Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-11-07 nr. 2975

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VYTAUTAS P.BLOŽĖ9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• XI.7–13.
KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ROMAS GUDAITIS.
MAN BRANGI LEGENDA ILGAI NENORĖJO MIRTI
16
• Liudvikas Jakimavičius.
VISUOMENINĖ TELEVIZIJA IŠEINA Į VISUOMENĘ
• Vytautas Kubilius.
VERTĖJAI KELIA DIDELĘ KULTŪROS NAŠTĄ
4
• VIDURIO EUROPOS RAŠYTOJAI SUSITIKO GDANSKE
 AUDRONIS IMBRASAS, Menų spaustuvės direktorius.
PRADŽIA – KŪRYBINĖS PRAMONĖS FABRIKAI VILNIUJE, KLAIPĖDOJE IR KAUNE
20

POEZIJA 
• BIRUTĖ MAR7
• PRANAS VISVYDAS2

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
RYŠIO ZONOS RIBA
8

VERTIMAI 
• Kjartan Flogstad.
ROJUS ŽEMĖJE
5

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
SAKINYS – LYG PASAULIO ATVAIZDAS
1
• Renata Šerelytė.
NELYGINKITE MOTERŲ
11
• Benediktas Januševičius.
A… A
9
• IŠSIPILDYMAS NE PAGAL JOANĄ3
• LYG VISKAS BŪTŲ PASKUTINĮKART
• GUDRAGALVIAI2
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• JUZĖ KATILIŪTĖ: "KŪRYBA YRA KAIP SĖJA"

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Su rašytoju ALGIMANTU MIKUTA kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
PO PASAULĮ SU POEZIJA
3

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
EMOS VĖDUOKLIŲ VĖJAS
• DISKUSIJA SU TRADICIJA

KINAS 
• Werner Sudendorf.
MARLENE DIETRICH – NUOTRAUKOSE ĮAMŽINTA LEGENDA
8
• "SCANORAMOJE" – ŠIAURĖS ŠALIŲ KINO DEŠIMTMETIS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MĖLYNAI BALTAS ŠVELNUMAS
• Vida Mažrimienė.
DIALOGAI "JUDANČIŲ MIŠKŲ" FONE

MUZIKA 
• Toliau publikuojame kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus laiškus.
ŽODŽIAI
2
• Asta Povilaitytė.
SIAUTULINGOS RITMŲ DAINOS IR SVAJINGOS IMPROVIZACIJOS
4
• Austė Nakienė.
SKAIČIAI IR VĖJAS, KIPRAS IR FIODORAS
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vytautas Michelkevičius.
JAUNA LIETUVOS FOTOGRAFIJA VILNIAUS "STIKLO KAROLIUKŲ" GALERIJOJE
• Jurgita Juodytė.
"VIVI + KAVI"

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PROFESIJA – MŪZA18
• Kotryna Kazickaitė.
13 AUDITORIJA
6

KRONIKA 
• LES BORÉALES – "ŠIAURIEČIAI"
• KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS: GALIMYBĖ EUROPOJE IR EUROPAI
• MAIRONIO TĖVŲ NAMAS4
• AIRIJOS LITERATŪRINIŲ MAINŲ PROGRAMOS STIPENDIJOS VERTIMAMS
• "RACCONTI SENZA DOGANA"1

DE PROFUNDIS 
• Viktor Jerofejev.
RYTINIS STEBUKLAS
4
• "PREZIDENTINIŲ AUSŲ" KLUBO PAREIŠKIMAS11
• Neringa Koncevičiūtė.
Dar vienas požiūris į likimą
31

AKTUALIJOS

PRADŽIA – KŪRYBINĖS PRAMONĖS FABRIKAI VILNIUJE, KLAIPĖDOJE IR KAUNE

Pranešimas konferencijai "Kūrybinės industrijos: galimybė Europoje ir Europai"

AUDRONIS IMBRASAS, Menų spaustuvės direktorius

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rugsėjo 19 d. kauniečiai kūrėjai buvo "okupavę" senokai be paskirties dunksantį Kauno pirmąjį fortą
Rengėjų archyvo nuotrauka

Ši konferencija siūlo Lietuvos visuomenės gyvenimui naują sąvoką: kūrybinė pramonė. Kūrybinė veikla – kaip visavertė ūkio šaka. Ne nuolatinė paramos bei išmaldos prašytoja, bet didelės visuomenės dalies raiška, darbo vietų kūrėja, vadinasi, ir pajamų bei gerovės šaltinis.

Oficialūs konferencijos rengėjai – Kultūros ministerija, Europos kultūros programų centras, Britų taryba. Tačiau turbūt leistinas ir toks žvilgsnis – šią konferenciją išprovokavo, subrandino daugelio kūrybingų individų ir per pastarąjį dešimtmetį įsikūrusių įvairių kūrybinių nevyriausybinių organizacijų veikla.

Šios organizacijos keitė kūrybinį visuomenės gyvenimą ir pačią visuomenę. Jų inicijuoti ir įgyvendinami projektai skatino naujas kūrybines bei edukacines programas, siūlė naujus jų įgyvendinimo modelius, veikė ir valstybinę kultūros politiką. Tačiau oficialioji, valstybinė kultūros ir meno institucijų bei jų finansavimo sistema nuo tarybinių laikų iki šiol taip ir nėra reformuota, ji gina senas sustabarėjusias struktūras. Pvz., valstybinė teatrų sistema kol kas apima tiktai repertuarinius teatrus, kuriuose jau nebedirba didžioji dalis įdomiausių, kūrybiškiausių teatro asmenybių. Valstybinėje šokio institucijų sistemoje išvis nėra vietos Europoje seniai pripažintam šiuolaikiniam šokiui. Šalyje nėra nė vienos įvairiems scenos menų projektams atviros scenos (venue). Ir taip toliau.

Tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų sektorius vis didėja, darosi įvairesnis, galingesnis. Kas nežino Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo, Keistuolių teatrų? Tarptautinių festivalių "Naujosios dramos akcija" bei "Naujasis Baltijos šokis"? Tačiau nedaugelis piliečių, eidami į renginį kuriame nors teatre, suvokia, jog tai ne šio konkretaus teatro, bet visiškai kitos organizacijos produktas. Nėra beveik jokių senųjų ir naujųjų organizacijų ekonominio efektyvumo palyginimų. Todėl ir oficialioji kultūros statistika nėra patikima – čia, pavyzdžiui, nėra išsamių duomenų apie nevalstybinius teatrus ir koncertines organizacijas.

Vis dėlto dauguma naujų organizacijų susiduria su skaudžiu ekonominiu kūrybinio gyvenimo paradoksu – valstybės išlaikomų salių nuoma Lietuvoje kaštuoja tiek pat arba netgi daugiau negu privačios salės Kopenhagoje, Berlyne ar Londone. Kodėl? Atsakymas paprastas ir jau seniai aptartas ekonomikos teorijose: todėl, kad valstybinėje kultūros sferoje operatoriai vis dar tebėra vadybiškai ir finansiškai neatskirti nuo infrastruktūros – jie gyvena infrastruktūros sąskaita, todėl infrastruktūros funkcionavimo kaštai nepagrįstai išsipučia. Šalies kultūros valdymo sluoksniuose vis dar stinga ekonomiškai mąstančių žmonių, kurie ryžtųsi aiškioms kultūros institucijų tinklą optimizuoti galinčioms reformoms. Ir kol kas niekas nė nebando svarstyti, kaip visa ši sunkiai girgždanti sistema konkuruos mobilioje Europoje.

Teigiama, jog reformoms ir naujovėms reikia lėšų, kurių šalyje vis dar nepakanka. Užsienio ekspertai pataria naujoves finansuoti iš akivaizdaus ūkio augimo. Tačiau, kaip matome iš kitų metų biudžeto projekto, valstybė iš ūkio augimo ir toliau investuoja į senąją, atgyvenusią infrastruktūrą.

Naujoviškų kūrybinės pramonės centrų užuomazgos trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – labiausiai buvo ir yra inicijuojamos būtent naujųjų pastarąjį dešimtmetį atsiradusių organizacijų arba neformalių kūrybinių grupių. Jų nebetenkina ligšiolinis valstybinis kultūros organizacijų tinklas. Tai tartum tam tikra tyli "apačių" revoliucija, kai naujos kartos idėjos įgyvendinamos praeities statiniuose. Rugsėjį visuose trijuose miestuose pastebėti nauji kūrybinės pramonės daigai.

Menų spaustuvė – pirmoji tokio pobūdžio kregždė Lietuvoje. Tačiau šis objektas jau gerai žinomas visos Europos scenos menų profesionalams, juo domisi ne tik kaimynai skandinavai ar lenkai, bet ir airiai, ispanai ar bulgarai. Menų spaustuvės steigėjai - Lietuvos šokio informacijos centras, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras, Atviros Lietuvos fondas ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tie, kas mato sparčiai modernėjančią šalies sostinę, nebesistebi ir tuo, kad būtent joje lengviausiai kelią skinasi šiuolaikiniai kūrybinės veiklos objektai.

Buvusioje tarybinėje spaustuvėje Vilniaus senamiesčio pakraštyje įsikurs nepriklausoma renginių aikštelė, keletas daugiafunkcinių patalpų, administracijos bei reziduojančių organizacijų biurai, biblioteka, kurioje bus kaupiama informacija apie šiuolaikinius scenos menus ir šiuolaikinę kūrybinę veiklą, kitos būtinos tokiai institucijai patalpos. Tai bus nepriklausomų scenos menų, tarpdisciplininių projektų bazė, nepriklausomų kūrybinių organizacijų inkubatorius, užsienio menų projektų pristatymo vieta, bendrų su užsienio partneriais projektų vieta, naujų, poleminio pobūdžio Lietuvos ir užsienio kultūros reiškinių aptarimo vieta bei viešų diskusijų klubas, videomeno ir tarpdisciplininio meno klubas, edukacinių scenos menų programų rengimo bei koordinavimo bazė, informacijos apie šiuolaikinę kūrybinę veiklą telkimo ir sklaidos centras. Institucija taps "skėtinė" bent jau daliai sostinės scenos menų organizacijų.

Net ir jokių sąlygų neturinčiuose griuvėsiuose jau nuo 2000 metų buvo rengiami įvairių organizacijų meniniai projektai. Praeitais metais įkūrus Menų spaustuvę, veikla šiose patalpose tapo nuosekli ir kryptinga. Tuo pat metu veikiama keliomis kryptimis: 1) remiant Vilniaus miesto savivaldybei ir bendrovei "Vilniaus energija", pastatai ir teritorija techniškai rengiama artėjančiai renovacijai, neseniai baigėsi pastatų ir teritorijos projektavimo konkursas, 2) Menų spaustuvė pristatoma įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, potencialiems partneriams įvairiose šalyse, 3) net ir dabartinės būklės Menų spaustuvės patalpose rengiami kūrybiniai projektai. Jau dabar klojami būsimo komplekso atviros ir lanksčios veiklos pamatai: čia programas pristato ne tik pati Menų spaustuvė, bet ir kitos organizacijos – nuo neįgaliųjų trupės "Be rampos" ir visuomeninės organizacijos "Elnių slėnio pleneras" iki Keistuolių teatro, Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro, Lietuvos šokio informacijos centro.

Kita vertus, visa buvusios spaustuvės teritorija ir pastatai jau dabar virsta unikaliu daugiafunkciniu kūrybinės pramonės branduoliu sostinės viduryje: ne tik Menų spaustuvė, bet ir Vilniaus dailės akademijos pastatas, kuriame kursis Kultūrinių žinių ir inovacijų centras (mokslo, konsultacijų ir tyrimo programa), Nacionalinis dizaino centras, Medijos laboratorija ir ekspozicijų erdvė. Šio projekto svarbiausias tikslas – renovuoti VDA studijų struktūrą, metodiką ir materialinę bazę, siekiant laiduoti tarptautinius standartus atitinkančią studijų kokybę, mokymosi visą gyvenimą galimybes, ruošiamų specialistų konkurencingumą šalies ir tarptautiniame kontekste. Skatinti kultūros verslumą, kad ji prisidėtų prie šalies socialinių ir ekonominių galių stiprinimo. Šiame kvartale taip pat įsikūrę Eimunto Nekrošiaus "Meno fortas", "Šekspyro" viešbutis ir restoranas.

Taigi – beveik visi įmanomi menai, skirtingos kūrybinės veiklos, valstybinių mokymo, nevyriausybinių kultūrinių ne pelno organizacijų ir komercinių bendrovių jungtis viename kvartale. Kažin ar įmanomas gyvybingesnis, įvairiapusiškesnis ir konkurencingesnis junginys. Juoba kad tarpusavyje šios organizacijos puikiausiai sutaria ir derina būsimų rekonstrukcijų bei vidinius pastatų planus.

Pavasario pabaigoje Menų spaustuvė surengė specializuotą seminarą "Buvusių pramoninių statinių pritaikymas scenos menų reikmėms", kuris turėjo įtakos panašiems procesams ne tik Lietuvoje, bet ir gretimose šalyse. Seminaro metu buvo pristatytos jau veikiančios arba inicijuojamos panašaus pobūdžio institucijos Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje bei Rusijoje, šį procesą įvertino autoritetingiausi ekspertai iš Prancūzijos, Nyderlandų bei Suomijos. Apie Menų spaustuvės perspektyvas labai palankiai atsiliepė Helsinkio kabelių gamyklos, didžiausio tokio pobūdžio centro Europos šiaurėje, direktorius bei buvusi "Transeurophales", europinio tokių institucijų tinklo, prezidentė. Tačiau bene maloniausia ano seminaro pasekmė yra ta, kad pajudėjo panašūs procesai kituose dviejuose miestuose – Klaipėdoje ir Kaune.

Nesunku pastebėti, kad šių miestų politikai yra pasidalinę į dvi skirtingas grupes: vieni suvokia tokių naujoviškų institucijų potencialią kultūrinę ir ekonominę naudą miestų bendruomenei, kiti vis dar linkę eiti pačiu paprasčiausiu keliu – parduoti pagal paskirtį nebenaudojamus pramoninius statinius ir tomis lėšomis kamšyti seno ir ekonomiškai nebeefektyvaus modelio kultūrinių organizacijų skyles. Tačiau svarbiausia, kad į procesą įsiliejo kultūrininkai. Rudens sezonas Klaipėdos tabako fabrike gimė tartum iš niekur.

Minimalus vietinis biudžetas, minimali vadybinė grupė, optimalus programavimo principas – klaipėdiečiai suteikė infrastruktūrą ir bendras paslaugas, o operatoriai iš įvairių miestų patys atvežė savo projektus. Ir keturis savaitgalius klaipėdiečiai plūdo į įvairius mieste dar nematytus teatro bei šokio reginius, o Klaipėdos miesto kultūros valdininkai stebėjosi publika: į renginius Tabako fabriko angare greta užkietėjusių meno gerbėjų rinkosi jokiose kitose kultūrinėse įstaigose neregėtas jaunimas. Iš viso šiame visiškai naujame traukos taške per mėnesį apsilankė apie pusantro tūkstančio žiūrovų. Po renginio savivaldybę užplūdo daugiau negu dešimties formalių organizacijų ir neformalių grupių prašymai kitą pavasarį būtent ten įgyvendinti savo projektus. Toks ir buvo pagrindinis renginio tikslas – išprovokuoti kūrybingosios uostamiesčio bendruomenės aktyvumą. Ar ne tokia ir yra kūrybinės pramonės funkcija? Klaipėdos atvejis ypatingas tuo, kad čia labai aiškiai sutampa visi būtini tokio projekto galimos sėkmės parametrai: yra apačių iniciatyva, kultūros biurokratų ir dalies miesto politikų palaikymas, miesto žiniasklaidos pozityvumas. Šiuo metu jau braižomi Tabako fabriko pavasario sezono apmatai.

Kaune yra net keletas kūrybinei pramonei nesunkiai pritaikomų nebenaudojamų pastatų kompleksų. Turbūt labiausiai žinomas – Dramos teatro kieme stovintis buvęs Kailių fabrikas. Šias pramonines patalpas kadaise perėmė Dramos teatras Jono Jurašo iniciatyva, tačiau jos nebuvo iki galo sutvarkytos ir pastaraisiais metais naudojamos vis rečiau. Tačiau Kailių fabrikas, panašiai kaip Menų spaustuvė Vilniuje, – puikioje miesto vietoje esantis objektas. Aleksote, dalyje buvusio Mėsos kombinato statinių, jau dabar sėkmingai verslą plėtoja juvelyrai bei kalviai. Kaune yra ir buvusiame sandėlyje įkurta "Auros" šokio teatro bazė. Ir pagaliau didžiulė menkai naudojama Kauno fortų sistema. Tačiau Kaune, regis, yra mažiau sutarimo ir daugiau ginčų tarp įvairių bendruomenės grupių bei miesto politikų. Vis dėlto sąmoningų kūrybingos visuomenės iniciatyvų iš apačios užtenka ir šiame mieste – prieš keletą savaičių grupė miesto menininkų vieną dieną buvo okupavusi vieną fortą.

"Humanitarinė okupacija" – "Pulsas forte" rugsėjo 19 dieną vainikavo Europos paveldo dienų programą Kaune. Laikraščio "Statybų pilotas", viešosios įstaigos "Baltijos griaustinis" ir neformalaus junginio "Būdapiloto" netoli Noreikiškių stūksančiame apleistame Kauno I forte surengta akcija buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į unikalią Kauno tvirtovės sistemą, padėti sugrąžinti miestą supančius fortus į miesto gyvenimą, konvertuojant jų paskirtį iš karinės į visuomeninę kultūrinę. Šioje "humanitarinės okupacijos" operacijoje dalyvavo daugiau negu 300 Kauno kariniam palikimui neabejingų "okupantų", kurie klaidžiojo paslaptingais forto tuneliais, kopė ant įtvirtinimų, netradicinėje erdvėje klausėsi akustinių improvizacijų ar dalyvavo spontaniškai gimusioje meno ekspozicijoje. Buvo pastebėta, kad dvi amfiteatrinės vidinio kiemo erdvės puikiai tiktų koncertams, spektakliams ar kitiems nemasinės kultūros renginiams. Po renginio publika dar keletą savaičių lankė naują kauniečiams kultūrinį objektą.

Kūrybingos apačios okupuoja nebenaudojamas erdves ir kuria naują ūkio šaką? Nauja karta, remdamasi konstruktyviais kitų šalių pavyzdžiais, keičia požiūrį į kūrybinę veiklą ir teigia, kad tai labai gyvybingas darbo vietų ir pajamų šaltinis? Ar pavyks naujų kūrybinės pramonės centrų lyderiams susitarti su visuomene ir politikais, ar politikai ims suvokti, jog investuoti reikia ne tik į praeitį, ne tik į kultūros paveldą, bet ir į ateitį, į naujovišką kūrybinės pramonės tinklą, vadinasi, į kūrybingą visuomenę, – parodys artimiausia ateitis.

 

Skaitytojų vertinimai


4737. varna2003-11-09 11:44
Pabandysiu viską "suprimityvinti". Reikalas tame, ar sugebėsime jaunus žmones "išplėšti" iš kiemų, laiptinių ir gatvių glėbio. Ar sugebėsime jiems rasti lygiavertį emocine prasme užsiėmimą. Kalbėdamas apie kiemus, laiptines ir gatves neturiu omeny tik "asocialius elementus". paprasčiausiai, idealiausias atvejis būtų, jei Menų Spaustuvės taptų "namais" visiems, kam "nėra kas veikti". Bėda tame, kad procesas, kuris vyksta dabar, labiau panašus į elitistinio meno bazių kūrimą, kuriose "savi" linksmintų "savus". Jei ši tendencija ir toliau ims viršų, Meno Spaustuvės pavirs dar vienu "plotu": tipo menu, tipo besidomintiems. O "įspūdingas skaičius" apie pusantro tūkstančio lankytojų Klaipėdoje skamba juokingai. Netikiu, kad Autorius nežino, kiek Klaipėdoje gyvena žmonių (o jų tarpe - jaunimo). Dabar gi iš straipsnio susidaro įspūdis, kad visa "neformaliojo meno" problema - brangi salių nuoma. Jei taip, tai gal paparasčiau paparašyti politikų nuomos nuostuolių padengimo? Ir baigtas kriukis? Bet ar "iš tikrųjų" apie tai kalba?

4752. Realistas2003-11-09 18:51
Jeigu jau kokioj palėpėj ar šiknoj, tai būtinai geras, tikras menas? Gal menas turi būti ten kur jam ir vieta - galerijose, dirbtuvėse, leidiniuose?

4796. Ūkininkas2003-11-10 13:04
Tada jau bus pop`menis.

4806. klajoklis_Varnai2003-11-10 15:50
kiek suprantu, jei menu spaustuve butu, kaip rasote, vieta tiems, kurie neturi ka veikti, tai ji butu paprasciausias bendruomenes centras ar kazkas tokio. tiek klaipedos fabrikas, tiek spaustuve, kiek teko lankyti, taiko visu pirma profesionalumo kriteriju, net ir debiutantams. tie, kurie neturi kas veikti, tegu eina i kulturos namus arba seko pjauti

4817. klajokliui nuo varnos2003-11-10 20:49
Kalbėjau apie žiūrovus, o ne apie "rodančius".

4819. realistui ir varnai nuo košės makalošės2003-11-10 21:27
varna, kas iš to, kad poltikų paprašys nuostolių padengimo? manai, padengs? cha cha (liūdnas cha cha). ne taip paprasta.visame tame yra tiek kabliukų ir kitokių -iukų... atkreipk dėmesį - ne vienu kartu fabrike apsilanke pusantro tūkstačio žmonių, o per mėnesį. ir kas sako, kad tai buvo vien klaipėdiečiai? kokia gali būti kalba apie "savus", jei visos šios iniciatyvos ir skirtos meną padaryti prieinamą įvairiai publikai, ypač jaunimui? realiste, nesuvoki realios padėties- ne visos galerijos, dirbtuvės, leidiniai įsileidžia jaunus menininkus. menų spaustuvė- atviresnis kelias jaunimui į viešumą, proga ir sąlygos prasimušti. čia buvo geranoriškas paaškinimas, jei leisite;)

4823. košei malošei nuo varnos2003-11-10 22:12
Aš irgi geranoriškai. Kalbėjau šiandien su draugais (klaipėdiečiais ir kauniečiais) telefonu apie šitą straipsnį. Visi verkia kruvinom ašarom, kad "nėra kur nueiti" (turi omeny kultūrinius renginius), o iš kitos pusės, paklausti apie "meno fabrikus", atsako - "o kas eis? mes, ir viskas?". Net "liūdnas cha cha" nebesigauna.

4829. Realistas2003-11-11 06:23
Koše tu makaloše, - visas ŠMC vien tik jaunimas visada. Kas jau jiems ten ko neleidžia. O kad jaunimas , tai jau ir gerai? Jaunimas daug dažniau išsibezdėjęs yra negu senimas.

4831. Ūkininkas2003-11-11 08:17
Daugelis jaunimo į ŠMC sulenda daugeliu atveju, kai galima gauti nemokamo alaus per atidarymus. Ir šeip - dabar madinga būti "suvokiančiu meną". Apsirengi keisčiau, susirandi pažįstamų, geri alų, rūkai ir linksi galvą įnirtingai šnekėdamas apie kokią nors instaliaciją, kurios nesuvoki nei kiek. Gaila, bet taip yra.

4854. varnai2003-11-11 18:41
Meluoja tie Tavo draugai is Kauno. Bet tiek to tie zyzliai, ju mieste pilna nuo pat 1939 metu. :) Kurti naujas kulturines institucijas reikia ne todel, kad kazkur tai madinga, bet todel, kad konkrecioje vietoje atsirado joms poreikis. Kaune yra sociai kulturiniu "tasku", kurie neveikia optimaliai, tai pradeti kurti naujus, turint galvoje labai ribotus zmogiskus resursus mieste, yra dvigubai neprotinga. Fortai (ar ir tu paciu Sanciu kareiviniu likuciai) siuo metu yra visiskai beprotika (nors ir tipiska neatsakingai plepet megstanciu "statybu pilotu" stiliuje), nes psichologiskai miestieciams jie yra uzmiestis, nors oficialiai ten miesto teritorija. Galbut ekonomiskiausia butu juos perleisti M. K. Ciurlionio muziejui (ar Kaune esantiems muzieju saugykloms apskritai), is kurio po 1990 atimta nemazai kvadraturos, jos niekaip nekompensuojant. Yra ir dar daug visokiu aspektu, kurie kaunieciams labai gerai zinomi, o vilnieciu jie nedomina.

4860. koše makaloše2003-11-11 22:01
varna, manau, kad klausimą "o kas eis? mes ir viskas?" kelia ne tik tavo draugai. tokiu yra daugiau. tegu ne klausia, o eina:) projektas tik įsibėgėja. su laiku informacijos, reklamos ir, tikėkimės, publikos bus daugiau. manau, kad po kokių metų pramininių erdvių apgyvendinimas menu taps įprastu dalyku. ir tai labai teigiamas dalykas. džiaugtis reikia. realiste, tu toliau smc nematai? man asmeniškai nuo smc jau bloga. tuo labiau, kad menų spaustuvėj vyktų skirtingi dalykai, o ne viena paroda du mėnesius.ir kodėl apsiriboji vien vaizduojamuoju menu? smc nei dramos, nei šokio spektaklių dar nemačiau... ir koks ten jaunimas? mes dabar ne apie publika, o menininkus. jaunus. nepavadinčiau liškevičiaus jaunuoliu;)) o su ūkininku visiškai sutinku... deja. (`deja` ne todel, kad sutinku, bet todėl, kad visiškai teisus dėl publikos)

4871. 4854 nuo varnos2003-11-12 09:34
Kad paversti fortus saugyklomis ar ekspozicijos salėmis, reikia investuoti milžiniškas lėšas - tinkamam oro kondensavimui ir pan. Bilietas į tokį muziejų kainuotų tiek pat, kiek nuskristi į Paryžių. Aš jau nekalbu apie visą infrastruktūrą, kurią reikia sukurti "aplink". Visa tai kainuoja, bet neatsiperka. O "mecenatai" (jei tokie atsirastų) linkę pinigus kičti į centrą, ten jų geri darbai "geriau pastebimi". O mano draugai nemeluoja. Jei būtų tokie, nedraugaučiau su jais.

4872. xX2003-11-12 09:55
Taip, varna, kičti į centrą kičą privalu - juk tai irgi kultūra, ir dar taupant lėšas.

4874. `2003-11-12 10:17
:))

4882. xX nuo varnos2003-11-12 14:21
Sutinku, xX, geriausia būtų, jeigu lytų pinigais, pažymėtais "tik kultūrai". Tada ir taupyti nereikėtų. Tada kultūros būtų kaip šieno. Ir pigios kaip grybai. (centras -turėjau miestų "centrus"; neturiu lietuviškos klaviatūros, susirašęs flomasteriu raides, bet jos jau nusitrynė - kalu iš atminties, o "š" ir "č" šalia) :)

4885. varnai2003-11-12 16:24
Pirmiausiai straipsnio autorius klaidina skaitytojus, nes jokiu alternatyviniu erdviu menams forto "okupacija" neieskojo, tikslas akcijos buvo tiesiog priminti kaunieciams, kad mieste yra neblogai issilaikiusi fortu sistema, nes dauguma zino tik sesta ir devinta. Saugyklos muziejams Kaune vis vien reikia statyti, o jos nebutinai turi buti miesto centre kaip dabar. (Zinoma, galima nieko nestatyti, nieko nekonvertuoti, o viska tiesiog isvezti i Vilniu - tradicija tokia juk yra Lietuvoje.) Kam reikia ir idomu, tas susizino ir sudalyvauja, kiti is savo paciu tingumo depresuojasi ir, taip, meluoja tiek sau, tiek kitiems.

4888. autorius:-)2003-11-12 20:37
ogogo, kookia diskusija issirutuliojo... dziugu, jei yr del ko gincytis ;-)

4891. xX2003-11-12 23:11
Na jei lytų tais "kultūriniais" pinigais (čia aš varnai atsakau), tai jie greičiausiai išgaruotų, net žemės nepasiekę. Arba susigertų "į smėlį". Tada visi taptume kultūrininkais ir svajotume apie ištisus metus trunkančias tokių pinigų liūtis, daug kas šauktųsi Tvano, ir visai be piktų kėslų. Galų gale Protas nugalėtų Jausmą, pinigai iš "kultūrinių" virstų "chaltūriniais", ir vėl visi gyventų kaip žmonės. Tiesiog gyventų, nes kaip sako tokie žmonės - "aš irgi žmogus, man irgi gyventi norisi":) Na norisi, tai norisi, ką padarysi. Tik tiek, kad yra ir tokių osobų, kuriems kai ko daugiau norisi, nors galimybės tai akivaizdžiai ribotos. Gal dėl to ir norisi daugiau?

4900. jumoras2003-11-13 17:07
Kai taip isdidziai apipasakoja Imbrasas savo kontora, gana selmiskai atrodo siuo metu "Menu spaustuves" gulinti paraiska Kauno merijoje 29 tukst. litu paramai kitiems metams is miesto biudzeto....

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:24:24 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba