Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-04 nr. 3287

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ANTANAS KALANAVIČIUS.
Iš „Progiesmių“
20
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Žodžio menai pavasarį
2
• DONATA MITAITĖ.
Istorijos projekcijos poezijoje
7
• EGLĖ JUODVALKĖ.
Laisvės kova dar laukia savo bardų
7
• Poetinis atkurtos Lietuvos nepriklausomybės balsas Ženevoje

KNYGOS 
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Ilgų nuotolių bėgimas
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
Che ir dabar Che
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• AGNĖ BILIŪNAITĖ.
Naujojo Baltijos šokio meditacija

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atrasti save per judesį
1

DAILĖ 
• IEVĄ PALTANAVIČIŪTĘ kalbina KRISTINA STANČIENĖ.
Monumentaliosios dailės paroda Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Ratas
6

MUZIKA 
• DANGUOLĖ KOTRYNA KAPKANAITĖ.
„Jauna muzika“: papūgos margumo „Elektroakustinio garso galerija 2“
16

PAVELDAS 
• Vilniuje – flamandų dailininko Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“2

PUBLICISTIKA 
  MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
Gimtojo Kauno labui...
3

POEZIJA 
• JURGIS VININGAS.
7

PROZA 
• KĘSTUTIS ČESNAITIS.
Apsirikimas
5

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kinta

DE PROFUNDIS
O tu dabar man pasakyk,
kodėl tuos rėmuos nėr paveikslo.
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
21
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas
1
• IEVA SALATKAITĖ.
1

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!12
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Galvojimai apie galvas
1
• 14-oji Vilniaus tapybos trienalė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi knygos apie Vytauto Šerio kūrybą
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Jungtys
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam

Šatėnų prieglobstis 
• Vienuoliktoji savaitė121

PUBLICISTIKA

Gimtojo Kauno labui...

MARIJA MACIJAUSKIENĖ

[skaityti komentarus]

Mano gimtasis Kaunas – miestas muziejus, kur kiekviena pėda ženkli, kur pilna praėjusių amžių ir laikmečio nuorodų. Tačiau ar valdininkai, nuo kurių priklauso jo ateitis ir mūsų kultūrinė atmintis, tai supranta?! Palyginti neseniai „Kauno dienoj“ buvo skelbtos dviejų miesto valdžios vyrų nuomonės šiuo klausimu. Vienas iš valdininkų sakė kovosiąs, kad būtų pritvirtintos memorialinės lentos (o kodėl ultrapatriotai dalį jų nulaupė? Kodėl niekas nebaudžia metalo supirktuvių savininkų už vagių atneštas panašias relikvijas?!), kitas susirūpinęs skulptūrų įvairioms nusipelniusioms asmenybėms statyba. Tas nedidelis pavyzdys demonstruoja, kad ne nuo to galo sprendžiami kultūros reikalai (žinoma, ir memorialinės lentos, ir skulptūros reikalingos, bet...), kad nematoma, kas aplinkui dedasi, kad nėra kultūros problemų sprendimo vizijos ir strategijos. Kaunas dabar, kur pažvelgsi, darosi atgrasus, netenka savo veido... Juk viso pasaulio žmonėms Adomas Mickevičius ir Kaunas neatsiejami. Čia jis ne tik dirbo pedagoginį darbą, bet ir gavo akstiną parašyti „Konradą Valenrodą“, „Gražiną“... Bet Adomo Mickevičiaus slėnis, sugėręs tiek daug romantinių prisiminimų, dabar tikras dvokiantis šabakštynas. Pamenu, kadaise slėnis, tuometės Kauno vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojos Janinos Narkevičiūtės rūpesčiu, buvo išvalytas, atstatyti vartai į slėnį, sutvarkyta augmenija ir rašytojos Sofijos Čiurlionienės išversti A. Mickevičiaus žodžiai iškalti akmenyje, prie kurio, atsisveikindamas su Kaunu ir draugais, poetas paskutinį kartą rymojo. Ir dar. Kaunas turi vienintelį Europoje natūraliai augantį Ąžuolyną, kurio mums pavydi pasaulis. O sportinės organizacijos, nesidrovėdamos „atkanda“ po gabalą savo reikmėms, savo naudai, nors yra kitur tuščių erdvių, kurias dabar, tiesa, okupuoja „stiklo mūrai“, bankai, įvairūs gigantai – prekybos centrai. Netgi Dainų slėnis, esantis Ąžuolyno teritorijoje, buvo parduotas. Saldu svetimą, tai yra visai Lietuvai priklausantį, turtą pardavinėt, o į kieno kiaurą kišenę tie pinigai nutekėjo?! Štai kur turi būti nukreiptas miesto valdžios vyrų žvilgsnis. O Laisvės alėjoj neliko mūsų kultūrinį gyvenimą liudijančių ženklų (nors būtų pritvirtintos gatvių sankryžose informacinės lentos), ir Senamiesčio bėdos degina akis. Tam, kad Kaunas atgautų kvapą ir pritrauktų viso pasaulio turistus, reikia iš peties ir su išmanymu padirbėti. Užsienio turistai – gyvi pinigai, kuriuos sąžiningai gavus, galime daug laimėti. Pirmiausia, be jokių pseudokultūros renginių išryškės mūsų tautos, mūsų miesto tikrasis veidas. Turistams plaukiant, atsiras daug naujų darbo vietų (viešbučių, viešojo maitinimo įstaigų, reikės gidų po miestą, atskirus objektus ir visą Lietuvą). Turi būti atgaivinta laivyba Nemunu iki Nidos, kelionės specializuotos. Tiek įdomiausių Panemunės vietovių, sustojimų su istorijomis, pradedant kryžiuočių puldinėjimais, Gedimino atminimu, Napoleono žygiu per Lietuvą, knygnešyste ir panašiai. Itin svarbūs emociniai akcentai, kad ir Lietuvoj pabarstyta medinė architektūra ir pakelių skulptūra (stogastulpiai ir kryžiai), senosios darželiuose skendinčios dzūkų ir aukštaičių sodybos, liaudies meistrų gyvenvietės. Dirbti reikia pasitelkus tikrus specialistus, iškart keliomis staklėmis. Ir nedelsiant. Man keista, kad iki šiol per tuos 20 atkurtos nepriklausomybės metų niekas nepasirūpino aukštos kvalifikacijos ekskursijų vadovų (gidų) ruošimu, detalizuotų specializuotų ekskursijų maršrutų sudarymu. Juk užsienio svečias išsiveš tokį mūsų krašto paveikslą, kokį jam dovanosime.

Prisimenu, prieš keletą metų vienai karališkai porai lankantis Vilniuje ir Kaune, „Kauno dienoje“ buvo rašoma, kokiais patiekalais „Medžiotojų užeigoj“ vaišinosi garbingi svečiai. Jokios užuominos apie kultūrą. Jokios! Tai kokį įspūdį apie Kauną jie parsivežė?! Jau vien namas, kuriame vaišintasi, turi istoriją. Prisiminkim gydytojo Kovalskio šeimą, tarp kurios svečių buvodavo greta esančios gimnazijos mokytojas ir poetas A. Mickevičius. Čia jis su Karolina Kovalska aptarinėdavo susipažinimo su Kaunu, jo apylinkėmis maršrutus, klausydavosi Karoliną grojant fortepijonu. Kadaise šiame name gyveno mūsų operos primadona, pirmoji Violeta –­ Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė ir jos vyras, žymiausias muziejininkas, grafikas, dabartinio M. K. Čiurlionio nacionalinio dailės muziejaus pirmasis direktorius Paulius Galaunė. Kurį laiką jų namuose gyveno ir mūsų literatūros klasikas J. Tumas-Vaižgantas, kai buvo remontuojamas jo butas. O išėjęs iš „Medžiotojų užeigos“, rodos, matai kompozitorių Juozą Naujalį lėtai, oriai einantį susitikti su Maironiu, kad žingsniuodami po Cimbruvką aptartų poeto atneštą naują eilėraštį dainai... Priešais iš Katedros smulkiais žingsneliais grįžta namo žinomas literatūros kritikas kun. Adomas Jakštas-Dambrauskas. Lėtai Šv. Kazimiero knygyno duris veria autoriai ar knygos mylėtojai. Maironio name, kuriame jau beveik 75 metai gyvena Literatūros muziejus, 1924 m. viename iš pirmojo aukšto kambarių Antano Kniūkštos su draugais buvo įkurta garsioji „Sakalo“ leidykla.

Nusileiskim pro gotikos šedevrą Vytauto bažnyčią, kur ilgus metus garsiausiais pamokslais sutraukdamas įvairių pažiūrų žmones dirbo Vaižgantas. Dar prieš mišias ankstyvais rytais jis nusileidęs maudydavosi Nemune, darydavo mankštą. Daug įvairių istorijų galima papasakoti ir apie tai. O garlaiviai, to meto garlaiviai –­ pagrindinė susisiekimo priemonė ne tik panemuniečiams... Juo plaukiojo ir V. Mykolaitis-Putinas su savo studentais „šatrijiečiais“, ir profesorius Vladas Dubas, ir N. Rerichas su žmona. Neužtektų jaučio odos tiems įžymiems ekskursantams išvardyti. O hitlerinės okupacijos metais pas mano senelį gydytoją Vytautą Žakavičių, gyvenusį Pakalniškių kaime prie Gelgaudiškio, slapta buvo plukdomi žydai; jis organizavo jiems priebėgas, kad šie persekiojamieji išliktų, bet pats, atsiradus išdavikui, buvo suimtas ir 1944 m. Kauno IX forte sušaudytas. O knygnešių kelias nuo Nemuno į Kauną pas ištremtą Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių... Tai tik maži priminimai, tik trupiniai iš mūsų kultūros istorijos, kurie turėtų gyventi, šimtus kartų juos padauginus naujais faktais ir istorijomis kiekvieno gido atmintyje. Privaloma nedelsiant ruošti keliomis kalbomis apie Kauną, apie Lietuvą, apie atskirus regionus informacinius leidinius atvykusiems iš įvairių šalių turistams. Tai juk naujos darbo vietos, užduotys, garantuojančios pragyvenimo šaltinį dailininkams, rašytojams, žurnalistams, leidėjams, redaktoriams, korektoriams...

Tai skubiai spręstinas klausimas, nešvaistant pinigų šimtus tūkstančių kainuojantiems vienadieniams, mūsų kultūrai nebūdingiems renginiams, neparodantiems tikrojo Lietuvos kultūros veido; savita mūsų kultūra svetimšaliui pateiktų daug jų akims egzotiškų niuansų. Pinigai guli po mūsų kojomis, Lietuvą mylintys ir valdžią turintys miestų, rajonų žmonės turi skubiausiai pagalvoti, kaip juos „pakelti“...

 

Skaitytojų vertinimai


60075. Klausimas2010-06-07 16:33
Kas ta Cimbruvka?

60092. pl :-) 2010-06-08 13:19
Viskas be galo teisinga. Siųskite ir primygtinai siūlykite paskaityti straipsnį Kauno valdžiai, ir tegul galvoja, ką apie juos mastys ainiai. Ateityje ainiai sudarys juodus juodus sąrašus - prie kokio mero pradingo Tulpė, prie kokio barbaro pardingo Metropolis, prie kokio - Teatro vaistinė ir t.t. Negalvokite ponai viršininkai, kad Jūsų vaikams ir anūkams bus visai vistiek, ką apie juos šneka žmonės. Taip nebus, niekada nepavyks ištrinti istorinės atminties. Pavyzdžių sočiai, pajudinkite sukorumpėjusias smegenis

60108. as :-) 2010-06-08 18:01
Pagaliau! dėkui už puikias mintis, labai tikiuosi, kad tie brangūs istoriniai trupinėliai susilipdys į nuostabius tekstus.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:24:53 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba