KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS: GALIMYBĖ EUROPOJE IR EUROPAI

Tokio pavadinimo konferenciją spalio 27-28 dienomis surengė Europos kultūros programų centras, Britų taryba ir LR kultūros ministerija. Ją atidarė mūsų kultūros ministrė Roma Žakaitienė ir ūkio ministras Petras Čėsna parodydami, kad kūrybinės industrijos gali tapti tvirta ir augančia Lietuvos ūkio šaka, kaip yra Didžiojoje Britanijoje, kurios keletas atstovų dalyvavo konferencijoje. Įsiminė buvusio Britanijos kultūros, žiniasklaidos ir sporto ministro Chriso Smitho kalba, kurią skaitytojams ketiname pasiūlyti ateityje. Be jo, konferencijoje kalbėjo Šiaurės rytų Anglijos menų tarybos Išteklių plėtros skyriaus vadovė Pauline Beaumont, Kūrybinių industrijų plėtros skyriaus darbuotojas Markas Adamsonas, Nortumbrijos universiteto Kultūros politikos ir vadybos tyrimų centro ekspertas Steve’as Milesas, bendrovių grupės ECLID direktorius Geoffrey’s Brownas, Britų tarybos Kūrybinių industrijų skyriaus vadovas Andrew Senioras, ekonomikos ekspertė Margarita Starkevičiūtė, architektė Dalia Bardauskienė, leidėjas Saulius Žukas, tarptautinių šokio projektų koordinatorius Audronis Imbrasas, kultūros viceministras Gintaras Sodeika.

Anglijos pavyzdžiais įrodyta, kad kryptingai skatinamos kūrybinės industrijos gali sukurti žymią dalį Lietuvos nacionalinio produkto. Deja, ekonominių tyrimų, kokie atlikti Anglijoje, mes dar neturime. Margarita Starkevičiūtė, bandydama šią spragą užtaisyti, pateikė tik kvestionuotinus duomenis, taikydamasi prie angliškos jų klasifikacijos. Pasak jos, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2002 metais Lietuvos kūrybinis sektorius sukūrė 2 % šalies bendro vidaus produkto ir uždirbo 2,1 mlrd. Lt pajamų, o drauge su valstybės dotacijomis – 2,4 mlrd. Lt. Tad šis sektorius pakankamai reikšmingas ir Lietuvos ūkyje.

Ką galima laikyti kūrybinėmis industrijomis, kuo jos skiriasi nuo kultūrinių industrijų, tiksliai neapibrėžta nei Lietuvoje, nei Anglijoje. Laikomasi nuostatos, jog tai industrijos, besiremiančios kūrybine individo veikla. Svarbiausios jų sritys – leidyba, muzikos įrašai, architektūra, dizainas, kinas, teatras, televizija, koncertinė veikla, reklama. Tačiau kūrybines iniciatyvas galima taikyti kuo įvairiausiai. Apie tai konferencijoje ir buvo kalbama. Ateityje tikimės supažindinti skaitytojus su daugiau joje paskleistų idėjų.

LM informacija