Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-12 nr. 2907

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• APDOVANOTI KONKURSO LAUREATAI
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• VALSTYBĖ IR TAUTINĖS MAŽUMOS18

SVEIKINAME 
• JULIJA JEKENTAITĖ-ALEKSANDRAVIČIENĖ1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• PRANEŠIMAS SPAUDAI

TEATRAS 
• Arūnas Vozbutas.
VILIOJANTIS VOKIEČIŲ TEATRAS
1

RADIJO TEATRAS 
• Janiną Babiliūtę kalbina Ridas Viskauskas.
NEAPŠVIESTAS RAMPOS
1

PROZA 
 Juozas Savickas.
TRYS FORTEPIJONAI MARCINKONYSE
2
• Renata Šerelytė.
LAUKINIO MĖNULIO FAZĖ
3

POEZIJA 
• (poemos ištrauka; I dalies pradžia).
VLADAS BRAZIŪNAS
3

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
GASPARO PASAULIS
1
• Alvydas Šlepikas.
EILĖRAŠČIAI TUŠČIAI GALVAI
6
• Ričardas Šileika.
PAGAMINTA 2002-AISIAIS ALYTUJE.
VARTOJIMO LAIKAS NERIBOTAS
7
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ISTORINĖS ATMINTIES ŽARIJOS
• Ieva Siminonytė.
ŽMONĖS
• Eglė Petkevičiūtė.
RASTA RAMYBĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• ROMUALDAS AUGŪNAS: "NEBIJOTI BAIMĖS"
• Antanas Sutkus.
REALYBĖS ŠVIESOS NUTVIEKSTI
1

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

KRONIKA 
• S.SONDECKIO SPAUDOS KONFERENCIJA8
• BIRŽELIO "NEMUNAS"1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DEMOKRATIJA
2

PROZA

TRYS FORTEPIJONAI MARCINKONYSE

Juozas Savickas

[skaityti komentarus]

Jų, regis, niekas iki tolei Marcinkonyse nebuvo matęs.

Gardine, nemažame ponų Lenkijos mieste, be abejo, būta šių muzikos instrumentų pakankamai daug - ir pas ponus, ir pas žydus. Karo metais iš badaujančių miestelėnų galima buvo tokių daiktų nesunkiai įsigyti, ypač kai jie per sumaištį dažnai būdavo netekę tikrųjų savo šeimininkų.

Marcinkonių mokyklos vedėjas Antanas Jezukaitis (labai energingas vyras, kurį mes, mokytojai, dėl to praminėm "Levu") buvo paskelbtas lyg ir Gardino krašto lietuviškų mokyklų inspektorium. Jis dažnai važinėdavo į Gardiną, kuris tuo metu jau buvo prijungtas prie Rytprūsių, algų mokytojams parvežti. Jas iš Kauno, taigi iš "Ostlando", švietimo generalinis tarėjas Germantas ten sugebėdavo pervesti. Čia, Gardine, pinigus perimdavo Lietuvių komiteto pirmininkas, svajotojas apie Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę Viktoras Kurgonas. Pinigai mums buvo išmokami tvirta valiuta - rentenmarkėmis.

Kartą būdamas Gardine "Levas" nužiūrėjo pigų pianiną ir pargabeno jį mokyklai drauge su žavia, jauna "litvinka", sutikusia dirbti tarnaite.

Buvo tada pulkelis vietinių gyventojų, kurie spietėsi apie Lietuvių komitetą, kad, būdami atsiriboję nuo lenkų, saugiau jaustųsi, o gal ir šiokių tokių menkų privilegijų gautų. Tai buvo lietuviško "folksdoičų" tipo žmoneliai, dažniausiai nė nemokėję lietuviškai kalbėti.

Tą mergužėlę vėliau matydavome nelinksmą, nes jai tekdavę iškęsti vedėjienės neapykantą ir vedėjo, - kaip dabar sakytume, - seksualinį priekabiavimą.

KONKURENCIJA

Išgirdusi mokykloje skambant fortepijono muziką (tai aš skambindavau vedėjų svečių šokiams), ambicinga asmenybė - veterinaro felčerio žmona Gaidienė, pretendavusi į miestelio "primas", žybtelėjo savo auksiniu dantuku ir taip pat parsigabeno iš Gardino pianiną. Didesniam efektui sukelti pasamdė mane būti jos dukraitės korepetitoriumi. Kaip honoraras man buvo pažadėti pietūs. Tai buvo labai laiku, nes mudviejų su kitu mokytoju Vytu Vitkausku pagrindinis maistas buvo vėgėlės, o jų sezonas jau buvo pasibaigęs.

Eidavau tų pietų, - o jų pagrindinę dalį sudarė bulvės su spirgais, - per visą kaimą, už "stacijos", taigi už geležinkelio, kur Gaidžiai turėjo butą. Ėjau pasipuošęs savotiška uniforma - iš prasto juodo korto pasiūtu, nugaroje susegamu ankštoku kombinezonu. Tie kombinezonai buvo ano meto Lietuvių komiteto dovana mums, atgal į Lietuvą nepabėgusiems mokytojams. Dar gavome po kelnes ir švarką iš standžios burių drobės. Tai buvo medkirčiams skirta nesunešiojama drapana. Iš maisto gavome po svarą labai gero skaldyto rusiško cukraus. Visa tai laiku ir apdairiai buvo užgrobę Nacionalistų partijos, vadovaujamos generolo Daukanto, funkcionieriai sovietų kariuomenės paliktuose sandėliuose Alytuje. Nors partiją vokiečiai jau buvo uždraudę, tačiau Kurgonas, kaip jos narys, galėjo prieiti prie tų lobių. Manau, kad tai buvo nesavanaudis žmogus. Koks likimas jį ištiko?

TREČIAS FORTEPIJONAS

Trečią instrumentą, jau tikrą fortepijoną, parūpino klebonas Nikodemas Pakalka bažnytiniam chorui mokyti.

Tuo metu nebuvo vargonininko, tad jo pareigų eiti klebonas pakvietė mane. Už tai gavau teisę "stalavotis" klebonijos virtuvėje ir gavau būstą sukiužusiame pastate šalia zakristijos pirkaitės. To pastato vienas galas jau buvo suzmekęs, bet kitame gale dar buvo sveikas kambarys su nekiauru stogu. Čia prie lango ir pastatėme fortepijoną, o prie kitos sienos stovėjo mano lovelė. Tai buvo senos klebonijos pastatas, kuriame ir gyvenau vienas. Ar ne puiku?

Nuostabus buvo to fortepijono gabenimas iš stoties. Man talkinę vyrukai iš choro įkėlė jį į kaimišką vežimaitį ir lydėjo gal porą kilometrų smėlio ulyčia iki bažnyčios kalnelio.

Žmonės kišo galvas prie langų žiūrėdami, kokia čia procesija lydi vežimą su juodu į karstą panašiu daiktu. Ypačiai kad vyrukai juoko dėlei ėmė giedoti maldos parodiją:

- Bajorai, bajorai pasė-ė-jo kana-a-pę! - užtraukia Janka Miškinis. Kiti atgieda:

- Pra-a-u-da, teisy-y-bė!

- Bajorai, bajorai išdy-ygo kana-a-pė...

- Vai ar nepakoros jus Dzievulis! - piktinos žmonės klausydami. Man irgi gūdu buvo klausytis.

Ir "pakorojo". O kaipgis. Prie to fortepijono aš džiova apsirgau. Janka žuvo, išėjęs į partizanus. Gal ir kiti?!

Gavęs fortepijoną ėmiau šaukti jaunimo repeticijas. Kartą kitą atėję, jie nusivylė manim, o aš jais. Išskyrus klausą, jie nieko neturėjo - jokių dainavimo pradmenų, o aš - jokio muzikinės pedagogikos supratimo.

Labiausiai savo dainininkus sugluminau sugalvotais takto pratimais. Jie galėjo giedoti tik tai, ką buvo anksčiau girdėję. Mano nekantrumas ir nevykęs reiklumas įžeidė jų orumą. Tardamiesi esą nesuprasti, ėmė mane boikotuoti... Suglumau. Klebonas ėmė guosti:

- Nepaisyk jų, grok, kas reikia, ir viskas. Žinau, labai jau geros nuomonės jie apie save.

Praėjo kiek laiko, ir jaunimas, ar vyresniųjų pabartas, ar pats supratęs negerai pasielgęs, ėmė ieškoti progos susitaikyti.

Padarė runkelinio alaus ir prisiprašė mane jų kompanijon. Turbūt, man nematant, įpylė į tą alų naminės, kad aš tiek nusitašiau, jog atsibudau bulvių tarpuvagy begulįs.

Padarę abipuses nuolaidas, susitaikėm. Ir vėl mano choristai rinkosi ant viškų.

Iš to laiko prisimenu vieną akibrokštą.

Groju užgulęs vargonus per pauzę tarp giesmių, o mano choristai nestovi ramiai, šnekučiuojasi. Janka visai iš kantrybės išvedė - mergas ėmė kirkinti! Neišlaikiau. Pasistiebiau per vargonų pultą ir, atsivėdėjęs, pliaukšt jam per veidą! Iškart visi nutilo, o aš toliau vargonavau lyg niekur nieko. Atrodo, nė Janka nesupyko, kad buvo apausuotas per šv.Mišias.

ANOKS IŠ MANĘS VARGONININKAS

Lig tol čia, sako, pagrodavęs vargonais kažkurio kaimo bernelis, mokėjęs šiek tiek armoniką tampyti. Vargonai galingai gausdavę, ir tiek. Tad klebonas jo paslaugų atsisakęs.

Buvau priprašytas ir aš pabandyti. Savarankiškai išėjęs Bajerio elementorių fortepijonui, buvau dar šiek tiek pasimokęs pas Balio Dvariono seserį Aldoną ir tokią pedagogę Paleček-Levickienę. Taigi, gavęs Naujalio leidinį kaimo vargonininkams, nesunkiai galėjau pritarti tokioms giesmėms kaip "Pulkim ant kelių", "Prieš taip didį sakramentą" ir panašioms.

Suma, kad ir skaitytinė, trunka ilgokai, tad pagiedojus tradicines giesmes dar reikėjo likusias pauzes kuo nors užpildyti. Bet kuo? Čia ir bravūriškai panaudojau lėtesnes man žinomas melodijas, pvz., tango "La Paloma", "Tu mano saulė" ar "Sugrįšk į Sorento"... Klebonas visiškai neturėjo klausos, o užskurdę kaimo žmogeliai, neturėdami radijo imtuvų, nebuvo girdėję šitų melodijų. Taigi mano muzika jiems atrodė visai "šventablyva"...

Mišių pabaigoje užgrodavau Mendelsono vestuvinį maršą. Jo natas buvau radęs Naujalio knygos paskutiniame lape.

Mano vargoninkavimo viršūnė buvo iškilmingos gedulingos mišios per bombardavimą Vilniuje žuvusio kunigo Čibiro atminimui. Kažkur buvau gavęs gedulingų mišių natas, tad grojau net suprakaitavęs. Gerai neatsimenu, bet tarpais lyg ir giedojau.

Šiose mišiose dalyvavo ir mūsų pasienio ruožo viršininkas. Šis nebejaunas žmogelis turėjo "grencšucrato" titulą. Jis buvo pakviestas pietų pas kleboną, gerai mokantį vokiškai, mat buvo studijavęs kartu su Mykolaičiu-Putinu ir Pakštu Fribūro katalikiškam universitete. Aš ten dalyvaudamas išgirdau iš jo, jog velnias būna ne tik raudonas, bet ir rudas. Supratau jį esant priešišką savo fiureriui.

Taip jau likimas "suriktavo", kad aš pratęsiau savo šeimos tradicijas. Savamokslis mano tėtukas Mikas Savickas vienerius metus vargonavo kunigo Čėsnos neseniai pastatydintoje Sasnavos bažnytėlėje. Tai buvo XIX a. antroje pusėje. Išsipildė jo motinos, mano močiutės Ievos Savickienės, svajonė. Ji, išauginusi sūnų, kuris tapo atkakliu laisvamaniu, "šliūptarniu", slapta tikėjosi, kad gal nors aš, jos anūkas, išsimokysiu jei ne "ant kunigo", tai nors "ant vargamistros" - vis arčiau Dievo!

Tai va, taip ir išėjo...

 

Skaitytojų vertinimai


18555. Silvia, Cátia e Sebastiana2005-09-25 02:00
Olá Victorias Kurgonas, Somos Cátia, Sebastiana e Silvia Kurgonas, moramos no Brasil São Paulo, gostaríamos de saber talvez se somos parentes, pois nossos avós Martinas Kurgonas e Agota Kurgonas vieram da Lituania para o Brasil há 70 anos atrás, deixando muitos parentes ai. Aguardamos um retorno, pois os Kurgonas aqui no Brasil são só os de nossa família. Um grande abraço.

47791. Austeja :-) 2008-07-08 22:50
prasau padeti kas galite pasakyti kur reikia rasti vestuviu marso natas laabai reikia jej kas rastumete prasau man atsiusti i ganksteriuke@gmail.com aciu..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:25:34 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba