 Tania Preminger. "Balansas". 1989 |
* * *
kraupus niekas, iš po šulinio dangčio
žiūri, sublyksi, ganyklų (dar tuščių)
aidu raliuoja
kur žydi
raugerškės, jų čia daug daug, kur aš
(žemiau, pievoje) kraudavausi juodus
kuprinėn kurmiarausius ir nešdavausi
žemes smėlėtam Nijolės darželiui, kur ji
parsivežė ir susodino
gėles ant suolelio aplink darželį
šokt ir dainuot
vaikišką savo liūdesį
laimę, džiaugsmą, ašaras, taip, Elenyte
tai tavo likimas: iš krikštamotės
gėlių darželio, iš geriausios, aukščiausios prabos
poezijos, iš Barbutės
gėlyno, kuris dabar lyg apleistas: kažkas gal
išsikasė, išsinešė, persisodino? bet ne
negražu net: greičiausiai iš ilgesio
gėlės nunyko, o gal dar anksti
gal miega po žemėm? kapuos
žmonių kurmiarausiuos, kur raudoni
raugerškiai, rudens, belapiai, bekūniai, vien uogos
paukščiams
2003.IV.4