prieš profesionaliosios muzikinės kultūros monopolizavimą, S.Sondeckis "žengė desperatišką žingsnį" - sustabdė savo veiklą Lietuvoje.

Socialdemokratų partijai padėjęs formuoti kultūros strategijos Lietuvoje kryptis ir tikėjęs tolesne kultūros sklaida, profesorius jaučiasi nusivylęs neprofesionaliais sprendimais. Naikinama Vilniaus plokštelių studija. ("Kad palaikytume ir taip varganą egzistavimą, mes priversti dirbti menkaverčius darbus, nieko bendra neturinčius su NACIONALINE diskografija. Dėl nesuprantamų priežasčių Nacionalinė diskografija iš meno sferos nustumta į buitinį popkultūros lygmenį", - VPS direktorius R.Pupeikis, 2002 m. birželio 14 d.)

S.Sondeckis išreiškė ypatingą susirūpinimą švietimo reforma, nes, viešai neskelbiant priežasčių, griaunama profesinio ir mėgėjiško muzikinio ugdymo sistema. Įstatyme neapibrėžus saugos mechanizmo, o muzikos mokyklas palikus savivaldybių finansavimui ir valdymui, gali būti uždaryta ne viena muzikos mokykla. Pirmą kartą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsiras bedarbių muzikų. Naikinamos ir viduriniosios grandies profesinės muzikos mokyklos.

Didelį rūpestį kelia Nacionalinės filharmonijos likimas. Šią įstaigą S.Sondeckis pavadino "tarybinio relikto ir kapitalizmo hibridu", veikusiu ir tebeveikiančiu kaip "G.Kėvišo privati agentūra". Niekas neatsako į klausimą, kodėl buvo privatizuoti Filharmonijos pastatai Palangoje, kur panaudoti tie pinigai. Vos spėta išgelbėti Šiaulių miesto koncertų salę.

Spaudos konferencijoje buvo kalbama apie nevalstybinį požiūrį į Vilniaus, Trakų festivalių organizavimą bei Nacionalinės filharmonijos veiklą vadovaujant G.Kėvišui ir šiuo metu ("Lietuva yra vienintelė Baltijos šalis, išlaikiusi gremėzdišką Filharmonijos struktūrą. Jos reorganizacija ne tik pribrendo, bet ir gerokai pavėlavo. (...) Iki šiol išliko gremėzdiškas sovietmečio laikų administracinis aparatas, diktatūriniai valdymo būdai (...) Juridinė LNF veiklos bazė dėl buvusių kultūros ministrų ir LNF aplaidumo ar nekompetencijos iki šiol nesukurta. Todėl tebegalioja sovietinė nuostata: "Valdžia viską žino". Šitaip nacionalinę reikšmę turinti valstybinė įstaiga virto generalinio direktoriaus privačia menedžmento kontora", - S.Sondeckis, 2001 m. spalio 12 d. Siekiant reorganizuoti ir nūdienos reikmėms pritaikyti Filharmoniją, profesoriaus nuomone, reikėtų sudaryti kompetentingą komisiją. Būtina patikrinti, ar G.Kėvišo, privataus agento, darbas jam būnant kultūros ministru yra leistinas įstatymų.

S.Sondeckis spaudos konferencijoje išreiškė nuoskaudas dėl LNF vadovybės vykdomos "diskriminacinės politikos Lietuvos kamerinio orkestro atžvilgiu" bei pasisakė prieš "žiaurų ir nežmonišką elgesį su vienu talentingiausių Lietuvos muzikų L.Balčiūnu".

Profesorius komentavo ir už valstybės pinigus surengtą Nacionalinio simfoninio orkestro koncertą Paryžiuje, skirtą M.K.Čiurlionio jubiliejui. Jo reklama nebuvo susieta nei su M.K.Čiurlionio, nei su Lietuvos vardu. Afišos skelbė: "M.Rostropovičius diriguoja Beethoveno IX simfoniją".

Po kultūros ministrės kalbos liepos 8 d. "Panoramos" laidoje redakcijai savo nuomonę išreiškė muzikinės kultūros veikėjai.

Lietuvos muzikos akademijos rektorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos prezidentas prof. dr. Juozas Antanavičius

Kultūros žmonės dėl S.Sondeckio pareiškimo susirūpino. Jis gal netikėtas, bet suprantamas, nes atmosfera tokiam demaršui brendo jau senokai. Gaila, jeigu profesoriui tektų nutraukti savo veiklą Lietuvoje. Mes galime daug kalbėti apie jo indėlį į Lietuvos muzikinį gyvenimą. Jis išugdė ne vieną smuikininkų kartą, Lietuvoje sukūrė stygininkų - orkestro artistų - profesinio rengimo sistemą, pradėjo muziką propaguoti visuomenėje netradiciniais renginiais, pirmą kartą į mūsų respubliką pakvietė koncertuoti daug žymių menininkų - M.Rostropovičių, G.Kremerį, J.Bašmetą, T.Grindenko, A.Schnittkę, Y.Menuhiną, J.Frantzą, G.Touvroną, J.Guillou ir kitus. Bet yra gerai žinoma ir jo veikla užsienyje. Kai kas gali sakyti, kad ne toks jau didelis nuostolis - S.Sondeckis mažai Lietuvoje būna. Turėkime omenyje, kad būtent koncertuodamas užsienyje, jis daug dešimtmečių dirba respublikos kultūros labui, garsina Lietuvos vardą pasaulyje. Aš visada sakau, kad menininkai, neslėpdami savo tautinio identiteto, nuveikia daugiau negu diplomatai. S.Sondeckis visada koncertuodavo su rubrika "Lietuvos...". Lietuvai, jos pozicijai pasaulyje jis padarė labai daug. Todėl negalime į susidariusią situaciją nekreipti dėmesio. Suprantu S.Sondeckio susirūpinimą dėl kai kurių Operos ir baleto teatro, Filharmonijos problemų. Nesigilindamas į detales, galiu tik pasakyti, kad Nacionalinė filharmonija turėtų būti viso krašto koncertinė įstaiga. Tačiau ji pasidarė Vilniaus filharmonija, atvykstančių garsių muzikų podiumu Vilniuje.

Suprantama, kodėl S.Sondeckis nerimauja dėl muzikos mokyklų. Muzikos akademija, jos Senatas, Koordinacinė muzikinio ugdymo taryba, daug pavienių muzikų ir pedagogų ne kartą svarstė pavojingą situaciją, kuri, rengiant naują Švietimo įstatymą, grėsmingai tyko muzikos mokyklų. Mūsų profesoriai seka vaikų muzikinę raidą jau muzikos mokyklose ir talentingiausius atveda į profesionalų kelią. Lietuvos muzikinio ugdymo sistemos pranašumą patvirtina vis didėjantis tarptautinių konkursų laureatų būrys. Nėra muzikų bedarbių. Tai vis esamos muzikinio ugdymo sistemos, funkcionaliai veikiančios "piramidės" rezultatas. Ji irsta, ir S.Sondeckis negali nepareikšti savo nuogąstavimų.

Turbūt Lietuvoje tikrai kai kas negerai, kad rinkos dėsniai nustumia humanitarinę (dedu lygybės ženklą = humanistinę) kultūrą. Tai aiškiai matyti ir rengiamuose Nacionalinio susitaikymo koncepcijos dokumentuose.

Nuliūdino ir "Panoramos" laidoje išgirstas plebėjiškas Kultūros ministerijos požiūris į susiklosčiusią situaciją. Valdininkams ir kūrybos žmonėms būtina esamą situaciją analizuoti susėdus prie bendro stalo.

Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas kompozitorius Rimvydas Žigaitis

Manau, kad visi muzikai, kurie ilgesnį laiką yra dalyvavę muzikinėje veikloje, turi teisę pažvelgti į tai, kas vyksta Lietuvoje. Dabar muzikinės kultūros barų padėtis nėra gera. Daug nesusipratimų kyla, skirstant finansinę paramą veiklai, leidybai. Tie menininkai, kurie viešai pasako savo požiūrį, apmaudauja dėl esamos padėties, negali būti pasmerkti. Būtina kalbėti apie tai, kas laukia muzikos mokyklų, paveldo, fiksuojamo plokštelėse, videojuostose. Man keista, kad filharmonija turi "nacionalinės" vardą. Juk iš esmės ji yra nusisukusi nuo Lietuvos. Tie, kurie daug dešimtmečių atidavė kūrybai, puoselėdami renginius Lietuvoje, kurdami kolektyvus, turi teisę kalbėti. Ar negana iš Lietuvos besitraukiančių menininkų?

Nacionalinės premijos laureatas, kompozitorius Anatolijus Šenderovas

"Panoramos" laidoje buvo parodytas reportažas apie prof. S.Sondeckio surengtą spaudos konferenciją, kur jis išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos muzikinės kultūros. Apie išsakytas mintis galima turėti įvairių nuomonių. Tačiau, kai išgirdau kultūros ministrės komentarą, - negalėjau nereaguoti. Žymaus Lietuvos menininko, kuris daugiau kaip 40 metų garsina Lietuvos vardą pasaulyje, susirūpinimas paprasčiausiai buvo pavadintas "atskiro žmogaus šantažu" (cituoju iš atminties).

Kad aukšto rango pareigūnė visai Lietuvai galėtų pasakyti tokius žodžius, tikriausiai turėjo būti labai svarbių argumentų.

Tačiau... Argi bandymas atkreipti visuomenės ir Vyriausybės dėmesį yra šantažas? Argi atviras ir doras poelgis yra šantažas? Argi toks desperatiškas žingsnis, tolygus streikui, demokratinėje visuomenėje gali vadintis šantažu? Būtent kultūros ministrės reakcija ir parodė tikrai nenormalią padėtį Lietuvos kultūros gyvenime, kai stokojama elementariausios pagarbos žmogui, kai painiojamos sąvokos, kai ypač Lietuvai nusipelniusį menininką, kurio vardas jau seniai įėjo į mūsų krašto kultūros istoriją, galima ramiai pavadinti "atskiru žmogumi" ir šantažistu.

Taip, Shakespeare`as buvo teisus - "Kažkas papuvę danų karalystėj"...

 

Skaitytojų vertinimai


201. susirūpinusi :-) 2002-07-12 00:50
Šaunu, kad pasirodė tokios reakcijos. Tai, kaip sau leido reaguoti Kultūros ministrė, Mikšys, Kėvišas tik dar kartą patrvitina, jog atsirado rimta praraja (ir ne tik muzikos sferoj) tarp kultūros funkcionierių bei rimtai kultūros darbą dirbančių žmonių. Galbūt reiktų organizuoti prof. S.Sondeckio poziciją palaikančiųjų menininkų akciją, kuri įrodytų, jog menininkai negali būti tampomi už virvutės. Ir ypač demokratinėje visuomenėje, kaip dažnai tenka girdėti.

210. xX2002-07-12 13:52
Gal kas žino, kur galima rasti Kultūros ministrės tekstą internete? Jei Šenderovo atmintis nepavedė, tai Ministrės vieta turėtų būti kitur. Bet bent jau mes būkim korektiški ir neskleiskim gandų (turiu galvoj, kad laikraštis turėtų patikslint pasisakančiųjų informaciją)

212. @2002-07-12 18:35
xX-ui Internete ieškokite Delfi portalo archyvuose. Visą medžiaga su labai gausiais komentarais tikrai turėtumėte dar atrasti. Tai būtų 8, 9 ir 10 dienos. Dar tomis dienomis rašė Lietuvos rytas ir Lietuvos žinios. Dėkoju visiems čia pasisakiusiems ir pritariu nuomonei, kad vertinti prof. S.Sondeckio protestą galima labai įvairiai, bet reakcija į jį - tiesiog žemiau vertinimo ribos. Visa tai - vietoj diskusijų, analizės, išklausymo ir atsakymo (bent jau... jeigu nesugebama spręsti). Po tokio ciniško "susidorojimo" atrodo, kad sugrįžo ne taip seniai buvę laikai. Ir tai paskutiniais dešimtmečiais buvo kam pasiskųsti ir buvo kas išklauso. O dabar?...

215. xX2002-07-13 10:58
Aš turėjau galvoje, ar galima rasti Kultūros ministrės tekstą internete, ką ji (pri)šnekėjo "Panoramoje", o ne internautų reakcijas į prof.S.Sondeckio pareiškimą. Delfi`je tų reakcijų nors šakėmis krauk, - buvau užsukęs, bet greitai nėriau iš ten.

216. skeptikas2002-07-13 11:00
Diskusija apie Sondeckį tapo pačia nuobodžiausia iš visų įmanomų. Matyt todėl, kad diskutuotojai tereiškia savo replikas, niekaip nesusijusias su Sondeckio konfliktu ir rafinuotais vadybos bei visuomeninės galios klausimais. Komentarai įdomūs nebent artėjančių rinkimų kontekste, nes atkaklus nesugebėjimas skaityti ir išgirsti tai, kas iš tikrųjų rašoma, atspindi ir būsimųjų rinkėjų pažiūrų siaurumą.

217. xX2002-07-13 12:11
Skeptikui: Jūs tiriausiai kalbate apie diskusijas Delfi`je - jos tikrai atstumiančios. Bet ar kas nors negalėtų ramiai panagrinėti šį konfliktą ne tik artėjančių rinkimų kontekste? Aš pats esu šios konkretikos visiškas neišmanėlis - nežinau situacijos, konflikto istorijos, personažų etc. Konfliktų valdymo požiūriu reikėtų atskirti, kur yra lozungai, kuriais mes esame įpratę bendrauti (nes trumpiau galime išreikšti save), o kur yra esmė, tikrosios konflikto priežastys.

218. KLM :-) 2002-07-14 16:04
"Nežinau situacijos, konflikto istorijos, personažų", sako xX. Diskusija tuo ir bergždžia, kad absoliučiai nuslepiamas tikrasis konflikto turinys. Jis neabejotinai susijęs su dideliais pinigais, nes tik labai dideli pinigai domina šios dramos herojus.

223. xX2002-07-16 09:26
Kai tik ateina laikas tiesai - turiu galvoje ne gandų skleidimą apie "vieno žmogaus šantažą", o patvirtinančius faktus - diskutantų emocijos ir karštis atslūgsta: tai jau neįdomu. Ta prasme mes, lietuviai, esame didžiausi nevykėliai - juk už tai, kad oficialus valdžios žmogus (Kultūros ministrė) arba laikraštis viešai skleidžia nepatvirtintą informaciją apie šantažavimą (tai aiškiai juridiškai apibrėžtas terminas), būtų galima į cypę pasodinti. Be to, tai dar ir nesantaikos tarp kultūrininkų kurstymas - čiupkim instrumentus ir pulkim į mūšį:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:25:40 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba