Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-11-07 nr. 2975

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VYTAUTAS P.BLOŽĖ9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• XI.7–13.
KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ROMAS GUDAITIS.
MAN BRANGI LEGENDA ILGAI NENORĖJO MIRTI
16
• Liudvikas Jakimavičius.
VISUOMENINĖ TELEVIZIJA IŠEINA Į VISUOMENĘ
• Vytautas Kubilius.
VERTĖJAI KELIA DIDELĘ KULTŪROS NAŠTĄ
4
 VIDURIO EUROPOS RAŠYTOJAI SUSITIKO GDANSKE
• AUDRONIS IMBRASAS, Menų spaustuvės direktorius.
PRADŽIA – KŪRYBINĖS PRAMONĖS FABRIKAI VILNIUJE, KLAIPĖDOJE IR KAUNE
20

POEZIJA 
• BIRUTĖ MAR7
• PRANAS VISVYDAS2

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
RYŠIO ZONOS RIBA
8

VERTIMAI 
• Kjartan Flogstad.
ROJUS ŽEMĖJE
5

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
SAKINYS – LYG PASAULIO ATVAIZDAS
1
• Renata Šerelytė.
NELYGINKITE MOTERŲ
11
• Benediktas Januševičius.
A… A
9
• IŠSIPILDYMAS NE PAGAL JOANĄ3
• LYG VISKAS BŪTŲ PASKUTINĮKART
• GUDRAGALVIAI2
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• JUZĖ KATILIŪTĖ: "KŪRYBA YRA KAIP SĖJA"

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Su rašytoju ALGIMANTU MIKUTA kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
PO PASAULĮ SU POEZIJA
3

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
EMOS VĖDUOKLIŲ VĖJAS
• DISKUSIJA SU TRADICIJA

KINAS 
• Werner Sudendorf.
MARLENE DIETRICH – NUOTRAUKOSE ĮAMŽINTA LEGENDA
8
• "SCANORAMOJE" – ŠIAURĖS ŠALIŲ KINO DEŠIMTMETIS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MĖLYNAI BALTAS ŠVELNUMAS
• Vida Mažrimienė.
DIALOGAI "JUDANČIŲ MIŠKŲ" FONE

MUZIKA 
• Toliau publikuojame kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus laiškus.
ŽODŽIAI
2
• Asta Povilaitytė.
SIAUTULINGOS RITMŲ DAINOS IR SVAJINGOS IMPROVIZACIJOS
4
• Austė Nakienė.
SKAIČIAI IR VĖJAS, KIPRAS IR FIODORAS
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vytautas Michelkevičius.
JAUNA LIETUVOS FOTOGRAFIJA VILNIAUS "STIKLO KAROLIUKŲ" GALERIJOJE
• Jurgita Juodytė.
"VIVI + KAVI"

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PROFESIJA – MŪZA18
• Kotryna Kazickaitė.
13 AUDITORIJA
6

KRONIKA 
• LES BORÉALES – "ŠIAURIEČIAI"
• KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS: GALIMYBĖ EUROPOJE IR EUROPAI
• MAIRONIO TĖVŲ NAMAS4
• AIRIJOS LITERATŪRINIŲ MAINŲ PROGRAMOS STIPENDIJOS VERTIMAMS
• "RACCONTI SENZA DOGANA"1

DE PROFUNDIS 
• Viktor Jerofejev.
RYTINIS STEBUKLAS
4
• "PREZIDENTINIŲ AUSŲ" KLUBO PAREIŠKIMAS11
• Neringa Koncevičiūtė.
Dar vienas požiūris į likimą
31

AKTUALIJOS

VIDURIO EUROPOS RAŠYTOJAI SUSITIKO GDANSKE

[skaityti komentarus]

iliustracija
Gdanskas

Spalio 23–26 d. Gdanske, Lenkijoje, vyko Vokietijos Konrado Adenauerio fondo organizuota konferencija, kurioje dalyvavo Vokietijos ir Vidurio Europos šalių rašytojai, germanistai, istorikai ir politikai. Konferencijoje buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos ir literatūros vakarai. Nagrinėtos įvairios temos: Vokietijos ir Vidurio Europos politiniai ryšiai, kultūrų sąveika, nauji literatūros reiškiniai. Didelis dėmesys skirtas Rytprūsių praeičiai ir dabarčiai. Gdansko universiteto profesorius M.Ossowskis kalbėjo apie didėjantį susidomėjimą Rytprūsiais ir jų literatūra Vokietijoje. Iš visų tiek dabartinių, tiek buvusių Vokietijos regionų būtent Prūsija turi savičiausią literatūrinę tradiciją, kuriai mūsų laikais atstovauja tokie rašytojai kaip iš Tilžės kilęs Johannesas Bobrowskis ar gdanskietis Günteris Grassas. Beje, konferencija vyko Artuso menėje, kurią to paties pavadinimo novelėje įamžino E.T.A.Hoffmannas ir kurios interjeras nepasikeitęs nuo tų laikų. Taip pat buvo galima kartu su gidu pasivaikščioti Oskaro Macerato pėdsakais ir pamatyti neseniai atidengtą skulptūrą – suolelį, ant kurio būgną apsikabinęs sėdi varinis "Skardinio būgnelio" herojus. Kitas iš Rytprūsių kilęs rašytojas Arno Surminskis atvyko į konferenciją ir dalyvavo skaitymuose.

Konferencijoje neretai minėta ir Lietuva bei Vilnius. Vienas žymiausių Gdansko rašytojų, prozininkas Pawelas Huelle kalbėjo apie savo ir savo šeimos, persikėlėlių iš lenkiškųjų "kresų", patirtį, remdamasis Czesławu Miłoszu ir kitais iš Vilniaus krašto kilusiais lenkų rašytojais. Vilniaus, kaip miesto, kuriame susipina daugybė tautų ir kultūrų, motyvas iškildavo ir kitų dalyvių kalbose.

Tuo tarpu rašytoja rygietė Mara Zalytė pranešime "Kalba, kaip mažų tautų tapatybės pagrindas" pasisakė prieš rusų mažumos reikalavimus įteisinti rusų kalbą kaip valstybinę. Konferencijos dalyviai solidarizavosi su politiniais latvių siekiais, tačiau pagrindinės pranešimo tezės buvo pavadintos tinkančiomis veikiau XIX amžiaus pradžiai.

Vokietijos Adenauerio fondas tokią konferenciją organizuoja antrą kartą: pirmoji prieš metus vyko Prahoje, o kita turėtų vykti ateinančiais metais Budapešte. Nors atrodytų, kad po paskutinių įvykių Vokietijos santykiai su Vidurio Europa turėtų būti atšalę, joje dalyvavo ir kalbėjo fondo, kuris susijęs su Vokietijos krikščionių demokratų partija, aukščiausi vadovai. Tai rodo, jog vokiečiai nusiteikę plėtoti ryšius su Vidurio Europos šalimis.

Laurynas Katkus

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:24:28 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba