Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-12 nr. 2907

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• APDOVANOTI KONKURSO LAUREATAI
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• VALSTYBĖ IR TAUTINĖS MAŽUMOS18

SVEIKINAME 
• JULIJA JEKENTAITĖ-ALEKSANDRAVIČIENĖ1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• PRANEŠIMAS SPAUDAI

TEATRAS 
• Arūnas Vozbutas.
VILIOJANTIS VOKIEČIŲ TEATRAS
1

RADIJO TEATRAS 
 Janiną Babiliūtę kalbina Ridas Viskauskas.
NEAPŠVIESTAS RAMPOS
1

PROZA 
• Juozas Savickas.
TRYS FORTEPIJONAI MARCINKONYSE
2
• Renata Šerelytė.
LAUKINIO MĖNULIO FAZĖ
3

POEZIJA 
• (poemos ištrauka; I dalies pradžia).
VLADAS BRAZIŪNAS
3

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
GASPARO PASAULIS
1
• Alvydas Šlepikas.
EILĖRAŠČIAI TUŠČIAI GALVAI
6
• Ričardas Šileika.
PAGAMINTA 2002-AISIAIS ALYTUJE.
VARTOJIMO LAIKAS NERIBOTAS
7
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ISTORINĖS ATMINTIES ŽARIJOS
• Ieva Siminonytė.
ŽMONĖS
• Eglė Petkevičiūtė.
RASTA RAMYBĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• ROMUALDAS AUGŪNAS: "NEBIJOTI BAIMĖS"
• Antanas Sutkus.
REALYBĖS ŠVIESOS NUTVIEKSTI
1

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

KRONIKA 
• S.SONDECKIO SPAUDOS KONFERENCIJA8
• BIRŽELIO "NEMUNAS"1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DEMOKRATIJA
2

RADIJO TEATRAS

NEAPŠVIESTAS RAMPOS

Janiną Babiliūtę kalbina Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Paskutinis aktorės M.Mironaitės vaidmuo radijo teatre - Edita Telman B.Vik pjesėje "Kelionė į Veneciją" (1996 m.)
G.Žilinsko nuotrauka

Pabaiga. Pradžia 27 numeryje

Teatre viena aktualiausių yra režisūros problema. Kaip ji sprendžiama radijuje?

Apie radijo režisūrą daugiau papasakotų radijo režisieriai, ilgus metus dirbę prie mikrofono. Radijo teatro aušroje, kai nebuvo šiuolaikinių kompaktinių diskų su įvairiausių garso efektų įrašais, režisūra daug pastangų dėjo, siekdama sukurti įvairialypį, margaspalvį garsų pasaulį: sukelti vėjo, lietaus, jūros ošimo įspūdį, išgauti žingsnių per sniegą, smėlį ar medines grindis skambesį, akustiškai perteikti uždaros patalpos, gatvės ar lauko erdvės specifiką. Vėliau imta vengti iliustratyvumo, dažniau pasitelkiant radijo vaidinimams muziką, ieškant prasminės žodžio ir muzikos motyvo ar frazės jungties. Pastaruoju metu kuriamos garsinės metaforos, naudojantis visais radijo teatro elementais ir…netgi tyla (tylos pauzės eteryje kartais būna iškalbingesnės negu scenoje, kur, įsiviešpatavus tylai, dėmesį tebeblaško vizualūs dalykai).

Štai vienas radijo metaforos pavyzdys. Daugelio radijo pjesių autoriaus - esto Jürio Tuulliko kūrinyje "Baigsiu rašyti, tada…", rašytojui rašant motinai paskutinį laišką, fone nuolat barbena į stogą krintantys kaštonai. Tai detalė, atskleidžianti radijo specifiką ir įkvepianti režisieriaus fantaziją. Krintantys kaštonai gali papsėti kaip lietaus lašai, iliustruodami veiksmo laiką - rudenį, gali linksmai trinksėti arba grėsmingai griaudėti, perteikdami pjesės herojaus jausmų ir minties kaitą.

Radijo režisūros pagrindinė problema yra ta, kad trūksta jaunų žmonių, norinčių režisuoti radijuje. Neišvaizdi radijo studija plikomis sienomis, negyvos mikrofonų akys - tokiomis sąlygomis, rodos, nieko pribloškiančio negalėsi sukurti. Tad suprantama, kad visi veržiasi į sceną, kur kryžiuojasi talentų špagos, kristalizuojasi naujos idėjos, blykčioja vienas už kitą įspūdingesni konkuruojančių genijų fejerverkai, kur tu - didesnis ar mažesnis - vis tiek būsi "matomas".

Radijui yra talkinę nemaža regimojo teatro režisierių. Kaip jiems, mąstantiems vaizdais, sekasi radijo teatre?

Ne tik visų Lietuvos teatrų, bet ir kino režisieriai, taip pat aktoriai kūrė radijo spektaklius. R.Juknevičius, J.Rudzinskas, H.Vancevičius, A.Kernagis, J.Miltinis, K.Kymantaitė, A.Ragauskaitė, D.Tamulevičiūtė, P.Gaidys, L.Lurjė, K.Ginkas, A.Inozemcevas, A.Žebriūnas, A.Kundelis, A.Dausa, L.Zelčius, A.Bružas, A.Šlepikas ir daugelis kitų - visi jie dirbo čia be įprastinių vaizdinių priemonių, jei taip galima pasakyti, "užrištomis akimis". Kaip jiems sekėsi? Nelygu, kokią medžiagą gaudavo į rankas, kiek laiko galėdavo tam darbui skirti, kaip pavykdavo surinkti balsų ansamblį. Vis dėlto žmonės, kurių pagrindinė profesija yra susijusi su scena ar ekranu, labiau mąsto vaizdais, jų meninės vizijos - vizualinės. Darbas radijuje jiems - antraeilis, dirbamas atliekamu metu. Tačiau buvome dėkingi visiems, kurie sutikdavo kartą, kitą prisiimti radijo meno kūrėjų dalią - tai yra būti "nematomi", neapšviesti scenų rampos, kurie dirbdavo nejausdami publikos reakcijos, negirdėdami savo atliktam darbui skirtų aplodismentų. Jie atsivesdavo prie mikrofono savo bendraminčių "komandas", ateidavo su sava interpretacija, savo stiliumi bei reikalavimais ir praturtindavo radijo teatrą savitais režisūriniais sprendimais, naujais aktorių balsais.

Kaip atrenkami aktoriai radijo teatre? Koks pačių aktorių požiūris į darbą prie mikrofono?

Radijo teatras neturi etatinių aktorių. Užtat jo dispozicijoje - visa Lietuvos aktorių brolija. Kokie atrankos kriterijai? Visų pirma - balso charakteristika. Aktoriaus išorė - visai nesvarbu. Gali būti menkutis, mažutis ir suvaidinti galiūną. Ir atvirkščiai. Prisimenu vieną karikatūrą lenkų spaudoje: prie mikrofono dvi garbaus amžiaus storulės traukia vaikams dainelę: "Mes, mažos mergytės, dainuojam daineles…" H.Böllis radijo pjesėje "Koncertas keturiems balsams" yra davęs chrestomatinį radijo teatre vaidinančio balsų ansamblio pavyzdį. Čia personažai pavadinti balsais: Bosas (tėvas), Mecosopranas (motina), Sopranas (duktė) ir Tenoras (sūnus).

iliustracija
Darbymetis radijo teatro studijoje. Iš dešinės: aktoriai A.Gregorauskaitė, J.Kavaliauskas, A.Zigmantavičius, R.Bagdzevičius, S.Račkys ir A.Chadaravičius
Nuotrauka iš radijo teatro archyvo

Antra sąlyga - aktoriaus meistriškumas. Mažytė elektroakustinė ausis - mikrofonas - be galo jautri: ji girdi subtiliausius balso, intonacijos virpesius ir fiksuoja mažiausius netikslumus, netiesą. Užtat aktoriui suteikiama galimybė perteikti įvairiausias žodžio prasmes bei potekstes, išgyvenimų niuansus, pasak vieno scenos meistro, penkiasdešimt kartų skirtingai ištarti "taip" ir "ne".

Gaila, daug balsų nepatenka į radijo teatro akiratį todėl, kad nebūna pastebėti dėl režisierių aplaidumo ar dėl to, kad yra "per toli", kituose miestuose, o ne čia pat, po ranka. Na, o tų, kurie čia dirba, kūrybos kokybei turi įtakos darbo radijuje specifika - didelis tempas, ribotas repeticijų ir įrašo laikas. Teatre spektaklis kuriamas mėnesį, du, net pusmetį ar dar ilgiau, radijuje jis surepetuojamas ir įrašomas per vieną ar kelias dienas. Dar savaitė, kita montažui, garsiniam apipavidalinimui, ir viskas, - nieko nebepakeisi ir nebeištaisysi. Aktoriai dažnai ateina į radiją, didžiąją energijos dalį atidavę scenai, be to, darbas čia kai kam būna tik papildomas uždarbis. Yra buvę atvejų, kai ateinama ne tik nepasiruošus, bet ir visai nemačius teksto,- tada prasideda blaškymasis, rausimasis po visas kišenes, kol režisierius pakiša atsarginį egzempliorių. O įrašui duotas laikas bėga, kolegos erzeliuoja, nes vieno laukia televizija, kito - kino studija, dar kito - dubliažai, saviveikla, visi baisiai skuba, repetuoti nebėra kada…Belieka improvizuoti. Ak, tos improvizacijos prie mikrofono! Čia kiekvienas parodo, ką gali. Ir kartais nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Tačiau ne visada tokie nutikimai gerai baigdavosi. Jeigu pagrindinio vaidmens atlikėjas ateidavo pernelyg "pavargęs", įrašą tekdavo atidėti; epizoduose vaidinantiems "iškritus iš žaidimo", būdavo skubiai ieškoma pakaitalo čia pat, radijo koridoriuose. Kartą "nuovargis" apėmė aktorių įpusėjus darbą, tad antrąją vaidmens pusę suvaidino kitas, - mat vaidinimą tą dieną žūtbūt reikėjo įrašyti…Tačiau tokių nuotykių pasitaikydavo retai. Šiaip ir aktoriai, ir režisieriai stodavo prie mikrofono gerai pasiruošę, ir šiandien radijo teatro fonduose turime daug puikių jų darbų.

Kaip keitėsi radijo teatro padėtis, Lietuvai atgavus nepriklausomybę?

Tik pradėję laisviau kvėpuoti, dar nespėję suvokti, ką mums reiškia, kokias galimybes atveria atgauta nepriklausomybė, 1991 metų sausį buvome okupuoti. Paradoksalu, bet būtent tada pasijutome pagaliau išsivadavę: išvaryti iš darbo vietų kaip stovim, palikome tenai ne tik aparatūrą, archyvus, fondus, bet ir senus įpročius - cenzūros baimę, norą bet kokia kaina apsidrausti. Anksčiau, jeigu norėdavome pastatyti nekonjunktūrinį veikalą, jis turėjo būti iš anksto aprobuotas. Parodai tokį tekstą vienam viršininkui, tas klausia: "O anas ar jau matė?" Nematė. Tada eini pas aną, o tas taip pat: "O tas, pirmasis, ar jau matė?" Pagaliau nueini pas patį aukščiausią, tas irgi: "Ar tarybos nariai jau matė?" O tarybos narių apie dešimt. Taip ir prasideda nesibaigiančios "kalvarijos". Kol visus apvaikščioji, kol surankioji visų nuomones, - o kiek galvų, tiek nuomonių, - visi norai ką nors daryti išblėsta… Iš noro apsidrausti į mūsų repertuarą nepateko B.Brechtas, J.Kiltis, net tuo metu populiarus A.Gelmanas. Tad suprantama, kad dažniau rinkdavomės tekstus, kurių nereikėtų iš anksto su niekuo derinti. A.Christie, G.Simenonas ir A.Conanas Doyle`is čia buvo "be konkurencijos"…

Okupacijos dienomis lakstydami su maišais garso juostų iš vieno miesto galo į kitą (įrašus darėme vienoje vietoje, laidas transliavome - kitoje, reikalus tvarkėme - trečioje), nebeturėjome laiko laukti palaiminimo iš viršaus, - dirbome savarankiškai ir operatyviai. Praėjus vos dviem savaitėms po Sausio 13-osios įvykių, tuometinio Valstybinio akademinio dramos teatro mažojoje salėje, be atlygio talkinant teatro aktoriams, garso režisieriams ir kitam personalui, įrašėme pirmąją "okupacinę" premjerą - Just.Marcinkevičiaus poemos "Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas" fragmentus. Ji skambėjo pilnoje Parlamento gynėjų Nepriklausomybės aikštėje. Tai buvo įrodymas, koks gyvybingas yra radijo teatras.

iliustracija
Garsioji radijo teatro trijulė: iš kairės - garso režisierius R.Kudirka, režisierė H.Jackevičiūtė ir redaktorius P.Morkus
Nuotrauka iš radijo teatro archyvo

Grįžę po okupacijos į senas patalpas, prie senos tvarkos nebegrįžome, - galėjome be tarpininkų užmegzti ryšius, susirašinėti, bendrauti. Parengėme šiuolaikinės radijo dramaturgijos programą "Kontaktai", kurioje skambėjo latvių, estų, suomių, švedų, norvegų, islandų, danų, vokiečių, slovėnų ir kitų Vakarų šalių autorių kūriniai. Pradėjome dalyvauti tarptautiniuose radijo teatro festivaliuose. Pasaulyje radijo teatras populiarus, turi kultūriniame gyvenime svarias pozicijas.

Kaip manote, kodėl radijo teatro kritika tarsi nepastebi?

Et, ko norėt iš kritikos, jeigu Nacionalinis radijas savo paties teatro 75-mečio nepastebėjo, jubiliejinėmis dienomis paminėdamas ne savo, nors ir sukriošusio, bet garbaus senolio sukaktį, o 150-ąsias N.Gogolio mirties metines. Anekdotas? Ne. Nes norisi labiau verkti, nei juoktis…

O kritikai pirmiausia rūpi reikšmingiausi, iškiliausi teatro proceso reiškiniai. Radijo teatras kaip tas juodadarbis kurmis triūsia kažkur nematomas po žeme, retkarčiais išrausdamas teatrinio gyvenimo kelyje didesnę ar mažesnę krūvelę. Vienas, bėgdamas į pasaulinio garso režisieriaus spektaklį, užkliuvęs už jos, nusikeikia, kitas paspiria, kad nesimaišytų po kojomis, dar kitas nusistebi,- iš kur šiais laikais tas dinozauras iš mezozojaus eros?! Kartais kritikai vis dėlto mus pastebi ir, atsitiktinai ką nors išgirdę, mesteli repliką - dažniau neigiamą. Ko tik nesame prisiklausę! Radijo teatras - ir užakęs, prieštvaninis liūnas, ir gryna nesąmonė, nes ištroškę scenos meno atseit gali patys ateiti į teatrą ir jo pasižiūrėti (o kaip tiems, kurie nori, bet neišgali, kurie gyvena tolimame užkampyje?!); radijo teatras - tai ir parodija, kaip nereikia režisuoti ir vaidinti (o jau minėtų režisierių radijo darbai, o Lietuvos aktorių žvaigždyno - J.Sipario, S.Juknos, O.Juodytės, H.Jackevičiūtės, K.Kymantaitės, M.Mironaitės, J.Kavaliausko, H.Kurausko, I.Garasimavičiūtės. A.Roseno, N.Gelžinytės, A.Janušauskaitės, J.Miltinio, D.Banionio, B.Babkausko, A.Masiulio, L.Zelčiaus, A.Chadaravičiaus, V.Bagdono ir daugelio kitų - sukurti vaidmenys prie mikrofono?!).

Be abejo, radijo teatre yra dalykų, vertų kritikos. Bet čia sukurta ir gerų spektaklių, sudarančių Lietuvos radijo aukso fondą. Daug kas lieka nepastebėta dėl informacijos stokos. Sovietmečiu reklama nebuvo madinga. Bet LRT turėjo savo savaitraštį "Kalba Vilnius", kuriame buvo skelbiama radijo teatro programa, anotuojamos premjeros; tada pasirodydavo straipsnių, recenzijų ir diskusijų dėl radijo teatro darbo. Dabar transliuojamų vaidinimų sąrašėlis vos įžiūrimas didžiuliame kultūrinių renginių sraute. Prieš keletą metų Stokholme susipažinau su Švedijos radijo teatro darbu. Didelį įspūdį padarė tai, kaip jie moka save reklamuoti, - daro viską subtiliai, neprikišamai, patraukliai. Transporte, bibliotekose, kavinėse ir kitose žmonių susibūrimo vietose paskleidžiami spalvingi lapeliai su radijo teatro programa, iliustruota nuotraukomis, papildyta anotacijomis, autorių, režisierių, aktorių pasisakymais. Jeigu taip ir mes!..

Kad ir koks būtų radijo teatras, jis yra Lietuvos teatro dalis. Nematomas, neapšviestas rampos šviesų, jis pats daugelį dešimtmečių skleidžia kultūros šviesą (ne veltui lotyniškas žodis "radio" reiškia "spinduliuoju"); jis ateina į kiekvieno namus praturtinti, praverti vartų į literatūros, muzikos ir garsų pasaulį.

Dabar esate tik radijo klausytoja…

Nesu tik radijo klausytoja. Tebesu (ir turbūt visada būsiu) radijo žmogus. Džiaugiuosi gražiais poslinkiais Nacionaliniame radijuje, išgyvenu, kai man atrodo, kad kai kas dar "ne taip". Nueinu į knygyną, akys bėgioja, ieškodamos, kas praverstų radijo programai. Paimu ką skaityti, nejučiomis svarstau, ar tai tiktų radijo teatrui.

Nepagydoma liga?

Taip. Nuo jos jokie vaistai - nei etatų mažinimas, nei baksnojimas į gimimo metrikus - nepadeda.

 

Skaitytojų vertinimai


9334. erika :-( 2004-06-28 11:41
as noriu senos muzikos vaikams

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:25:33 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba