Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-11-07 nr. 2975

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VYTAUTAS P.BLOŽĖ9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• XI.7–13.
KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 ROMAS GUDAITIS.
MAN BRANGI LEGENDA ILGAI NENORĖJO MIRTI
16
• Liudvikas Jakimavičius.
VISUOMENINĖ TELEVIZIJA IŠEINA Į VISUOMENĘ
• Vytautas Kubilius.
VERTĖJAI KELIA DIDELĘ KULTŪROS NAŠTĄ
4
• VIDURIO EUROPOS RAŠYTOJAI SUSITIKO GDANSKE
• AUDRONIS IMBRASAS, Menų spaustuvės direktorius.
PRADŽIA – KŪRYBINĖS PRAMONĖS FABRIKAI VILNIUJE, KLAIPĖDOJE IR KAUNE
20

POEZIJA 
• BIRUTĖ MAR7
• PRANAS VISVYDAS2

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
RYŠIO ZONOS RIBA
8

VERTIMAI 
• Kjartan Flogstad.
ROJUS ŽEMĖJE
5

KNYGOS 
• Karolis Baublys.
SAKINYS – LYG PASAULIO ATVAIZDAS
1
• Renata Šerelytė.
NELYGINKITE MOTERŲ
11
• Benediktas Januševičius.
A… A
9
• IŠSIPILDYMAS NE PAGAL JOANĄ3
• LYG VISKAS BŪTŲ PASKUTINĮKART
• GUDRAGALVIAI2
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• JUZĖ KATILIŪTĖ: "KŪRYBA YRA KAIP SĖJA"

KAUNO KULTŪROS PUSLAPIS 
• Su rašytoju ALGIMANTU MIKUTA kalbasi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ.
PO PASAULĮ SU POEZIJA
3

TEATRAS 
• Vlada Kalpokaitė.
EMOS VĖDUOKLIŲ VĖJAS
• DISKUSIJA SU TRADICIJA

KINAS 
• Werner Sudendorf.
MARLENE DIETRICH – NUOTRAUKOSE ĮAMŽINTA LEGENDA
8
• "SCANORAMOJE" – ŠIAURĖS ŠALIŲ KINO DEŠIMTMETIS1

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MĖLYNAI BALTAS ŠVELNUMAS
• Vida Mažrimienė.
DIALOGAI "JUDANČIŲ MIŠKŲ" FONE

MUZIKA 
• Toliau publikuojame kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus laiškus.
ŽODŽIAI
2
• Asta Povilaitytė.
SIAUTULINGOS RITMŲ DAINOS IR SVAJINGOS IMPROVIZACIJOS
4
• Austė Nakienė.
SKAIČIAI IR VĖJAS, KIPRAS IR FIODORAS
9

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Vytautas Michelkevičius.
JAUNA LIETUVOS FOTOGRAFIJA VILNIAUS "STIKLO KAROLIUKŲ" GALERIJOJE
• Jurgita Juodytė.
"VIVI + KAVI"

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PROFESIJA – MŪZA18
• Kotryna Kazickaitė.
13 AUDITORIJA
6

KRONIKA 
• LES BORÉALES – "ŠIAURIEČIAI"
• KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS: GALIMYBĖ EUROPOJE IR EUROPAI
• MAIRONIO TĖVŲ NAMAS4
• AIRIJOS LITERATŪRINIŲ MAINŲ PROGRAMOS STIPENDIJOS VERTIMAMS
• "RACCONTI SENZA DOGANA"1

DE PROFUNDIS 
• Viktor Jerofejev.
RYTINIS STEBUKLAS
4
• "PREZIDENTINIŲ AUSŲ" KLUBO PAREIŠKIMAS11
• Neringa Koncevičiūtė.
Dar vienas požiūris į likimą
31

AKTUALIJOS

MAN BRANGI LEGENDA ILGAI NENORĖJO MIRTI

Net Miunhauzenas meluodavo su saiku

ROMAS GUDAITIS

[skaityti komentarus]

Daugelis mūsų apie savo kolegas pasakojame gražias literatūrines legendas. Maniškė – apie Vytautą Petkevičių – mirė visiems laikams, nes aš niekados nesutiksiu, kad Atgimimas ir Sąjūdis gimė Vytauto Petkevičiaus dėka, jam vadovaujant, jam esant naujausios mūsų istorijos demiurgu.

Sulaukęs dėmesio (šiuo atveju – pasiekto netiesa ir savo vaidmens pervertinimu), V.Petkevičius giriasi, jog rašydamas savo knygą buvo pasikabinęs šūkį: "Petkevičiau, nekerštauk!" Įdomu būtų sužinoti, ar nekabėjo ten kitas šūkis – sakysim, kad ir toks: "Petkevičiau, nemeluok"? Labai užkliūvu ir aš, tiesa, epizodiškai, kaip itin niekinga persona, kuriai negailima įžeidžiančių epitetų ir apibūdinimų. Gerai, kad užkliūvu, juk verkčiau šunį apsikabinęs, jeigu nebūčiau paminėtas. Ir asmeniškus, ir visuotinai reikšmingus dalykus palikčiau V.Petkevičiaus sąžinei, kuria dabar netikiu, ir antrajam šūkiui, kuriuo tikrai nesivadovavo, tačiau aš negaliu nutylėti šių prasimanymų tikrosios priežasties.

Nieko niekada nesu savo gyvenime išdavęs ar pardavęs nei KGB, nei partinėms struktūroms, su kurių vadais taip artimai draugavo V.Petkevičius, todėl mane žeidžia užuomina, kad aš kažką pasakęs apie jį – taigi, supraskite, įdavęs. Netiesa ir paprasčiausias šmeižtas! Žinoma, niekinti mane Vytautas Petkevičius turi teisę už tai, kad nepalaikiau jo gerklingų pretenzijų tapti Sąjūdžio tarybos pirmininku. Net jei šis paskvilis būtų pardavinėjamas visose turgavietėse ir perkamas kaip priedas prie pieno ir mėsos dešimtį metų, galiu pasakyti: gerai padarėm, kad nedavėm tuomet valdžios V.Petkevičiui! Bėdos būtų buvę daugiau, nei gali nujausti patiklūs skaitytojai. Konfliktų ir susipriešinimo pakako ir taip, tokiai aikštingai ir ambicingai asmenybei Sąjūdžio vairo jokiu būdu negalima buvo patikėti. Esu dalyvavęs dviejose rinkimų kampanijose, esu visaip peiktas ir koneveiktas, tačiau KGB korta prieš mane dar niekas neišdrįso mojuoti. Visados maniau, kad bet kieno adresu analogiški kaltinimai, net menkiausios insinuacijos be įrodymų – niekšybė. Tiek metų laukti ir tokiu būdu išgiežti apmaudą? Žema, buvęs kolega, nes jokių įrodymų jūs negalite turėti – jų nėra.

Dabar – apie sušlubavusią atmintį. Ne tik Algimantui Baltakiui, Alfonsui Maldoniui, Justinui Marcinkevičiui kyla klausimų. Jų aibės kiekvienam puslapiui. Būti dalykai čia visur apipinti prasimanymais ir fantazijom. Mes labai gerai prisimename rašytojų, visos šviesuomenės viešas diskusijas dėl ekologijos, gimtosios kalbos, tautinės mokyklos, nutylimos istorinės tiesos, dėl partinės sistemos atskyrimo nuo Maskvos. Viso to meto spaudoje matyti – dirbome visi, sutartinai, liudijimų ir liudininkų gausybė, tačiau dabar paaiškėja, kad visą tą košę užmaišęs, suraugęs, ragavęs, visas neigiamiausias pasekmes numatęs vienų vienas titanas, visi kiti ten buvę pagalbininkai, statistai, neišmanėliai, bailūs, niekingi, parsidavėliai, kinkas drebinę žmogeliai, ir jeigu ne anas vienintelis teisuolis titanas, kuris išrado ugnį nepriklausomybės laužui, jeigu ne pulkų pulkai minėtų pilkų žmogelių, kurie tik linkčiojo, keliaklupsčiavo ir dar trukdė… Kilniadvasiškai pagailima Justino Marcinkevičiaus, na dar vieno kito, bet tik tiek, kad jie nekliudytų ir netrukdytų šiam titanui. Skaitai. Pakaušį krapštai. Sveiko proto šaukiesi, kadangi Petkevičius nei Dievo, nei velnio nebijo. Savo akim netiki. Toks platus, intriguojantis, kvapą užimantis, neteisybe atsiduodantis skaitalas. Sujaukta įvykių chronologija. Hm. Ak. Nejaugi? Bet juk mes gerai žinome, kad net Miunhauzenas meluodavo su saiku. Teisybė, šios pasakos sekamos durnių šalies skaitytojams, bet juk kiekviename puslapyje atsidusti – didelis tai didelis, bet ar galima šitaip didžiausiam likti didžiumą į šuns dienas išdėjus? Jei Alcheimeris prie rašomojo stalo budi ir mūzas atstoja, tai mes juk atsimename puikiai: Sąjūdžio suvažiavimo naktis – skandalas, išėjimas iš Sąjūdžio tarybos – skandalas, konfliktas su LDDP po buvimo valdžioje, kai jau niekas nebetrukdė reikštis į Seimą išrinktam prometėjui neišlestomis kepenimis, – irgi skandalas, o dabar dar ir šis. Skandalingas elgesys tiko šmaikštiems literatūriniams anekdotams su herojumi Petia, bet visais kitais atvejais jis tik reikalą gadino.

Apie juodas autoriaus atminties duobes. "Durnių laive" teigiama, kad esu buvęs V.Petkevičiaus pavaldinys, kad jis neva liepęs rašyti kažkokį pareiškimą ir mane atleidęs iš darbo Lietuvos kino studijoje. Išmetė kaip musę iš barščių nedorėlį Romą Gudaitį. Tas yra šyvos kumelės sapnas – savo laimei, niekados nebuvau joks V.Petkevičiaus pavaldinys, tik vienas pradedančių rašinėti kinui autorių! Į etatinį darbą kino studijoje mane pakvietė Julius Lozoraitis, su juo dirbome beveik dešimtmetį, pradedant 1970 metais, taigi po to, kai po konflikto su juo tas pats V.Petkevičius su trenksmais ir skandalais išėjo. Aš pats buvau baramas, kad labai gyniau Vytautą Petkevičių ir jo nepastatytą "Šermukšnių lietų". Taigi kaip išvytas Petkevičiaus Gudaitis galėjo bendrauti su tuo pačiu Petkevičium, kaip autoriumi, ir kur šioje istorijoje kokie galai? Mano bičiulystė su šviesaus atminimo Julium Lozoraičiu tęsėsi ir vėliau, kai abu jau nebedirbome kine. Ji nebuvo idiliška, mes karštai pasiginčydavom, bet tai buvo tikra bičiulystė. Todėl netiesa – žodžiai, kuriuos V.Petkevičius primeta šiam žmogui. Tą žino, tuo nepatikės dešimtys dar gyvų kino studijos darbuotojų ar rašytojai, dirbę ten kartu su manimi. Beje, "metodo" mirusiems žmonėms primesti nebūtas mintis ar pasakymus net nesinori komentuoti – toks jis nedoras ir šventvagiškas. Pilna knyga tų prikergimų – naudinga, patogu, mirusieji juk nepasiginčys, taigi visi aliai vieno – "patogūs herojai".

Aš tikiuosi, kad mano kolega G.Kanovičius irgi perskaitys šiuos žodžius. Labai stinga Tavęs, Griša, šituose pasibaksnojimuose ir pasikalbėjimuose apie asmenį, kuris, kaip mes visi gerai žinome, vienintelis žinojo visas politbiurų paslaptis Maskvoje ir Vilniuje, turi slapčiausias stenogramas, išpranašavo Gorbačiovą ir imperijos žlugimą. Vienintelis, įsidėmėkime. Vienintelis, kuriuo nepasinaudojo amerikiečiai ir jų CŽV, dabar gailisi, nes pasekmės kaip ant delno! Labai norėčiau, kad Tu, Griša, taikliai tekšteltum ir man, kepšteltum gal skaudžiai, bet teisingai – tikrai neužsigausiu, – bei atsimintum šį bei tą apie tą nuostabų metą, kai Atgimimo laikui lygiai visų mūsų balsų reikėjo. Ir dar daugybę dalykų iš ilgo mūsų gyvenimo, kad pasišaipytume iš savęs sočiai, juk negi visą laiką pyksi, kaip kai kas mums linki.

V.Petkevičius teigia, jog visi jo bijo ir jam pataikauja. Netiesa, mes branginame laiką ir nenorime tampytis po teismus su žmogumi, kuris yra tikrai parašęs neblogų knygų, bet dabar nepagydomai serga savęs pervertinimo liga ir įsivaizdavimu, kad yra parašęs "literatūrinį kūrinį". Kokia čia literatūra ir kokie čia, atsiprašant, herojai, jei herojus yra vienas, ir jis yra mozė (aišku, ne Šventojo Rašto Mozė), o mozė, toksai visus niekinantis tipažas, užsimojęs visus "išmozinti", atsiprašant gerų žmonių, išterlioti ir išpurvinti? Kokie čia istoriniai ar literatūriniai kriterijai, kai kiekviename puslapyje pučiamasi ir pučiamasi, kai naudojamasi žmonių nepasitenkinimu ir noru sužinoti teisybę, kas buvo, o tikri faktai skęste skęsta pramanų gausybėje? Ir tuo blogiau mums visiems, jei toji netiesa dalies skaitytojų priimama už gryną pinigą. Juk mes irgi kai ką žinome, tačiau manome, kad neatėjo metas. Petkevičius pamatė – atėjo metas išeiti į laisvąją rinką kaip dera – su produktu.

Parašiau, ir pasidarė liūdna. O juk taip paprasta, – kaip daro mūsiškė Rašytojų sąjunga, – tylėti ir tolerantiškai stebėti, kaip murdomas mėšle koks kolega, kaip priverstas jis veikti vienas įrodinėdamas... Ką ir kam? Koks mūsų solidarumas, jei mes leidžiame skleisti neteisybę apie daugybę mūsų kolegų, spekuliuoti tais mums brangiais visiems idealais, klaidinti žmones, buvusius atokiau nuo tų įvykių? Ko vertas mūsų būrimasis į formalų susivienijimą, jeigu jokia forma mes nepareiškiame, kad žeminami mūsų kolegos?

Liūdna galvoti apie Kolegą – kad buvęs. Man drama, kad taip nutiko, o jam – tik linksmiau. Juk šlovė. Ar literatūrinė – drįstu suabejoti. Ir banalu kalbėti apie moralę – juk tokia paklausi prekė dabar žmogaus niekinimas, pjudymas, šaipymasis iš žmogaus padorumo, toks populiarus ir rekomenduotinas elementas kūrybai – mėšlas.

P.S. Atleiskite, prisiminiau dokumentus, kuriuos turi V.Petkevičius. Tikiuosi, kad, įsigijęs brangius ir patikimus seifus, jis juos tikrai atneš kam reikia, neatsikalbinės ir neišsisukinės, o mes sužinosime...

Kad už viso to – didelis, storas, drūtas kaip patsai V.Petkevičius, atsikišęs kaip ta "estetikos" rankena, kurią jis savo teise priskiria amžinatilsį garbingam, aukščiausios kultūros finansų ministrui R.Sikorskiui, "durnių laivo filosofija durnių šaliai" viso labo tėra BLEFAS. Vaizdingai parašytas BLEFAS.

Man brangi legenda su vienu herojumi ilgai nenorėjo mirti.

 

Skaitytojų vertinimai


4736. varna2003-11-09 10:55
Skaitau ir darosi šleikštu. Kada galų gale šita petkevičių, gudaičių, mieželaičių, marcinkevičių, ozolų ir kitų karta nueis į praeitį. Išnyks, kaip slogus dūmas. Viskas, ko jie išmoko, tai pilti pamazgas vieni kitiems ant galvų ir kratytis visko, ką jie išdarinėjo "tada". juk sąjūdis prasidėjo nuo Gaudeamus, kai estų studentai perėjo per Vilnių nešini savo tautinėm vėliavom. tada iš pakrūmių išlindo Lietuvos "inteligentai" ir, pajutę, kad kvepia grobiu, pradėjo "savo" sąjūdį. Ką, galvojate, kad mes, tuometiniai studentai, užmiršome, kaip jūs visi bandėte mus "raminti"? "Patrankų mėsa" buvome mes. Taip kad sedėkit ir tylėkit, "sovietlendžio inteligentai", jūsų "legenda" jau senai pakasta pakrūmiuose supuvo. Tik dabar atsipeikėjai, Gudaiti?

4738. pablo2003-11-09 12:38
Pritariu varnai. Nė vienas jų nebuvo šventas, o jei tikrai įžvelgiama netiesa, tegul kreipiasi į teismą, o ne verkšlena per laikraščius. Labai jau skystos Gudaičio ašarėlės... Ir jis šitaip virkaudamas atsistoja visai netoli nepraustaburnio Petkevičiaus, kuris bent jau rašytojas kažkada buvo. O kas tas Gudaitis? Eilinis "aparatčikas".

4743. keule2003-11-09 13:44
"Juk mes irgi kai ką žinome, tačiau manome, kad neatėjo metas" - rašo Gudaitis. O kada tas metas ateis? Kai tankai Vilniaus gatvėmis žlegsės? Bet ungzti ir stenėti Gudaitis moka. O Varna, kaip niekada taikliai kirto - iš tikro jaunimas ir saujelė disidentų žadino tautinę savimonę, o tokie prisitaikėliai kaip Gudaitis, kniso protą tada, knisa ir dabar.

4751. Realistas2003-11-09 18:48
Ko jūs visi tokie pikti? Gal Baltarusijoj gyvenat?

4755. varnėnas2003-11-09 19:48
jo, varna, nors tu šį kartą ir itin pikta esi, bet negaliu prieštarauti. Man linksmiausia, kai tie buvusieji ima ginčytis, kuris anuo metu buvo didesnis rezistentas ir labiau mylėjo tėvynę-lietuvą. Partinis bilietas, esą, buvo jiems tik kaip komufliažas: išorė raudona, o širdim - lietuvys kovotojas. Gi iš tiesų ta visa švalj kovojo tik eilėse butams, žiguliukams, kelionlapiams gauti, specbufetuose dėl žirnelių ir majonezo, o tėvynę mylėjo girtose užstalėse ir tai tik gerai apsidairydami.

4762. brisius2003-11-09 21:33
Visi jus teisus, neurzgenkit, as jus myliu, auuuuu!

4824. 2 keule2003-11-10 22:46
Na, keule, ne ten knisi. Buvo ir "Zalgiris" (visas sportas - Socikas, Kaciusyte, Kubiliute, kt.), ir Kalanta, ir LKZ bei dainynu tomai, ir etnografija, ir Laisves aleja, ir radikalieji Kauno sajudieciai (jie is karto kele pilnos Nepriklausomybes ideja, kol Vilniuje tupciojo su suverenumu), is Sibiro grizusiuju pasakojimai, i Vakarus pasitraukusiuju laiskai ir vizitai, galu gale ir LKB savo itaka tautiskumui dare.

4836. keule2003-11-11 09:39
Sportas, tas pat J.Marcinkevičius - tai pop patriotizmas. Labai patogu skanduoti LIETUVA, nebijant už tai gauti bananais per knyslę saugumo kazematuose. Tremtiniai bijojo prasižioti, sėdėjo šiknas suraukę ir tik vienetai drąsesni buvo.

4839. paršas2003-11-11 12:43
Keisti, pikti komentarai. Tarsi kažkokių ufonautų - žmonių be preities, be evoliucijos (dvasinė, kultūrinė evoliucija irgi būna), be meilės, be supratimo, kad gyvenimas įvairialypis ir žmogui nelengva tame gyvenime. Gal todėl krikščionybė taip ilgai ir gyvuoja, kad "išrado" daug tokių (ir kitokių) tiesų: "Neteisk ir pats nebūsi teisiamas". O Petkevičius, žinomaas garbėtroška, pagyrūnas, melagis, savanaudis.

4847. 2 keule2003-11-11 17:00
Kiekvienas individas turi savo baimes ribas, paprasciausiai buka visus braukt ta pacia knysle. Vienam ir mordovijos su magadanais nebaisu buvo, kitas nerima jaute, kada sauke "sudju na mylo", apie vasario 16 ant stalo darbe state vazele su raudonu ir geltonu ziedais (kam neaisku: taip susidaro Trispalve) ar skaite atsviestus orvelus ir solzenycinus, o treciam ir tokie dalykai atrode per daug rizikingais iki pat Perstroikos laiku. Atsargiau kriuksek, taip sakant.

4857. far-matar2003-11-11 20:23
galu gale, viskas ,kas buvo, buvo pries trylika metu ir daugiau, o pamazgos dar iki siol pilamos... ar ne laikas butu pamirsti visa tai? as nesakau, kad reikia pamirsti istorija - tai svarbu ir tai sudaro musu pagrinda, bet ar verta dabar aiskintis, kas ka atleido ir kas yra didesnis titanas ar didesnis idiotas? daugiau tolerancijos!!!!!.....

4864. kirvis :-) 2003-11-12 00:37
Protingieji, argi nematote, kad autorius turėjo atlikti nedėkingą darbą, kurį paskutiniuosius 13 metų dirba visi drabstomieji purvais - kantriai nusišluostyti nuo veido purvą?

4865. kazys :-( 2003-11-12 01:09
keistas gerb. Gudaiti yra tamstos sprendimas i teisma nesikreipti. NERA LAIKO- labai jau rimta priezastis, palyginus su tuo, kad apie tamsta rasoma kaip apie KGB agenteli. Jums tai smulkmena? Galbut ir tai. Bet ar nevertetu "paaukoti" dali brangaus laiko ir taip Petkeviciui uzkimsti burna? O gal teismo ir bijoma, bo buves kolega is Sajudzio gali "spravke" arba siais laikais madinga tapusia pazyma atnesti? Ar teisiog nepasitikima teismais ir teisingumu Lietuvoje?

4884. Adelė :-) 2003-11-12 14:59
Klaikūs, gudūs komentarai. Kone visi komentatoriai galutinai save sukompromitavo - nuo šiol praleisiu jūsų aiškinimus, vyručiai ir mergutės. Ne tik išsilavinimo ir išmanymo trūksta, bet dažnai ir protelio... Bet dar norėjau pridurti (komentatoriams, suprantama): Ačiū jums visiems už kovą su režimu ir iškovotąją nepriklausomybę! :)))

4890. Adelei2003-11-12 22:48
Kokioje ligoninėje guli? Atnešiu gėlių:)))

51765. mantvydas :-( 2009-03-04 17:36
sudas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
21:24:17 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba