Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-07-12 nr. 2907

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• APDOVANOTI KONKURSO LAUREATAI
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS1

AKTUALIJOS 
 VALSTYBĖ IR TAUTINĖS MAŽUMOS18

SVEIKINAME 
• JULIJA JEKENTAITĖ-ALEKSANDRAVIČIENĖ1

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
VILNIAUS FESTIVALIO PUSLAPIAI
2
• PRANEŠIMAS SPAUDAI

TEATRAS 
• Arūnas Vozbutas.
VILIOJANTIS VOKIEČIŲ TEATRAS
1

RADIJO TEATRAS 
• Janiną Babiliūtę kalbina Ridas Viskauskas.
NEAPŠVIESTAS RAMPOS
1

PROZA 
• Juozas Savickas.
TRYS FORTEPIJONAI MARCINKONYSE
2
• Renata Šerelytė.
LAUKINIO MĖNULIO FAZĖ
3

POEZIJA 
• (poemos ištrauka; I dalies pradžia).
VLADAS BRAZIŪNAS
3

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
GASPARO PASAULIS
1
• Alvydas Šlepikas.
EILĖRAŠČIAI TUŠČIAI GALVAI
6
• Ričardas Šileika.
PAGAMINTA 2002-AISIAIS ALYTUJE.
VARTOJIMO LAIKAS NERIBOTAS
7
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ISTORINĖS ATMINTIES ŽARIJOS
• Ieva Siminonytė.
ŽMONĖS
• Eglė Petkevičiūtė.
RASTA RAMYBĖ
1

FOTOGRAFIJA 
• ROMUALDAS AUGŪNAS: "NEBIJOTI BAIMĖS"
• Antanas Sutkus.
REALYBĖS ŠVIESOS NUTVIEKSTI
1

LIETUVIAI SVETUR 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

KRONIKA 
• S.SONDECKIO SPAUDOS KONFERENCIJA8
• BIRŽELIO "NEMUNAS"1

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
DEMOKRATIJA
2

AKTUALIJOS

VALSTYBĖ IR TAUTINĖS MAŽUMOS

[skaityti komentarus]

Tautinių bendrijų seminaruose, konferencijose aktyviai domimasi valstybės vykdoma nacionaline politika, klausiama kokia tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. Į "Literatūros ir meno" klausimus atsako Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius ANTANAS PETRAUSKAS.

Europos Sąjunga, į kurią ruošiasi stoti Lietuva, tarp 5-6 svarbiausių reikalavimų būsimoms savo narėms mini ir tautinių mažumų padėtį tose šalyse. Kodėl tiek daug dėmesio kreipiama į tautines mažumas?

Tautinių mažumų padėtis vienoje ar kitoje šalyje yra svarbus rodiklis, parodantis demokratijos, kultūros lygį. Tautinių mažumų teisių apsauga padeda palaikyti politinį stabilumą valstybėje, kurti pilietinę visuomenę, išvengti konfliktų, įtampos. Kur gali nuvesti etniniai, religiniai konfliktai, rodo pavyzdžiai daugelyje pasaulio regionų, taip pat ir Europoje. Tokių konfliktų pasekmės būna skaudžios.

Lietuvoje visada buvo būdinga tolerancija kitų tautybių žmonėms, pagarba kitoms kultūroms, religijoms. Lietuvos valstybės nacionaline politika siekiama padėti tautinėms mažumoms išlaikyti tapatumą, integruotis į ekonominį ir kultūrinį šalies gyvenimą. Tautinėms mažumoms svarbu išsaugoti gimtąją kalbą, puoselėti kultūrą, tradicijas, papročius, išpažinti savo religiją. Šių tikslų tautinėms mažumoms be valstybės pagalbos pasiekti būtų sunku. Tam reikalinga materialinė bazė, finansai, atitinkamų sričių specialistai.

Tautinių mažumų padėtis, kaip ir žmogaus teisės, nėra tik atskiros šalies vidaus reikalas. Tai yra ir tarptautinės bendrijos, tarptautinių organizacijų rūpestis. Europos Sąjunga, ruošdamasi priimti naujas nares - valstybes, atidžiai stebi ir tautinių mažumų padėtį tose šalyse. Narystės Europos Sąjungoje aktyviai siekia ir Lietuva. Todėl svarbu garantuoti tautinių mažumų teises, tenkinti jų teisėtus poreikius ir interesus.

Lietuva šioje srityje daug padarė. Tai pripažino čia lankęsi tarptautinių organizacijų, taip pat ir Europos Tarybos, kurios narė yra Lietuva, atstovai. Tautinių mažumų padėtis mūsų šalyje atitinka tarptautinius standartus. Lietuvos patirtis šioje srityje turi ir tarptautinę reikšmę, kurią ne kartą yra pažymėję kitų valstybių atstovai, buvoję mūsų šalyje.

Kokie tie tarptautiniai standartai ir kokius reikalavimus jie kelia?

Šie standartai yra apibrėžti tarptautiniuose dokumentuose, vienas jų - Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurioje pažymimas šalių įsipareigojimas sudaryti sąlygas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, išsaugoti savo savitumo pagrindus - religiją, kalbą, tradicijas. Tam reikalui reikalinga atitinkama materialinė bazė, finansavimas. Valstybė finansiškai remia religines konfesijas. Šalyje veikia 203 mokyklos, kuriose dėstoma lenkų ir rusų kalbomis, yra įsikūrusios baltarusių, vokiečių ir žydų mokyklos. Kitos tautinės mažumos (romai, totoriai, graikai, ukrainiečiai) turi sekmadienines mokyklas ar klases, kuriose sudarytos galimybės mokytis gimtosios kalbos, susipažinti su sava kultūra, istorija.

Svarbią tautinių bendrijų veiklos dalį sudaro kultūrinė veikla, tradicijų, papročių puoselėjimas. Tautinės bendrijos turi meno kolektyvus, chorus, ansamblius. Jie koncertuoja tautinių mažumų meno saviveiklos festivaliuose, savo istorinėse tėvynėse, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Šitaip palaikoma tautinė savimonė, praturtinamas žmonių laisvalaikis. Su tautinių bendrijų kultūra, menu susipažįsta kitų tautybių gyventojai.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas Vilniuje yra įsteigęs Tautinių bendrijų namus, skirtus tautinių mažumų kultūrinei ir šviečiamajai veiklai. Juose įsikūrė ukrainiečių, baltarusių, vokiečių, moldavų, vengrų ir kitų tautinių bendrijų organizacijos. Čia vyksta susitikimai, seminarai, konferencijos, koncertai, vakaronės, pažymimos nacionalinės įvairių tautų šventės. Bendrijos kaupia knygas gimtąja kalba, tautinę atributiką.

Valstybė, savivaldybės remia ir palaiko šią veiklą. Tautinių mažumų meno kolektyvai aprūpinami rūbais, muzikos instrumentais. Valstybinės institucijos, savivaldybės suteikia patalpas repeticijoms, sumoka už koncertų salių nuomą, iš dalies padengia koncertinių kelionių išlaidas, nors savivaldybės ne visada pakankamai įvertina paramos tautinių mažumų organizacijoms svarbą ir politinę reikšmę.

Štai Tautinių bendrijų namus Vilniuje ne vienerius metus slegia didelė mokesčių už šilumą, kitas komunalines paslaugas našta. Namų administracija kreipėsi į miesto savivaldybę dėl panaudos sutarties sudarymo. Tačiau klausimas iki šiol neišspręstas.

Nebaigiami tvarkyti ir Rusų kultūros centro steigimo sostinėje reikalai.

Kaune pagaliau suteiktos patalpos romų veiklai. Tačiau kitos tautinės bendrijos nesulaukia patalpų. Tikimės, kad miesto savivaldybė kiek galima greičiau patenkins jų pageidavimus.

Įvairios politinės partijos, artėjant eiliniams savivaldybių tarybų rinkimams, savo programose deklaruoja paramą tautinėms mažumoms. Tų pažadų nederėtų pamiršti ir po rinkimų.

Iš kai kurių politikų lūpų galima išgirsti, kad Lietuvoje siekiama asimiliuoti tautines mažumas.

Lietuvos valstybė nėra suinteresuota asimiliuoti tautines mažumas ir šito nesiekia. Daug daroma, kad tautinių mažumų atstovai išsaugotų savo tautinę tapatybę, kultūrą, papročius. Tačiau ne mažiau svarbu, kad visi šalies piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės, būtų visaverčiai visuomenės nariai, gerai mokėtų valstybinę kalbą, galėtų sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Asimiliuoti tautines mažumas būtų žalinga ir pačiai valstybei. Kaip rodo pavyzdžiai pasaulyje, nutautėję, praradę savo istorines šaknis asmenys netampa ir gyvenamosios šalies kultūros ugdytojais, o greičiau virsta marginalais.

Ar pakankama Lietuvos teisinė bazė tautinių mažumų teisėms laiduoti?

Tautinių mažumų teisės įtvirtintos pagrindiniame šalies įstatyme - Konstitucijoje, Tautinių mažumų įstatyme, kuris buvo priimtas 1989 m. lapkričio 23 dieną. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio teisinis dokumentas Rytų Europoje. Šis įstatymas savo dvasia atitiko demokratinių valstybių tradicijas ir suvaidino svarbų vaidmenį konsoliduojant visuomenę sudėtingu laikotarpiu, kai buvo atkuriamas Lietuvos valstybingumas.

Tautinių mažumų teisės taip pat įtvirtintos Valstybinės kalbos įstatyme, Pilietybės įstatyme, Visuomeninių organizacijų įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatyme bei kituose teisiniuose aktuose.

Be to, Lietuva yra prisijungusi prie daugelio tarptautinių sutarčių, ginančių žmogaus, taip pat tautinių mažumų teises.

Kada bus paskelbtas seniai ruošiamas naujas Tautinių mažumų įstatymas?

Naujojo Tautinių mažumų įstatymo ruošimas užsitęsė. Dėl to ne kartą teko pratęsti senojo įstatymo galiojimo laiką. Tačiau skubėti nereikia. Įstatymas priimamas ne vieneriems metams. Jis turi atspindėti tuos pokyčius, kurie įvyko mūsų visuomenėje per pastaruosius 10-12 metų, atitikti tarptautinės teisės reikalavimus.

Tautinių mažumų įstatymo projektas papildytas naujais straipsniais ir patikslina kai kurias galiojančio įstatymo nuostatas, terminus. Projektas patikslina asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teises ir laisves, yra suderintas su kitais įstatymais, Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kitais tarptautiniais dokumentais ir teisės aktais.

Šiuo metu Seimo sudaryta komisija svarsto įstatymo projektą, tautinių bendrijų pareikštas pastabas. Neilgai trukus turėsime naują Tautinių mažumų įstatymą.

Dabar taip pat rengiama Lietuvos etninės politikos koncepcija. Jai paruošti sudaryta darbo grupė, į kurią įeina šalies aukštųjų mokyklų mokslininkai, departamento darbuotojai. Būsima koncepcija turi atsakyti į aktualius klausimus, susijusius su šalies etninės padėties ypatumais, socialine etninių grupių adaptacija, etninių mažumų pilietiniu ir politiniu dalyvavimu visuomenėje, tolerancija, etniniu nepakantumu ir taip toliau. Remiantis etninės politikos koncepcija vėliau bus parengta jos įgyvendinimo programa.

Kokius uždavinius šiandien sprendžia departamentas?

Departamentas įgyvendina valstybės tautinių santykių darnumo politiką, kuri garantuoja Lietuvos tautinėms mažumoms galimybę saugoti savo tapatumą, skatina dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdo pilietiškumą, toleranciją, didina įvairių tautybių žmonių savitarpio supratimą ir pasitikėjimą, ragina gerbti įvairių Lietuvos tautų kultūras, papročius, tradicijas, šalina tautinės nesantaikos kurstymo priežastis.

Departamentas bendradarbiauja su kitų šalių analogiškomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Lietuva yra sudariusi ir ratifikavusi tarpvalstybines sutartis su Rusija, Baltarusija, Lenkija, Ukraina ir kitomis valstybėmis. Šių dokumentų straipsniuose yra apibrėžtos tautinių mažumų teisės ir pareigos, abipusiai susitariančių šalių įsipareigojimai. Siekiame, kad Lietuvos tautinių mažumų padėtis taptų papildomu stabilumo ir pasitikėjimo veiksniu šalyje, svarbiu svertu plėtojant gerus santykius su kaimynėmis valstybėmis.

Kaip departamentas remia tautinių bendrijų veiklą?

Šiuo metu Lietuvoje tautinės mažumos sudaro 18 proc. visų šalies gyventojų. Beveik visi asmenys, priklausantys tautinėms mažumoms, yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Gausiausios tautinės mažumos yra rusų (8 proc.), lenkų (7 proc.) ir baltarusių (1,5 proc.). Iš viso užregistruota 21 tautinė bendrija, kuri vienija apie 260 organizacijų. Daugelis jų aktyviai dirba, propaguoja savo kultūrą, tradicijas Lietuvoje ir užsienyje. Departamentas, vykdydamas Tautinių mažumų kultūrinės veiklos rėmimo programą, remia jų veiklą, teikia finansinę paramą. Pavyzdžiui, šiemet tautinių mažumų organizacijos pateikė 220 projektų, iš kurių 160 yra paremti finansiškai. Prioritetai teikiami tautinėms šventėms, žymių veikėjų paminėjimui, meno festivaliams, koncertams, tradicijų puoselėjimui, sekmadieninėms mokykloms. Skatinami daugiakultūriai projektai, visuomenėje ugdantys pagarbą, toleranciją kitoms kultūroms.

Departamentas taip pat vykdo romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000-2004 m. programą, kurią 2000-ųjų liepos 1 d. patvirtino Vyriausybė. Ją įgyvendinant sudaromos sąlygos romų etninei mažumai integruotis į visuomenės gyvenimą, gerinti romų, gyvenančių Vilniaus miesto taboruose, padėtį. Vilniuje pastatytas Romų visuomenės centras. Jame veikia priešmokyklinio ugdymo grupės, valstybinės kalbos kursai, teikiamos teisinės konsultacijos.

Lietuvos patirtis sprendžiant romų problemas gali būti pavyzdys kitoms šalims. Tai pripažino šalys - Europos Tarybos narės tautinių mažumų vyriausybinių institucijų pareigūnų susitikime Vilniuje.

Būtų įdomu plačiau sužinoti apie šį susitikimą.

Balandžio 25-26 dienomis Vilniuje vyko šalių - Europos Tarybos narių tautinių mažumų vyriausybinių institucijų pareigūnų devintasis susitikimas. Jį surengti buvo pavesta mūsų departamentui kartu su Europos Taryba.

Susitikimo dalyviai (jų buvo iš 27 valstybių) pažymėjo puikų susitikimo organizavimą.

Svarstyta įvairių valstybių politika tautinių mažumų atžvilgiu, Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo eiga ir perspektyvos, tautinių mažumų dalyvavimas visuomeniniame gyvenime.

Man teko garbė skaityti pagrindinį pranešimą "Tautinių mažumų apsaugos politika: Lietuvos modelis".

Susitikimas buvo gera proga parodyti, kaip mūsų šalis rūpinasi tautinėmis mažumomis.

 

Skaitytojų vertinimai


10752. Riteris :-) 2004-10-12 20:44
Cool. padejo rasini parasyti

11031. ruta_vyshnia :-) 2004-10-25 08:20
man ir padejo :)

14733. Tommy`s :-) 2005-03-06 20:12
Ačiū už medžiagą projektui

15722. balamutas :-( 2005-04-12 18:44
sudas galetu ideti ka nors apie konkrecia tautine mazuma ... o ce bendrai ir kazkokiu klausimu atsakinejimas... nepatiko...

15723. lopas :-( 2005-04-12 18:44
sfaasfasfsafas

16060. ?:) :-) 2005-04-27 18:06
man jusu informacija labai konefencijuj padejo, bet galetumet daugiau informacijos ideti... pwz: kodel lietuvoje tiek daug rusu, lenku...tt.

19160. glute2005-10-23 20:34
nu o ar negalit parasyt ko tikslesnio?! kad ir kokiu tautybiu zmones jom priskiriami...

23016. Runaway2006-03-07 14:49
Cia sitas daug kam padejo parasyt rasinius.Man pvz irgi padejo pilietines referata padaryt :)

23199. bebras ir as :-( 2006-03-10 11:27
a,kad nieka nera,ne kas...

23200. linxmute :-) 2006-03-10 11:28
man tokios nesamones visada krenta i akis

24428. gabyttee :-) 2006-04-03 17:59
siaip man irgi padejo pilietinei pasiruoeti, bet galetu boot tikslios info apie kiekviena tautine mazuma!!!!(parociai, kultura ir t.t.)

26037. Justina :-) 2006-05-01 12:35
straipsniukas visai neblogas, viskas konkrečiai parašyta. tik vat radau klaidų statistikoje: lenkų yra 6,7 proc., rusų 6,3 proc. Vat tokie reikalai...:)

44969. marine :-) 2008-02-04 21:03
Šiuo metu tautinių mažumų tema labai aktuali, norėtųsi daugiau informacijos

46463. liepa2008-04-20 09:51
Straipsnis įdomus ir gan konkretus, pritariu, jog norėtųsi, kad šia tema būtų daugiau paršyta.

47045. boli2008-05-27 19:13
straipsnija truksta konkretumo :(

49663. ausra2008-11-16 20:44
truksta konkrecios medziagos,daugiau su lietuva ir jos kultura galetu buti susieta....

52155. BOND 007 :-( 2009-03-25 10:53
nes nera apie tautos migracija apie vokietija viska reikia suzinot bet cia nera shudas111111111!!!!!!!!!!!!!!!!1

58297. lietuvis :-( 2010-04-12 19:12
galetu apie kiekviena tautine mazuma parasyt bent po pora eiluciu :(

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:25:29 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba