Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-12 nr. 2907

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• APDOVANOTI KONKURSO LAUREATAI
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
• VALSTYBĖ IR TAUTINĖS MAŽUMOS18

SVEIKINAME 
• JULIJA JEKENTAITĖ-ALEKSANDRAVIČIENĖ1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• PRANEŠIMAS SPAUDAI

TEATRAS 
• Arūnas Vozbutas.
VILIOJANTIS VOKIEČIŲ TEATRAS
1

RADIJO TEATRAS 
• Janiną Babiliūtę kalbina Ridas Viskauskas.
NEAPŠVIESTAS RAMPOS
1

PROZA 
• Juozas Savickas.
TRYS FORTEPIJONAI MARCINKONYSE
2
• Renata Šerelytė.
LAUKINIO MĖNULIO FAZĖ
3

POEZIJA 
• (poemos ištrauka; I dalies pradžia).
VLADAS BRAZIŪNAS
3

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
GASPARO PASAULIS
1
• Alvydas Šlepikas.
EILĖRAŠČIAI TUŠČIAI GALVAI
6
• Ričardas Šileika.
PAGAMINTA 2002-AISIAIS ALYTUJE.
VARTOJIMO LAIKAS NERIBOTAS
7
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ISTORINĖS ATMINTIES ŽARIJOS
• Ieva Siminonytė.
ŽMONĖS
• Eglė Petkevičiūtė.
RASTA RAMYBĖ
1

FOTOGRAFIJA 
 ROMUALDAS AUGŪNAS: "NEBIJOTI BAIMĖS"
• Antanas Sutkus.
REALYBĖS ŠVIESOS NUTVIEKSTI
1

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

KRONIKA 
• S.SONDECKIO SPAUDOS KONFERENCIJA8
• BIRŽELIO "NEMUNAS"1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DEMOKRATIJA
2

FOTOGRAFIJA

ROMUALDAS AUGŪNAS: "NEBIJOTI BAIMĖS"

[skaityti komentarus]

iliustracija

Išleidote antrą savo fotografijų knygą "Žmonės kalnuose", kurioje vėl atgyja Jūsų jaunystės metai, praleisti kalnuose su fotoaparatu. Daug viršūnių įveikta Vidurinėje Azijoje, daug lietuviškų vardų ten nuskambėjo sovietiniais metais. Bet ar galima po svetimus kalnus laipioti ir juos lietuvinti?

Anuo metu su pasididžiavimu įvardindavome save kalnuose: "Žalgiris", "Nemunas", "Vilniaus universitetas" ir kitaip. Norėjome matyti save SSSR platybėse. Bevardei viršūnei suteikiamas pirmojo įkopėjo vardas. Viršūnių tiek daug, kad pavadinamos tik didžiausios, paliekamas raštelis. O vietiniai taip aukštai nekopdavo. Jie ir į alpinistus žiūrėjo kaip į keistuolius. Jų tikėjimas toks - nelįsti į aukštybes, kur žmogus negyvena. Ten kitų valdos. Žinoma, ir tarp jų vėliau atsirado alpinistų.

O kam tie rašteliai paliekami?

Raštelis viršukalnėje - įrodymas, kad tu ten buvai. Kito įrodymo nėra. Ieškai iš akmenų sukrautos piramidės, o po akmenimis - konservų dėžutės. Randi raštelį, kuriame ranka parašyta, kokią dieną, kokią valandą, kokie alpinistai čia buvo. Parašyta ir iš kur atėjo. Juk būna, kad dingsta besileisdami, tad lengviau orientuotis gelbėtojams. Rašoma ir kokiu keliu numatoma leistis. O Gedimino Akstino viršūnėje paliktas metalinis trikampis su pavardėmis. Jis ir dabar tebėra Tian Šanio kalnuose. Neseniai daugiau kaip 100 alpinistų iš Vilniaus keliautojų klubo įkopė į G.Akstino (jis žuvo 1959 m.) viršukalnę ir rado trikampį, kurį ten padėjome 1965-aisiais.

Skaitant anų metų Jūsų įspūdžius, atrodo, kad jūs visai nesigailit, kai nepavyksta įkopti. Negi iš anksto reikia ruoštis ir pralaimėjimui?

Kai kurie alpinistai kremtasi dėl nesėkmės. Bet geriau save įtikinti: jeigu nepavyko, taip buvo lemta. Ne žmogus nugali kalnus, o kalnai tau leidžia arba neleidžia įkopti. Tada, kai nepavyksta, nereikia sielotis. Visada tikiesi grįžti ir įsitikinti kalnų palankumu. Sovietiniais laikais, kai kur skambėjo tik žodis "pobeda" ("pergalė"), kalnų nugalėtojai širdy jausdavosi esą šapelis prieš kalnų didybę.

Kaip ir žmogus Jūsų fotografijose: kartais tik taškelis. P.Normantas skundėsi, kad jam džiunglėse per mažai šviesos. Jums kalnuose jos buvo per daug?

Taip. Todėl ir pirmieji negatyvai nelabai vykę, dar neturėjom automatikos. Nors ir ji kalnuose "išeitų iš proto", ji juk ne tam pritaikyta. Eksponometras rodydavo neaišku ką. "Zenito" objektyvas buvo be išlaikymo, reikalingo kalnams. Uždarydavau diafragmą net iki 16. Su tamsiais akiniais - normalu, nusiimi - pliūpsnis šviesos. Sniegas labai spindi, kitokia atmosferos sudėtis: 6000 m aukštyje deguonies jau tik trečdalis.

Ar jūs vienintelis fotografuodavote tose kelionėse?

J.Antanavičius, dabartinis Muzikos akademijos rektorius, neblogai fotografavo, P.Kuncė, A.Varanka, kuris ir filmavo. Turistinį fotografavimą skatino būtinybė pateikti ataskaitą, gauti prizinę vietą ir medalių. Į specialų fotografavimą buvo žiūrima kaip į trukdymą: reikia sustoti, papozuoti, o maršrutas - laikrodžio tikslumu. Laiko mažai, jau temsta, o tu dar stoviniuoji. Kai kas ir supykdavo: "Laikas!"

O kas Jus mokė fotografuoti?

Į kalnus kopė ir R.Dichavičius, taigi kartu mokėmės fotografuoti. Jis važinėjo motociklu, jau kūrė aktus, o aš pozavau jo kurso draugams Dailės institute. Svajojome: susirasime pinigų, pasikviesime gražių panelių, malūnsparniu - į kalnus, ir sniegynuose fotografuojame aktus. Jis sakydavo: "Žiūrėk, kokia faktūra! Kad taip paguldytume ar pasodintume ant ledo..."

Kad ir dabar kai kur uolos ir akmenys Jūsų fotografijose - lyg akto formos, kaip K.Mizgirio Nidos smėlynai.

Reikia gal kito požiūrio. R.Dichavičius kalnuose fotografavo labai įdomius akmenis, gėles, suskeldėjusią žemę. Man labiau rūpėjo žmonės, nors irgi - kalnų peizaže.

O kodėl fotografavote ne vien draugus, bet ir nepažįstamus kalniečius?

Jie man buvo įdomūs, nors anuomet neketinau iš jų daryti parodos, tuo labiau knygos. Jų gyvenimas - kitoks, o tipažai! Bet nelengvai pagaunami. Vyrai kartais pykdavo, ypač nesileido moterys į kalbas. Bet kai apsistodavome priekalnėse kokiam mėnesiui, nebebuvom prašalaičiai. Samdydavom iš jų arklius, asilus, atsirasdavo bendrų interesų.

Dušanbės ar Ošo turguje kartais pasigirsdavo: "Zarežu!" ("Papjausiu!"). Pradedi aiškinti, ko esi atvykęs. Sakai, kad labiausiai norėtum čia nufotografuoti kalnus arbūzų ar pomidorų. Geriausi kadrai - vis vien slapčia, o jau pokalbiai - po to. Ir kituose kraštuose taip darydavau.

Dirbau be blykstės, su ilgu išlaikymu, fotoaparatu "Praktika". Todėl daug sujudėjusių kadrų. Antra vertus, jie dabar įdomūs meniškumu.

Kaip su A.Macijausku rinkote kadrus knygai?

Jei ne jis, knyga nebūtų išėjusi - užsispyręs žmogus. Padiskutuodavome. Nesu mėgėjas formalios fotografijos, o Aleksandras ieško formų, vertina net kadrus su broku. Išrausė archyvus, todėl knygoje daug iki šiol nerodytų darbų, yra net aktų.

Kas Jus mokė laipioti į kalnus?

Du mokytojai. Kaune - Gediminas Akstinas, kai 1958 m. įstojau į alpinizmo sekciją, dar būdamas studentas. Paskyrimą po studijų gavau į Vilnių, kur alpinistams vadovavo Feliksas Mieliauskas. Jis dėjo didelių vilčių į mane. Dirbau elektros skaitiklių gamykloje, mečiau darbą ir porai mėnesių išdūmiau į kalnus - kelti kvalifikacijos.

Kur treniruodavotės Lietuvoje?

Bėgiojau krosą, o salėje - gimnastika. Labai tiko upių skardžiai: priešais Vingio parką, Puškoriai prie Vilnios, net Sereikiškių parkas. Žiemą leisdavomės su virvėmis, mokėmės valdyti ir ledo techniką.

Į daugiaaukščius nelaipiojot kaip "vorai"?

Žmonės - "vorai" - reti. Jų pirštai ypač jautrūs ir stiprūs, todėl nenuvargsta. Jie gali ir ant vieno piršto kaboti kokiame 30-ame aukšte. Aš laipiojau į medžius su virvėmis. Eiti šakomis - irgi alpinizmo elementai.

Dabar dar įlipate į medį?

Neseniai į slyvą įkopiau: prisitraukiau, ir - kabarai! Pats nustebau.

Ar mokė Jus įveikti baimę?

Taip. Sakė: jeigu nebijai, tai jau blogai. Potencialus nukritimas ar savižudybė. Reikia blaiviai įvertinti, kas gali atsitikti, bet bijoti be reikalo - irgi neverta. Dauguma bijo kopti stačiu sniego šlaitu. Kuo labiau bijo, nuožulniau gulasi, tuo greičiau nulekia žemyn. Fizikos ir gyvenimo dėsnis - nebijoti statumos!

Jeigu būtumėte jaunas, ar koptumėte į Himalajus?

Būtinai! Dar ir dabar slaptą svajonę turiu: nors papėdės maršrutais įkopti iki 5000 metrų. Juk ir senukai ten važiuoja. Yra nešikų, kurie neša visą mantą, tai lieka tik fotoaparatas. Bet ateina metas, kada pačiam save nešti reikia. Nežinau, ar pavyks...

Kalbėjosi SKIRMANTAS VALIULIS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:25:30 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba