Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-06-04 nr. 3287

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ANTANAS KALANAVIČIUS.
Iš „Progiesmių“
20
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE
• PRENUMERATA

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIS 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Žodžio menai pavasarį
2
• DONATA MITAITĖ.
Istorijos projekcijos poezijoje
7
• EGLĖ JUODVALKĖ.
Laisvės kova dar laukia savo bardų
7
• Poetinis atkurtos Lietuvos nepriklausomybės balsas Ženevoje

KNYGOS 
• EMILIJA VISOCKAITĖ.
Ilgų nuotolių bėgimas
1
• MARIUS PLEČKAITIS.
Che ir dabar Che
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• AGNĖ BILIŪNAITĖ.
Naujojo Baltijos šokio meditacija

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Atrasti save per judesį
1

DAILĖ 
• IEVĄ PALTANAVIČIŪTĘ kalbina KRISTINA STANČIENĖ.
Monumentaliosios dailės paroda Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

FOTOGRAFIJA 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Ratas
6

MUZIKA 
• DANGUOLĖ KOTRYNA KAPKANAITĖ.
„Jauna muzika“: papūgos margumo „Elektroakustinio garso galerija 2“
16

PAVELDAS 
• Vilniuje – flamandų dailininko Pieterio Snayerso paveikslas „Salaspilio mūšis“2

PUBLICISTIKA 
•  MARIJA MACIJAUSKIENĖ.
Gimtojo Kauno labui...
3

POEZIJA 
• JURGIS VININGAS.
7

PROZA 
• KĘSTUTIS ČESNAITIS.
Apsirikimas
5

VERTIMAI 
• MICHEL DE MONTAIGNE.
Esė
3

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Kinta

DE PROFUNDIS
O tu dabar man pasakyk,
kodėl tuos rėmuos nėr paveikslo.
 
• ROLANDAS KAUŠAS.
21
 MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas
1
• IEVA SALATKAITĖ.
1

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!12
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Galvojimai apie galvas
1
• 14-oji Vilniaus tapybos trienalė
• KRISTINA STANČIENĖ.
Dvi knygos apie Vytauto Šerio kūrybą
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Jungtys
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose
• In memoriam

Šatėnų prieglobstis 
• Vienuoliktoji savaitė121

DE PROFUNDIS
O tu dabar man pasakyk,
kodėl tuos rėmuos nėr paveikslo.

Gūtenmorgenas

MĀRIS BĒRZIŅŠ

[skaityti komentarus]

Gūtenmorgenas ir metai

Vieną kartą Gūtenmorgenas prie kanalo netikėtai sutiko seniai matytą klasės draugę. Nuo vaikystės apdovanota taktiškumu, ji džiaugsmingai pranešė tai, ką Gūtenmorgenas norėjo išgirsti mažų mažiausiai:

– Oi, mielasis Gūtenmorgenai, kaip tu pasenai! Turėjai tokius vešlius plaukučius, o dabar jie tokie skystutėliai. Oi, kaip lekia laikas...

– Nė vienas nejaunėjam, – liūdnai burbtelėjo Gūtenmorgenas ir nusivedė seną pažįstamą į kavinę – iš mandagumo paplepėti apie prabėgusius metus.

„Blondinė nelaimingoji“, – viduje širdo Gūtenmorgenas ir tą pačią akimirką iš pykčio visiems jaunystės kulto gerbėjams nusprendė atrodyti dar senesnis, nei yra iš tiesų.

Po kurio laiko, kai Gūtenmorgeno paklausė, kiek jam metų, jis atsakė:

– Man jau penkiasdešimt.

– Iš tiesų? Atrodai kaip keturiasdešimt penkerių.

Iš tiesų Gūtenmorgenui tuomet buvo tik keturiasdešimt, todėl suirzo. Po šio atvejo Gūtenmorgenas nusprendė dar labiau pasididinti metų skaičių ir stebėti, kas nutiks po to. Todėl vėl paklaustas apie amžių, jis tarė:

– Po mėnesio man bus šešiasdešimt vieneri.

– Ką jūs sakote! Negali būti! Jūs turbūt pasidarėte kosmetinę operaciją?

– Ne, jokios operacijos, – atsakė Gūtenmorgenas.

– O kokia jūsų jaunatvės paslaptis? – paklausė viena plastiškai pajauninta moteris.

– Tai tiesiog paslaptis, – pabandė koketuoti Gūtenmorgenas, – tačiau kada nors aš jums ją atskleisiu.

– Oi, kaip būčiau dėkinga! – tarė dama ir užrašė Gūtenmorgenui savo telefono numerį. – Aš lauksiu... Oi, kaip man patinka subrendę ir įdomūs vyrai!

Kitą dieną po viešnagės pas damą, kurią iš tiesų domino tik jaunystės išlaikymo paslaptis, o ne intymūs santykiai su šešiasdešimtmečiu dėduliu, Gūtenmorgenas nusprendė kartelę pakelti dar aukščiau. Kavinėje prisėdęs prie pirmo kurso studentės, jis pradėjo lengvą, laisvą pokalbį apie gyvenimą ir tarp kitko paklausė:

– Kaip jūs manote, kiek man metų?

– Aš nežinau... man sunku spręsti... man atrodo, kad jūs pagal savo metus atrodote labai gerai, – mergina gėdinosi pasakyti tiesą. – Kas be ko, jūs esate daug patyręs, jūs tiek daug žinote...

– Man jau 128 metai!

– Tiek ilgai niekas negyvena. Mums mokykloje sakė, kad Latvijoje retai kuri moteris šimtą metų nugyvena, o apie vyrus negali būti nė kalbos, – tarė studentė, – bet retos išimtys retkarčiais pasitaiko.

– Cha, cha, cha! – nusijuokė Gūtenmorgenas. – Ir jūs patikėjote? Man iš tikrųjų tik keturiasdešimt.

– Hm, koks skirtumas. Tokiame amžiuje metai šen bei ten... – mergina mostelėjo ranka. – Bet pasakykite, ar jūs pensiją laiku gaunate?

– Dar negaunu! Dar negaunu, todėl būkite tokia gera: prašau, pridėkite ir už mano kavą, – tarė Gūtenmorgenas ir pasikėlė eiti, nes visiškai nusivylė jaunimu.

Gūtenmorgenas žingsniavo namo ir galvojo, kad žmogaus amžius yra labai kintanti sąvoka. Parėjęs namo, jis paklausė žmonos, kiek metų jam duotų ji.

– Kartais man atrodo, kad tu neturi nė penkerių metukų, – tarė žmona. – O kartais esi toks bejėgis, tarsi tau būtų per septyniasdešimt penkerius.

Po žmonos atsakymo Gūtenmorgenas atsiduso, sudėjo septyniasdešimt penkis ir penkis, padalijo pusiau ir suprato gavęs tuos pačius keturiasdešimt.


Gūtenmorgenas ir internetas

Kartą Gūtenmorgenas su Kalniniu sėdėjo parke ant suolelio ir gėrė alų. Gūtenmorgenas, žvilgtelėjęs į saulę per butelio stiklą, tarė:

– Girdėjau, kad alaus jau galima nusipirkti internete.

– Net alaus? – stebėjosi Kalninis.

– Taip, taip, internete dabar daug ko yra, – buvo įsitikinęs Gūtenmorgenas.

– Ko gero, tavo tiesa, – sutiko Kalninis. – Aš kažkur skaičiau, kad daugelis dabar vien tik tai ir daro – klaidžioja po internetą.

– Ir namų būna internete? – paklausė Kalninis.

– Internetas pilnas namų, kokių tik nori...

– Nejau ir vaikus gimdys internete? – stebėjosi Kalninis.

– Nenoriu sumeluoti, tačiau, man atrodo, tokia galimybė neatmestina. Viskas vystosi, regis, Japonijoje jau taip yra.

– Fantastika! – Kalninis buvo sujaudintas.

– Mes jau irgi nebeatsiliekame, – tęsė Gūtenmorgenas. – Vienas pažįstamas man padarė tokį namų puslapį, kur galiu grybauti. Iš tikrųjų!

– O aš, kvailys, negalėjau suprasti, kodėl tetulės, avinčios guminius batus, išeina iš interneto kavinės su pilnais krepšiais grybų.

– Na, tos dar išeina, o kiti... Tu apsižvalgyk, kaip aplinkui tylu, nė gyvos dvasios. Kaip tu manai – kur jie visi dingę?

– Nežinau.

– Internete! Visi persikėlė į internetą, nes tenai nieko netrūksta.

– Ak taip? O kaip mes? Galbūt ir mums būtų pravartu?

– Aš jau seniai grybavau... Žmona prieštarauja. Sako, nėra ko kitur slampinėti, kai yra normalūs savi namai. Jai viskas patinka taip, kaip buvo seniau.

– Man irgi patinka kaip seniau, ypač su žmona, – mąsliai tarė Kalninis, ir jo akys sudrėko.

Valandėlę stojo nejauki tyla, tačiau greitai ją užpildė artėjančių žingsnių garsai.

Ką aš matau! Krūminis! – sušuko Kalninis ir sušnabždėjo Gūtenmorgenui. – Man pasirodė, kad jo jau nebėr.

– Sveikas, Krūmini! – tarė Gūtenmorgenas. – Mes jau nusprendėme, kad tu negrįžtamai išsidanginai. Sėdi kokiame nors namų puslapyje ir mėgaujiesi gyvenimu.

– Beveik taip ir buvo, tačiau truputį nuklydau į šalį, –­ Krūminis atsisėdo, o Gūtenmorgenas su Kalniniu sukluso. – Užėjau pas nuogas mergas. Jeigu jūs žinotumėte, kokios mergos, su tokiais...

– Žinom, žinom, pasakok toliau, – skubino Gūtenmorgenas.

– Tokie... na, taip. Žmona, pamačiusi, kad manęs nebėr, pradėjo ieškoti. Apžiūrėjo vieną kambarį, paskui kitą, išėjo į sodą, ieškojo pas kaimynus, bet niekur nesurado. Ir tada jai į galvą toptelėjo mintis įlįsti į internetą, o aš nebuvau ištrynęs takelio pas mergas... Tenai ji mane ir nutvėrė. Štai taip. Kaip mostelėjo per ausį, dar ir šiandien skauda, – Krūminis patrynė ausį. – Mergos irgi sužinojo, kur pipirai auga, vargšelės... Ech, geriau duokit gurkštelti alaus. Internete pirkai?

– Ne, šįkart čia pat, už kampo, – atsakė Gūtenmorgenas ir padavė Krūminiui butelį. – Kitąkart galbūt pabandysiu internete.


Iš latvių kalbos vertė ARVYDAS VALIONIS

 

Skaitytojų vertinimai


60073. selė :-) 2010-06-07 13:45
Man labai patinka šitas Giutenmorgenas: viskas jam išeina lengvai ir taikliai ir, svarbiausiai, niekada nebūna grubus ir vulgarus...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:24:40 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba