Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-12 nr. 2907

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• APDOVANOTI KONKURSO LAUREATAI
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• VALSTYBĖ IR TAUTINĖS MAŽUMOS18

SVEIKINAME 
• JULIJA JEKENTAITĖ-ALEKSANDRAVIČIENĖ1

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• PRANEŠIMAS SPAUDAI

TEATRAS 
• Arūnas Vozbutas.
VILIOJANTIS VOKIEČIŲ TEATRAS
1

RADIJO TEATRAS 
• Janiną Babiliūtę kalbina Ridas Viskauskas.
NEAPŠVIESTAS RAMPOS
1

PROZA 
• Juozas Savickas.
TRYS FORTEPIJONAI MARCINKONYSE
2
• Renata Šerelytė.
LAUKINIO MĖNULIO FAZĖ
3

POEZIJA 
• (poemos ištrauka; I dalies pradžia).
VLADAS BRAZIŪNAS
3

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
GASPARO PASAULIS
1
• Alvydas Šlepikas.
EILĖRAŠČIAI TUŠČIAI GALVAI
6
• Ričardas Šileika.
PAGAMINTA 2002-AISIAIS ALYTUJE.
VARTOJIMO LAIKAS NERIBOTAS
7
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ISTORINĖS ATMINTIES ŽARIJOS
• Ieva Siminonytė.
ŽMONĖS
• Eglė Petkevičiūtė.
RASTA RAMYBĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• ROMUALDAS AUGŪNAS: "NEBIJOTI BAIMĖS"
• Antanas Sutkus.
REALYBĖS ŠVIESOS NUTVIEKSTI
1

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

KRONIKA 
• S.SONDECKIO SPAUDOS KONFERENCIJA8
• BIRŽELIO "NEMUNAS"1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DEMOKRATIJA
2

MUZIKA

VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Krzysztofas Pastoras

Pabaiga. Pradžia 26 numeryje

Birželio 22 d. Vilniuje dainavo rusų baritonas Dmitrijus Chvorostovskis. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje nedaug girdėjome menininkų, kurie ne tik garsūs savo praeitimi, bet ir šiandien džiugina brandžiu dainavimu. Praėjusį dešimtmetį su V.Urmanavičiūte galime lyginti tik keturiasdešimtmetį D.Chvorostovskį. Jis dar nėra patekęs į penkiolikos ryškiausių pasaulyje vyrų dainininkų būrį. Tačiau, be abejonės, tai puikus, skambus, gražaus tembro baritonas. D.Chvorostovskis mokėsi gimtojo Krasnojarsko menų institute. 1985 m. sąjunginiame vokalistų konkurse pelnė laureato vardą, M.Glinkos konkurse - Didįjį prizą. D.Chvorostovskis pirmosiomis premijomis įvertintas Tulūzoje (čia Didįjį prizą yra laimėjęs ir V.Daunoras), BBC surengtame "Cardiff Singer of the Word".

Konkursai - savotiška žvalgybos aikštelė. Teatrų, koncertinių agentūrų vadovai, privatūs impresarijai pamato perspektyvius atlikėjus. Per konkursus D.Chvorostovskiui atsivėrė prestižinių pasaulio teatrų durys. Jis buvo pakviestas į Bavarijos valstybinę operą Miunchene, Milano teatrą "La Scala", "Colon" teatrą Buenos Airėse, Niujorko "Metropolitan operą", Sankt Peterburgo, Čikagos, Londono, Paryžiaus ir kitus teatrus, Zalcburgo festivalį. Jauną dainininką dirigentai puikiai įvertino, nes kvietė dainuoti ne tik rusų kompozitorių operose. Vaidmenų sąraše greta P.Čaikovskio Germano - W.A.Mozarto Don Žuanas, Laporelo, G.Rossini`o Figaro, G.Verdi Poza, Žermonas ir Rigoletas ir kiti.

D.Chvorostovskis dainavo kartu su dabarties primadona Rene Fleming. Jau yra surengęs nemažai solinių ir kitokių koncertų. Darbas su žymiais dirigentais - N.Harnoncourt`u, B.Haitinku, Z.Mehta, V.Gergijevu ir kitais subrandino dainininko muzikinio mąstymo ir raiškos kultūrą. Elegantiškas, savimi pasitikintis, savitai akimirksniu persikūnijantis kiekvienai arijai, D.Chvorostovskis ir Vilniuje pateikė ryškias skirtingos stilistikos vaidmenų interpretacijas.

Onegino scena ir arija iš pirmojo "Eugenijaus Onegino" veiksmo, Jeleckio scena ir arija iš "Pikų damos" antrojo veiksmo. Šiai P.Čaikovskio muzikai būdingi rečitacijos ir kantilenos deriniai pagrįsti ypatinga muzikine logika. D.Chvorostovskio dainuojamos frazės ilgos, bet neskubotos, su pradžios, kulminacijų ir baigties ženklais. Jokio forsavimo siekiant raiškios dinamikos ar aukštos tesitūros. Negirdėti pereinamų natų nelygumų ar atviro, "balto" garso. Labiausiai žavėjo dainininko muzikalumas. Tiesiog unikaliai atliktas Demono romansas iš A.Rubinšteino operos "Demonas" antrojo veiksmo. Retai pasiekiama tokio spalvingos gamtos stichijos ir muzikos susiliejimo ilgose, plastiškose garso linijose.

iliustracija
Dmitrijus Chvorostovskis

Antroje koncerto dalyje atliktos arijos iš G.Verdi operų. Skambėjo Makbeto, Grafo di Lunos, Rodrigo scenos ir arijos. Publikai prašant, D.Chvorostovskis padainavo Rigoleto, Don Žuano arijas. Personažai gyvybingi, dainininkas keitėsi net vizualiai. Tačiau emocijos - ne apnuogintos, o įprasmintos ir gal todėl tokios paveikios. Nedemonstruojant balso, dainavimo raiškos galimybių, bet ieškant dialogo su salėje sėdinčiais buvo kuriamas tikras menas. Dainininko kultūrą liudijo skoningai atliktas rusų romansas "Juodos akys". Retas kuris taip sujaudina a cappella dainuodamas liaudies dainą. Tarsi senos rusų trobos langų ornamentika išraižyta baladė apie tamsią naktelę, kurioje - visas žmogaus gyvenimas, D.Chvorostovskis šiaip taip, publikai nerimstant, baigė koncertą. Keturiasdešimtmečiui baritonui - pats žydėjimas.

Su dainininku scenoje buvo J.Domarko diriguojamas Nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigento genamas orkestras vis dėlto stengėsi prisitaikyti prie dainininko. Vietomis nors ir "skersuodamas", akompanavo neblogai. Buvo atlikta ir orkestrinių kūrinių. Puikiai derėjo G.Verdi operos "Likimo galia" uvertiūros slidžiausi partitūros epizodai. Tačiau bėda, kad dirigentas neišgirdo potėmių, replikų. Polonezu net "nekvepėjo" fragmentas iš P.Čaikovskio operos "Eugenijus Oneginas". Dar koncerte skambėjo Preliudas iš G.Verdi "Traviatos" trečiojo veiksmo ir M.Musorgskio simfoninė fantazija "Naktis Raganų kalne". Pasirodo, tai ir buvo tai, kas atitiko dirigento individualybę.

* * *

Birželio 28 d. įvyko specialiai festivaliui užsakyto Mindaugo Urbaičio baleto "Acid City" premjera. Nacionaliniame operos ir baleto teatre jį pastatė lenkų choreografas Krzysztofas Pastoras iš Amsterdamo, dirigentas Martynas Staškus, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė.

"Maniau, jei jau rašysiu baletą - tebūnie tai muzika, skirta išreikšti judesiui, dinamikai, kūnų, siluetų mirgėjimui, kaip kompiuterio ekrane, o ne giliaminčiam klausymui", - taip pristatė savo kūrinį M.Urbaitis. Atrodo, kad tokį tikslą jis pasiekė. Nežiūrėdamas į sceną, tegirdėtum kiekvieną kartą vis kita struktūra pagrįstus besikeičiančius aštuoniadalius periodus. Nenumaldomas ritmas, aktyvus garsas, atokvėpio epizodas ir vėl didžėjų ekstazė. Amerikoje jau įkyrėjęs minimalizmas, kurį neseniai girdėjome Philippo Glasso atsivėrimuose. Tačiau kompozitorius vis dar aktyviai "štampuoja" įvairių žanrų, taip pat ir sceninę muziką. Vis dėlto ir jo, ir Stewno Reicho kūryba - ne didžėjų kultūra, bet savita stilistika, iš kurios mes autorius ir atpažįstame. Muzika, kurioje yra visko kur kas daugiau nei ritmo formulės. Pirmiausia - kūrybinio individualumo ir to, ką mes vadiname išaukštintu meno vardu. O kokiais individualumo proveržiais praturtino rekomponuojamą Ph.Glassą M.Urbaitis?

iliustracija
Al Jarreau

Kam reikalingas "gyvas" orkestras, jeigu jokios dirigento interpretacijos čia negali būti, o ritmas blokuoja ir tuos menkus smuikų kantilenos prasiveržimus iš orkestrinės? Muzikoje daug instinkto ir nedaug minčių.

Nors ir matytomis formomis, bet statiškos minimalistinės muzikos ritmo hegemoniją, manau, gerai įprasmino choreografas ir kiti spektaklio statytojai. Įdomi antrojo veiksmo pirma scena.

Populiariosios kultūros išugdytas jaunimas turėtų ateiti į teatrą. Tuo ir pasireikštų spektaklio sėkmė.

* * *

Birželio 29 d. Vilniaus festivalis baigėsi pasaulinės žvaigždės - Al Jarreau koncertu Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. Daugiaplanis džiazo dainininkas žavi originaliais ritmenbliuzo ir popmuzikos elementų junginiais. Nesvetimi jam komiški ir nostalgiški bliuzo elementai. Jo CD jau laimėjo penkis "Grammy" apdovanojimus. Emocionalus, patrauklus, gyvybingas menininkas žinomas Lietuvoje. Į koncertą susirinko daugybė įvairių kartų jo gerbėjų. Ir vėl ritmo karaliavimas. Bet jis kompozicijose toks kūrybingas, kad sunku atplėšti dėmesį nuo Al Jarreau muzikantų stabilią ritmo energiją išreiškiančių prasmingomis muzikos potemėmis, spalvomis, kunkuliuojančiomis improvizacijomis. Gaila, kad muzikos garsintojai dažnai niveliuodavo improvizuojančius muzikantus.

Žavingi melodeklamaciniai ekspromtai, spontaniškos sceninės gyvensenos kūrybingas derinys ir apmąstytomis kompozicijos schemomis, ryški artistinė individualybė, nesiekiant kurti apibrėžtos muzikinės stilistikos, o tiesiog gyvybingą muziką, - toks A.Jarreau buvo Vilniaus scenoje. Jis dar kartą patvirtino, kad tikras artistas scenoje skleidžiamais nenusakomais fluidais visada imponuoja klausytoją daugiau nei vien klausantis plokštelėje įrašytos muzikos.

Vilniaus festivalis baigėsi teikdamas vilties, kad, būdamas Europos festivalių bendrijoje, galės klausytojus Lietuvoje džiuginti įdomiais atlikėjais.

 

Skaitytojų vertinimai


15852. giedra :-( 2005-04-18 18:02
noriu rigoleto arijos "sirdys mergeliu..."

24772. ryta :-( 2006-04-09 19:30
Cia tikra nesamone!!!!!Galetumete rasyti daugiau apie senove!!!!!!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:25:35 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba