Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-04 nr. 3287

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ANTANAS KALANAVIČIUS.
Iš „Progiesmių“
20
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Žodžio menai pavasarį
2
• DONATA MITAITĖ.
Istorijos projekcijos poezijoje
7
• EGLĖ JUODVALKĖ.
Laisvės kova dar laukia savo bardų
7
• Poetinis atkurtos Lietuvos nepriklausomybės balsas Ženevoje

KNYGOS 
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Ilgų nuotolių bėgimas
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
Che ir dabar Che
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• AGNĖ BILIŪNAITĖ.
Naujojo Baltijos šokio meditacija

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atrasti save per judesį
1

DAILĖ 
• IEVĄ PALTANAVIČIŪTĘ kalbina KRISTINA STANČIENĖ.
Monumentaliosios dailės paroda Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Ratas
6

MUZIKA 
 DANGUOLĖ KOTRYNA KAPKANAITĖ.
„Jauna muzika“: papūgos margumo „Elektroakustinio garso galerija 2“
16

PAVELDAS 
• Vilniuje – flamandų dailininko Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“2

PUBLICISTIKA 
•  MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
Gimtojo Kauno labui...
3

POEZIJA 
• JURGIS VININGAS.
7

PROZA 
• KĘSTUTIS ČESNAITIS.
Apsirikimas
5

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kinta

DE PROFUNDIS
O tu dabar man pasakyk,
kodėl tuos rėmuos nėr paveikslo.
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
21
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas
1
• IEVA SALATKAITĖ.
1

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!12
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Galvojimai apie galvas
1
• 14-oji Vilniaus tapybos trienalė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi knygos apie Vytauto Šerio kūrybą
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Jungtys
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam

Šatėnų prieglobstis 
• Vienuoliktoji savaitė121

MUZIKA

„Jauna muzika“: papūgos margumo „Elektroakustinio garso galerija 2“

DANGUOLĖ KOTRYNA KAPKANAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija

Lietuviškam pavasariui, paukščių parskridimo ir gamtos atbudimo laikui, festivalis „Jauna muzika“ kasmet prideda savito skonio, vaizdo ir garso –­ aštresnio, naujesnio ir nepabodusio. Iš kitų festivalių šis išsiskiria ne vien tuo, kad Lietuvos muzikiniame gyvenime užima apytuštę elektroninės, elektroakustinės muzikos nišą, bet ir aiškiai deklaruojama tam tikra misija, kurią nuosekliai vykdo daug metų – štai šįmet Vilniuje festivalis vyksta septynioliktą kartą. Iki 2002-ųjų „Jaunos muzikos“ misija buvo pristatyti klausytojams jaunų lietuvių kompozitorių kūrybą, nuo 2002-ųjų, festivaliui pasukus elektroninės ir elektroakustinės muzikos kryptimi, išryškėjo tendencija aprėpti kuo didesnį šiuolaikinės elekt­roninės muzikos stilistikos ratą, idant spalvingais šiuolaikinės elektroninės ir elektroakustinės muzikos kontekstais bent kiek būtų praplėstas Lietuvos moderniojo meno mėgėjo akiratis. „Jauną muziką“ drąsiai galima pavadinti jaunų kompozitorių saviraiškos terpe, kadangi didžioji dauguma festivalyje dalyvavusių lietuvių kompozitorių yra jaunosios kartos atstovai. Šešiolika metų džiuginęs sostinės klausytojus, šiemet pirmą kartą festivalis atranda ir Kauno bei Klaipėdos meno erdves. Siekdama geriau atspindėti esamas šiuolaikinio meno tendencijas –­­ stilių, žanrų, meno sričių glaudesnį kolaboravimą, 2010-ųjų „Jauna muzika“ suka tarpdiscipliniškumo link ir prisirašo paantraštę „Garso galerija“. Tai logiškas žingsnis – juolab akivaizdu, kad keletą metų festivalio garso meno pavyzdžiai jau neapsieina bent be vaizdo instaliacijos. Skambus tarpdiscipliniškumo tendenciją žymintis pavadinimas „Garso galerija“ neliko tik paantrašte. Dešimtyje galerijų radome visko – pradedant lyderio pozicijų dar nesiruošiančiu užleisti garso menu, vaizdo instaliacijomis, judesio menais, baigiant poetiškumu, prasiveržusiu kai kuriuose festivalio dalyvių pasirodymuose (pavyzdžiui, Rinuso van Alebeeko poezijos skaitymai „Triukšmo garso galerijoje“).

Gal simboliška, kad ryškiausi „Jaunos muzikos“ vakarai – dvi elektroakustinio garso galerijos, kurios pačios savaime yra dviejų sąveika – akustinio ir elekt­roninio, gyvo ir negyvo atlikimo. Taigi pirmąją elektroakustinio garso galeriją būtų galima pavadinti įspūdingu italų fleitininko Manuelio Zurria trijų dalių rečitaliu, kurio vidurinioji dalis buvo skirta lietuvių muzikai (M. Bialobžeskio „Re: Re:...“ ir trys puikūs R. Mažulio kūriniai –­ „Musica falsa“, „Belvedere“ ir „Puja“). Daugiausia publikos dėmesio sulaukęs ir spalvingiausias festivalio koncertas –­­ antroji elektroakustinio garso galerija, vainikavusi „Jaunos muzikos“ koncertus Vilniuje. „Piano LT“ koncertų salėje gegužės 6 d. buvo pažertas margaspalvis pluoštas naujų lietuvių kompozitorių Egidijos Medekšaitės, Jono Jurkūno, Antano Kučinsko, Vytauto Germanavičiaus bei Algirdo Martinaičio opusų. Santūresniu charakteriu pastelinius atspalvius priminė E. Medekšaitės ir V. Germanavičiaus muzika, ryškių bei sodrių spalvų nestokojo Jono Jurkūno kūrinys, o intertekstualumu persmelkti A. Kučinsko ir A. Martinaičio darbai savitais potėpiais komponuoti iš praeities muzikos palečių.

Vakarą pradėjęs Egidijos Medekšaitės „Sinus Iridum“ styginių kvartetui (griežė festivalio veteranas „Chordos“, atlikęs ir kitus elektroakustinio garso galerijos antrosios dalies kūrinius), elektronikai ir vaizdo projekcijai, sukurtas 2010 m., – kūrinys, kuriame E. Medekšaitės stilius – nejuntamas konstruktyvumas – įgavo itin išbaigtą formą. Meditatyvumas glūdėjo reguliariai besikartojančiose akordų sekose, iš kurių ir sudaryta „Sinus Iridum“ muzikinė faktūra. Ryškesnėms harmoninėms struktūroms lėtai keičiant mažiau akcentuotas, kūrėsi nuoseklaus, tolygaus ir nepertraukiamo plėtojimo įspūdis, kurio vizualiu ženklu tapo nenutrūkstantis linijų tekėjimas vaizdo projekcijoje. Pamažu besikeičianti dinamika sudarė kiek statiškos muzikos įspūdį, tačiau būtent E. Medekšaitės kūrinio ramybė išskyrė jį iš festivalio konteksto.

Nerėksmingu ekspresyvumu su E. Medekšaitės kūriniu siejosi Vytauto Germanavičiaus „Outer spaces“ perkusijai, styginių kvartetui ir elektronikai. Šiame opuse V. Germanavičius neria į seną kaip pasaulis, bet vis kompozitorių vaizduotę žadinančią sferų muzikos temą. Pasak autoriaus, kūrinio forma pagrįsta skirtingų dangaus kūnų (Saulės, planetų, asteroidų žiedo ir t. t.) paviršiaus charakteristikomis (kietasis, dujinis, ledinis ir pan.), kurias stengiamasi atspindėti muzikinėmis išraiškos priemonėmis. Kūrinyje daug laisvės palikta atlikėjams, puikiai susitvarkiusiems su improvizacine užduotimi. Autoriaus teigimu, prasidėjusi nuo pulsuojančios ir šilumą skleidžiančios žvaigždės, kosminė kelionė baigiasi ateivių šokiais. Vis dėlto labiausiai kūrinyje jaučiamas judėjimas nuo chaoso link tvarkos.

Kitokio pobūdžio pasirodė jauno įvairiapusiško kompozitoriaus Jono Jurkūno kūrinys „Be pavadinimo“ gyviems ir įrašytiems garsams. Industriniai liepsnojančio miesto siluetai vaizdo projekcijoje atliepė jei ne agresyvios, tai itin dinamiškos bei ekspresyvios muzikos pobūdį styginių kvarteto partijoje. Į atmintį įsirėžė iš ilgai tęsiamų garsų dėliojamos melodinių motyvų užuomazgos ir su industriniais gamyklų vaizdais nori nenori besiasocijuojantis rėksmingas elektronikos gausmas, iš bendros faktūros retkarčiais išsiskiriantys, akimirką žmogaus balsą primenantys ir vėl gausme tirpstantys elektroniniai tembrai.

Antanas Kučinskas kūrinį „Anksčiau aš buvau Melisandra“ tapė kelis atspalvius pasiskolinęs iš ispanų kompozitoriaus Manuellio de Fallos. A. Kučinsko kūrybos technikos aiškumas ir skaidrumas net stebina, o neilgų garsinių darinių repetityvumo principu (loopingu) pagrįstas jo kūrinys „Anksčiau aš buvau Melisandra“ sopranui, mušamiesiems ir elektronikai skambėjo šviežiai ir gaiviai. Kūrinyje naudojami Miguelio de Cervanteso tekstai iš „Don Kichoto“ bei keli segmentai iš M. de Fallos operos „Meistro Pedro lėlių teatras“. Kristinos Žaldokaitės (sopranas) ir Sauliaus Astrausko (mušamieji) atliekamus neilgus melodinius motyvus netrukus pasigaudavo elektronika, motyvams kartojantis tarsi užstrigusiai plokštelei, viršutiniame sluoksnyje atsirasdavo naujas ar kiek transformuotas prieš tai buvęs motyvas. Taip vyko faktūrinis crescendo, kurio skambesys kūrė ritualinio garsovaizdžio aliuziją. Prie kūrinio atlikimo sklandumo nemažai prisidėjo puikus K. Žaldokaitės dainavimas. Šiuolaikinės muzikos erdvėje debiutuojančios vokalistės ne operinis, tačiau stiprus ir sodrus balsas labai tiko A. Kučinsko kūriniui.

K. Žaldokaitės debiutas – ne vienintelis antrojoje elektroakustinio garso galerijoje. „Jaunos muzikos“ festivalyje pirmą kartą buvo atliekama ir Algirdo Martinaičio kūryba. Kompozitorius ir šįkart pokštauja – jo kūrinys dviprasmišku pavadinimu „Eurojobas“ skirtas sopranui (partiją atliko K. Žaldokaitė, kuri šiame kūrinyje buvo mažiausiai komiška), styginių kvartetui (atl. „Chordos“), mušamiesiems (atl. S. Astrauskas), fonogramai, šv. Eurojobui (mįslinga figūra, kurios vaidmenį apsitaisęs vienuolio toga ir šnekučiuodamasis su papūga narvelyje atliko pats kompozitorius), papūgai Maksui (vaizdo instaliacijoje išvydome viename populiariausių internetinių videotinklalapių karaliaujančią papūgą Maksą, kurią dauguma atsimena iš tokių tautiniais priežodžiais tapusių frazių kaip „Pirk bilietą“, „Balius baigtas“ arba iš A. Martinaičio kūrinyje panaudotos frazės „Dievas yra. Aleliuja“), nuotaikingai užbaigė festivalio koncertų ciklą Vilniuje. „Eurojobas“ –­­ performatyvi parodija, kurioje šaipomasi iš visko: kūrinys pradedamas absurdiškai telefoniniais elekt­ronikos garsais, kūrinio teksto struktūra primena litaniją (religinės temos čia gražiai susisiekia su kartkarčiais apsireiškiančio Makso čirptelėjimais „Dievas yra. Aleliuja.“), kurios priegiesmis –­ „Arbeit macht frei“. Nemaža komizmo dozė slypi tame, kas, A. Martinaičio teigimu, macht frei (liet. „išlaisvina“) –­ tai dodekafonija, serializmas, Honeggeris, Hindemithas, mikrotoninė Aloiso Hábos ar lietuvių muzika. Šventvagiškiausias kompozitoriaus sprendimas buvo ne su religine tematika susieti nacių lozungą, bet minėtų XX a. „laisvųjų“ menininkų pavardes bei tų menininkų kūrybą „išlaisvinusių“ kūrybos technikų pavadinimus sudėti į mažne romansinę ir dailią soprano melodiją, muzikines aliuzijas į minimas muzikos stilistikas nukeliant į antrą planą styginių kvarteto partijoje. Nors publikai iškart sugirdytos net kelios komizmo dozės iškėlė klausimą, ar ne per daug pavojingai svyruojama tarp persūdymo ir sveiko humoro, tačiau kompozitoriaus „kvailybių muzikos sąrašui“ (A. Martinaitis) priklausąs kūrinys neabejotinai „išlaisvino“ vakaro atmosferą.

Šiųmetė „Jauna muzika“ siūlė ne tik klausytis, bet ir stebėti, kitaip tariant, žiūrėti į muziką atmerktomis akimis. O žiūrėti buvo į ką jau vien antrojoje elektroakustinio garso galerijoje, klausytojams ir žiūrovams pateikusioje išskirtinai kontrastingą programą. Toks margumas, puikiai atspindėjęs festivalio koloritą, reikalingas dažnai pilkšvam lietuviškam pavasariui.

 

Skaitytojų vertinimai


60055. pilk pilk pilk2010-06-06 22:24
pilkšva lietuviška recenzija

60063. Potepis allegro con fuoco :-( 2010-06-07 00:00
Is tiesu ziurejote i muzika atmerktomis akimis (tai paliudija visame tekste gausiai vartojami dailes terminai: paletes, sodrios spalvos, koloritas, potepiai, pasteliniai atspalviai, margaspalvis, pilksvas - ar ne per daug?), todel prie atmerktu akiu dar norisi palinketi ir atkimstu ausu! Jei rasote apie koncerta, nesudarykite itarimo, kad vis delto netycia nuklydote i paroda. Viso labo.

60065. Cha ...2010-06-07 00:20
Vos perskaiciusi teksta supratau, kad man labiau patinka kulinarija. Tai trumpai "su samciu" pazymesiu, kad sioje rasytineje virtuveje jauciami profaniniai degesiai. Patarsiu - sriuba reikia maisyti kol dar verda, nes kitaip gali pridegti prie puodo dugno. Skanaus!

60068. O ką? :-) 2010-06-07 00:39
O ką? Galim air paskaityti. Jei vis nesurandi to laiko nueiti...

60081. Na, taip ...2010-06-07 20:05
Galima ir paskaityti, jei jau po ranka nieko geresnio neturi. Tik nelabai cia yra ka skaityti. Kai kurie sakiniai parasyti tik del sakinio, uzlopo skyle mintyje ir tiek, bet nieko nesako, tai tiek, dziaukites vasara.

60137. Puiki recenzija!2010-06-09 11:08
Nesupratau komentatoriu skepsio, cia ka - izeisti (nekviesti, neatlikti, ...)kompozitoriai reiskiasi? Puiki, profesionali recenzija. Saunuole Danguole! Laikykis! Sunys loja, karavanas eina.

60139. 60137-am2010-06-09 14:12
Nei profesionali, nei recenzija. Nereikia kiekviena karta rasinet tu nesamoniu po komentatoriu nuomonem, tarsi kokiam vyresniajam broliui kvailiems skaitytojam. Tam ir yra internetas, kad nieko nelaukdamas kiekvienas gali pasakyt savo nuomone. Ir nieko blogo tame nera, tik taip kazkas suzino, ko vertas jo straipsnis.

60142. chi chi2010-06-09 23:17
menkavertiškesnį vertinimo kriterijų už internetinius komentatorius sunku būtų ir sugalvot :D jeigu į tokius dalykus, kaip anoniminiai neišpildytos saviraiškos proveržiai, būtų rimtai reaguojama, pasaulis būtų labai liūdnas

60144. asd2010-06-10 07:24
kiek matau tai cia dauguma kritikuoja kritike . bet kaip muzika ? o kaip muzika ?? ar turit ka pasakyt apie tai kas skambejo GG ?

60150. chi chiui2010-06-10 12:03
chi-chi, pasimokink gramatikos biškį! tada jau apie menkavertiškumą aiškink. :)))

60171. Nesupratau :-( 2010-06-10 18:50
Tokiam straipsniui "profesionalumas" - nepasiekiama materija, kam dar rasote tokius absurdus, kas tuo patikes? Neiprastai skamba ir palinkejimas "laikykis", bet ka jau darysi, reikia manyti, reabilitacijos neprireiks.

60174. Pritariu2010-06-10 19:55
Čia turbūt minty turėjo profesionalumo stoką, nes jokių profesionalių įžvalgų šiame straipsnyje neįskaičiau, todėl šiokią tokią reabilitaciją, pavyzdžiui, pačiam straipsniui, manau, būtų galima suteikti.

60194. BD2010-06-11 10:59
muzika gg renginiuose skambejo nebloga. man daugiausia patiko thomas koeneris. puikus jo darbas ir akustika buvo kaip reta puiki. zinoma, buvo ir kitu vertu ausies dalyku...

60195. Puiki recenzija!2010-06-11 11:50
Koncerte nebuvau, bet daugmaz isivaizduoju, kokia ten muzika skambejo, supratau is straipsnio. Is tiesu, butu smagu, jei diskusijos vyktu apie muzika, bet daugumos komentatoriu, matyt, koncerte irgi nebuvo... Parasiau "laikykis", nes anoniminiuose komentaruose, kaip niekur, pasireiskia musu visuomenes nesveikumas, i akis atvirai niekas tokio uzrasu ant tualeto sienu turinio nesakytu. Akivaizdu, kad cia bendruomenes nariai, dvasios aristokratai, reiskiasi

60197. daug sau leidzia :)))2010-06-11 12:32
Koncerte nebuvau, bet daugmaz isivaizduoju, kokia ten muzika skambejo... pasireiskia musu visuomenes nesveikumas, i akis atvirai niekas tokio uzrasu ant tualeto sienu turinio nesakytu... cia bendruomenes nariai, dvasios aristokratai, reiskiasi...

60278. buvusi2010-06-14 22:07
Nauja pavardė ir teksto kokybė maloniai džiugina. Tobulėt, aišku, yra kur, bet replikos apie nepasiekiamą profesionalumą tokiame kontekste skamba mažų mažiausiai kvailai, jei ne piktybiškai...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:24:54 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba