Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-04 nr. 3287

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ANTANAS KALANAVIČIUS.
Iš „Progiesmių“
20
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Žodžio menai pavasarį
2
• DONATA MITAITĖ.
Istorijos projekcijos poezijoje
7
• EGLĖ JUODVALKĖ.
Laisvės kova dar laukia savo bardų
7
• Poetinis atkurtos Lietuvos nepriklausomybės balsas Ženevoje

KNYGOS 
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Ilgų nuotolių bėgimas
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
Che ir dabar Che
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• AGNĖ BILIŪNAITĖ.
Naujojo Baltijos šokio meditacija

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atrasti save per judesį
1

DAILĖ 
• IEVĄ PALTANAVIČIŪTĘ kalbina KRISTINA STANČIENĖ.
Monumentaliosios dailės paroda Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Ratas
6

MUZIKA 
• DANGUOLĖ KOTRYNA KAPKANAITĖ.
„Jauna muzika“: papūgos margumo „Elektroakustinio garso galerija 2“
16

PAVELDAS 
• Vilniuje – flamandų dailininko Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“2

PUBLICISTIKA 
•  MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
Gimtojo Kauno labui...
3

POEZIJA 
 JURGIS VININGAS.
7

PROZA 
• KĘSTUTIS ČESNAITIS.
Apsirikimas
5

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kinta

DE PROFUNDIS
O tu dabar man pasakyk,
kodėl tuos rėmuos nėr paveikslo.
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
21
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas
1
• IEVA SALATKAITĖ.
1

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!12
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Galvojimai apie galvas
1
• 14-oji Vilniaus tapybos trienalė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi knygos apie Vytauto Šerio kūrybą
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Jungtys
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam

Šatėnų prieglobstis 
• Vienuoliktoji savaitė121

POEZIJA

JURGIS VININGAS

[skaityti komentarus]


          * * *
                V. M.

          Ir tada, kai sąmonės srutos taps
          atviru srautu, upe,
          visų gražiausia būtų
          pavirsti kilimėliu po tavo kojom.
          Šituo lėkštu pigiu daiktu.
          Ir tai visai nereikštų nusižeminimo,
          greičiau atvirkščiai – tai panašiau į susiliejimą su
          aukščiausiuoju, nes per mane
          būtų galima apsivalyti.

          Be to – tam, kad egzistuotų,
          daiktams nereikia mąstyti.
          Daiktai neprivalo deginti knygų ir vėliau
          apie tai rašyti naujų. Kitaip tariant,
          jiems nebūtina kurti istorijos.
          Daiktai tiesiog būna, ir tiek.
          Kaip ir žolę rupšnojanti karvė.

          Užmink ant manęs ir pajusi,
          kaip minkštai galima dūsauti. 
            


          Tulžies elegija Ievai Gudmonaitei 


          Iš to paties nebuvimo – vakaras mano ir tavo,
          iš to, kur buvom šventųjų citatos. O dabar
          cicilikais grįžtam beveik į namus ir švinkstančioj
          žvakės šviesoj dalijamės Dievo smala. Bet
          iš tiesų – jau seniai neberašom, gal tik puikybė
          į kelnes nesutelpa. Jau seniai išmėtytos pusės,
          tamsu – kaip anapus, kaip ištrinta atmintim
          atsibudus kur nors nebemylint.

          Išeities pajauta tėra kelias į niekur. O ir kokiu
          kitu tu norėtum išeiti? Čia paprasčiausiai
          neliko kas veikti, čia lietus, čia be pagrindo obelys
          slenka, ir mes taip gražiai nebežinom – kodėl.



          * * *


          kad ir kaip tamsu dar staugia krentanti nuorūka
          ir pardribus tėvynė dar blyksi
          tik kieno čia-dabar šitos smaugiančios mintys
          ar tavo ar to kuriuo būt nenorėjai

          lyg švinti lyg švinksti šiam mieste
          kuriame kažkas galbūt renkasi
          kažkas galbūt kažką veikia

          ir neaišku bundi ar užmiegi
          nuo lietaus – lėto dangaus palietimo 



          Poskundis


          Taip tvanku čia daros tylėti ir
          taip nepadoriai arti šiąnakt mėnuo –
          kažkieno įkypos akies vyzdys,
          spalva apsimainęs su baltymu.
          Ir nors pilnatis, bet dažniausiai taip
          būna per (p)jaunatį arba per maldą,
          žaliai klevų nervų sistemai
          nuo įtampos trūkčiojant vėjy.

          Ir beveik kaip mirtis mes sublyksim
          vėsiam vienkartinės amžinybės
          šešėly, o amžinybę kažkas
          sulaikyti mėginęs, nevalingai
          nuleidęs saulę – lyg sėklą savo
          Onanas – pavirsta niekuo. Ir beveik
          nebeturim ko tęst, tesėti,
          tik tą žmogaus sūnaus pasiją,
          įrašytą mūsų pasuose. 
 

Skaitytojų vertinimai


60056. nežinia :-) 2010-06-06 22:45
Nykščiai į viršų!

60112. Piligrimas :-) 2010-06-08 21:35
Geri gabalai :)Tegul pasaulis sako ką nori, bet tai vadinu poezija.

60128. tatanka2010-06-09 00:49
nešlovinkite patys savęs citatom ir cikadom, čia tėra tik atviras pokalbis, kuris tik panašus į poeziją, bet dar per mažai įsilinguota poezijos

60129. tatanaka2010-06-09 00:52
taigi pokalbis labai atviras, tačiau poezijai reikia kažko, ko čia trūksta. galbūt nebetrūks po laiko (RATO, KRONO)

60146. Likimo ironija2010-06-10 09:08
Dejuoja zmogelis ir tiek

60165. begemotas2010-06-10 17:10
tai gili poezija. ci taip ir toliau

60230. il :-) 2010-06-12 20:58
čia yra gerai.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:24:52 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba