Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-04 nr. 3287

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ANTANAS KALANAVIČIUS.
Iš „Progiesmių“
20
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Žodžio menai pavasarį
2
• DONATA MITAITĖ.
Istorijos projekcijos poezijoje
7
• EGLĖ JUODVALKĖ.
Laisvės kova dar laukia savo bardų
7
• Poetinis atkurtos Lietuvos nepriklausomybės balsas Ženevoje

KNYGOS 
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Ilgų nuotolių bėgimas
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
Che ir dabar Che
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• AGNĖ BILIŪNAITĖ.
Naujojo Baltijos šokio meditacija

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atrasti save per judesį
1

DAILĖ 
 IEVĄ PALTANAVIČIŪTĘ kalbina KRISTINA STANČIENĖ.
Monumentaliosios dailės paroda Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Ratas
6

MUZIKA 
• DANGUOLĖ KOTRYNA KAPKANAITĖ.
„Jauna muzika“: papūgos margumo „Elektroakustinio garso galerija 2“
16

PAVELDAS 
• Vilniuje – flamandų dailininko Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“2

PUBLICISTIKA 
•  MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
Gimtojo Kauno labui...
3

POEZIJA 
• JURGIS VININGAS.
7

PROZA 
• KĘSTUTIS ČESNAITIS.
Apsirikimas
5

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kinta

DE PROFUNDIS
O tu dabar man pasakyk,
kodėl tuos rėmuos nėr paveikslo.
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
21
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas
1
• IEVA SALATKAITĖ.
1

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!12
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Galvojimai apie galvas
1
• 14-oji Vilniaus tapybos trienalė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi knygos apie Vytauto Šerio kūrybą
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Jungtys
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam

Šatėnų prieglobstis 
• Vienuoliktoji savaitė121

DAILĖ

Monumentaliosios dailės paroda Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

IEVĄ PALTANAVIČIŪTĘ kalbina KRISTINA STANČIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ieva Paltanavičiūtė. „Valdovui“
Vitražas, 2010

        Gegužės 28–liepos 20 d. Užutrakio dvaro sodybos svirne – Lietuvos dailininkų sąjungos menininkų monumentalistų kūrybos paroda, skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. Parodoje eksponuojami įvairaus žanro ir tematikos menininkų darbai: vitražai, meninio stiklo kūriniai, tapybos darbai, piešiniai, koliažai, akvarelė, meninė fotografija.

        Ta proga KRISTINA STANČIENĖ kalbina parodos dalyvę, dailininkę vitražistę, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos dėstytoją IEVĄ PALTANAVIČIŪTĘ.

Ko gero, esi viena jauniausių šios paro­dos dalyvių?

Priskiriu save viduriniajai kartai. Pa­ro­doje dalyvavo mano kolegė iš VDA, dėstytoja, jaunesnė už mane, taip pat Viktoras Dailidėnas, Laura Karčiauskaitė-Potet, svečių teisėmis – dvi VDA vitražo specialybės studentės...

Savo darbą kūrei specialiai šiai parodai. Papasakok plačiau apie jį – kokia jo idėja, kuo Tave sudomino parodos tematika?

Kūrinio idėja kilo spontaniškai, nors negaliu sakyti, kad apie tai nemąsčiau. Tiek Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, tiek Žalgirio mūšio sukaktis projektavo būsimo kūrinio kontūrus mano galvoje ir širdyje... Mano baigiamasis VDA magistrantūros teorinis darbas, taip pat – praktinis specialybės kūrinys yra susiję su Senaisiais Trakais. Teko bendrauti su meno istorike dr. Giedre Mickūnaite, viena geriausių Vytauto Didžiojo biografijos, jo atvaizdų žinovų Lietuvoje. Todėl projektuojant, ruošiant kartoną, giliau domėjausi istoriniais faktais.

Užaugau Trakuose, taigi, ryšys su šia vieta man svarbus. Taip ir nuaudžiau savo stiklinį „gobeleną“, skirtą Valdovui, su taip ir neatkeliavusia karūna, su pro miglą, tarsi senos fotografijos užsklandą, prasišviečiančia mūšio scena, su kruopščiai parengta kovos strategija ir išpieštu jo planu... Kompozicijos apačioje išrinkau svarbiausias datas, pradedant Mindaugo karūnavimu, t. y. visus svarbius mūšius, moralines pergales, svarbias Lietuvos valstybei, per šimtmečius atsilaikiusiai prieš gausų būrį besigviešiančiųjų šio mažo žemės lopinėlio...

Kūrinį tiksliausia būtų vadinti stiklu, o ne vitražu, kadangi nenaudojau švino ir taip dariau todėl, kad jis nekonkuruotų su subtiliu piešiniu. Spalva (stiklo dažai –­ glazūra) – tik auksinis virpantis šydas, tarsi gobelenas, o piešiniui (stiklo dažai –­ kontūrinė glazūra), kuriam, kaip miniatiūrai, norėjau kaip tik naudoti daug spalvų, tačiau darbo eigoje atsisakiau ir palikau tik senos nuotraukos ar vaizdo pro rūką įspūdį, tarsi neišsipildžiusią valdovo svajonę... Kūriniui eksponuoti rinkausi stovą, kuris turėjo labiau priminti molbertą, nes per daug šviesos, sklindančios pro langą, trukdytų jį apžiūrėti.

Galbūt vienas iš motyvų dalyvauti šioje parodoje buvo tai, kad vitražistai turi nedaug progų parodyti savo kūrybą viešai?

Tokių progų nebūna daug, be to, net ir esant tokiai galimybei, dailininkui vitražistui sunku pademonstruoti savo gebėjimus, kadangi vitražas yra susijęs su architektūra. Gauni uždavinį – iššūkį, kaskart vis kitokį, ir jį privalai išspręsti... Tai ne tik erdvės, bet ir šviesos, srūvančios į pastato vidų, problema. Čia gali parodyti visus savo gebėjimus, pritaikyti visas žinias ir kurti taip, kaip ir priklauso mūsų specialybės žinovui. Parodos turi privalumų – gali žaisti, eksperimentuoti neprisirišdamas prie konkrečios vietos. Tai svarbu.

Kalbant apie vitražo, stiklo kūrinius viešosiose erdvėse, belieka apgailestauti arba, nepaisant visko, pasidžiaugti bent vienu kitu jose atsirandančiu kūriniu. Bėda ta, kad nesame pasiekę aukšto ar bent vidutinio kultūrinio visuomenės išsprusimo lygio. Dažnai, bendraujant su užsakovu, tenka pamatyti jo nuostabą dėl meno kūrinio kainos, nors dauguma interjero detalių – serijinės gamybos – kainuoja ne ką mažiau. Liūdna. Menininko statusą Lietuvoje vadinčiau marginaliniu. Dar teks pakovoti, kad būtų priimti menininko (dailininko) orumo nežeidžiantys ir profesionaliai kurti leidžiantys įstatymai.

Pasigilinus į parodos dalyvių sudėtį, aiškėja, kad ne visi yra monumentaliosios dailės atstovai. Kaip apibūdintum bendrą parodos vaizdą, kiek joje realiai atsispindi būtent monumentalistų kūryba?

Ši paroda – monumentalistų sekcijos, ir nors pirmajame svirno aukšte demonstruojama tapyba, tačiau ji sukurta taip pat menininkų monumentalistų. Idėja graži, tik gal kiek reiktų ją išplėtoti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas – visapusis menininko pristatymas. Juk kiekvienas menininkas, nors ir atstovaudamas konkrečią dailės šaką, šalia to užsiima ir kitais dalykais – piešia, tapo, lipdo, klijuoja ir etc. Todėl malonu matyti tuos „asmeniškus“ kūrinius, pvz., Nijolės Vilutytės piešiniai, tarsi perregimi vitražų projektai, ar L. Karčiauskaitės-Potet fantastinių vitražo augalų projektai popieriuje. Jau nekalbant apie P. Juškos neįtikėtiną ir piešimo, ir tapybos profesionalumą, amato išmanymą. Beje, šis menininkas yra įgijęs freskos specialybę Vilniaus dailės akademijoje, kur dabar ir dėsto.

Parodoje kūrinius pristato ir dar keletas vitražistų, stiklo dailininkų. Kaip vertintum jų kūrybą, kas Tau pasirodė įdomiausia, technologijų, idėjų ir kitais požiūriais?

Kiekvienas menininkas, atsakingai kuriantis ir vertinantis savo kūrybą, stengiasi prisistatyti kuo įtaigiau ir novatoriškiau. Tad, nors daugelio darbus esu mačiusi, noriu išsakyti komplimentus Daliai Truskaitei, kurios darbai žavi jautriu stiklo paviršiaus žaismu, įdomūs ir Editos Utarienės stiklo „tyrinėjimai“, paviršių, tekstūrų ieškojimai, Neringos Vasiliauskaitės specialiai šiai parodai sukurtas raitelių ciklas. Visuomet žaviuosi Nijolės Vilutytės, Rasos Grybaitės kūryba. Meistrystę parodoje demonstruoja Liudvikas Pocius, Irena Lipienė, Rūta Lipaitė, Vytautas Švarlys, Konstantinas Šatūnas. 

Kaip apibūdintum jauniausiųjų savo kolegų darbus, kas juose Tave sudomino?

Jau kalbėjau apie Lauros Karčiauskaitės-Potet darbą – tai buvo piešinys, o Viktoras Dailidėnas, nors dažniausiai pavergia publiką nauju eksperimentu, šį kartą eksponuoja matytą darbą, nesusijusį su parodos tematika. Tai suprantama, kurti savo malonumui ir už savo lėšas –­ prabanga...

Gal išskirtum labiausiai vykusius parodos kūrinius? Kaip juose interpretuojama Žalgirio mūšio jubiliejinė data?

Išskirčiau savo dėstytojų, prieš kuriuos žemai lenkiu galvą, darbus. Džiaugiuosi, kad Kaunui parodoje atstovauja puiki menininkė ir pedagogė Sigita Grabliauskaitė, nuolat ieškanti, nesustojanti (gal tik trumpam, kad iki galo išsemtų vienos stiklo technikos galimybes). Ji itin jautri ir atidi kiekvienam stiklo įdubimui ar iškilimui. Parodoje S. Grabliauskaitė eksponuoja abstrahuotas, karius primenančias stiklo figūras – skulptūras, kurių kiekvienoje ieškoma vis kitos plastikos, judesį išreiškiančio kontūro.

Dar vienas mano Mokytojas – VDA profesorius Algirdas Dovydėnas, mokęs ir iki šiol tebemokantis mane (nenustoju žavėtis šio kūrėjo energija, drąsa, novatoriškais užmojais) vitražo kūrimo subtilybių. Jis parodoje eksponuoja „Runų bokštus“. Šie paslaptingi, gynybinius bokštus primenantys „statiniai“ (erdvinės kompozicijos), „išraižyti“ (ši stiklo technika vadinama „klampinimu“) ženklais, kurių prasmė, atrodo, žinoma tik autoriui, bet verčia mąstyti ir kurti savo prasmes.

Ką pasakytum apie Užutrakį kaip apie parodinę erdvę? Ar joje palanku eksponuoti vitražą, stiklą?

Galėčiau tik pritarti Užutrakio parko direktoriaus G. Abaravičiaus norams paversti šį parką kultūros židiniu. Visa tai –­ ne tik gražios kalbos, o po truputį įgyvendinami sumanymai. Tai ypatinga vieta, kurioje gražiai dera gamta, žmogaus rankų sukurtas ir puoselėjamas parkas, grafų Tiškevičių rūmų architektūra su įstabiu interjeru ir meno kūriniai. Manau, kad Užutrakio dvaras puikiai tinka vitražo, stiklo darbams eksponuoti. Keista, atrodo, kad vitražo čia visuomet būta – taip organiškai jis prigijo šiose erdvėse... Tikiuosi, kad ši užsimezgusi draugystė tęsis su naujais projektais ir menininkais.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:24:48 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba