Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
• PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
3
 KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų

KRISTINA STANČIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kūrybinio projekto „Peizažas tapyboje“ paroda Antano Mončio
namuose-muziejuje

Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje gegužės 28–31 d. veikė tarptautinio kūrybinio projekto „Peizažas tapyboje“ metu sukurtų darbų paroda, skirta Antano Žmuidzinavičiaus (1876–1966) 135-osioms gimimo metinėms paminėti. Kūrybinį projektą, skirtą lietuvių tapybos klasiko atminimui, surengė Lietuvos dailininkų sąjunga (kuratorė Eglė Bertašienė).

A. Žmuidzinavičiaus vardą šiandien siejame ne tik su svarbiais XX a. pradžios Lietuvos istorijos įvykiais, tautinių simbolių įtvirtinimu, muziejine veikla, bet ir su Lietuvos tapybos raida. Dailininkas yra sukūręs apie 2000 įvairių technikų, žanrų, temų kūrinių. Jo kūrybos ašis – peizažinė tapyba, kuriai būdingas romantiškas, lyriškas gamtovaizdžio perteikimas, realistinė vaizdo traktuotė, siekis idealizuoti, pabrėžti gimtojo krašto gamtos grožį.

Įprasminti garsiojo tapytojo atminimą kūrybiniame projekte buvo surinkta stipri tarptautinė menininkų komanda. Beje, projektas buvo organizuojamas atrankos būdu. Paraiškas dalyvauti jame buvo pateikę per trisdešimt menininkų. Lietuvai atstovavo tapytojai Bronius Gražys, Antanas Obcarskas, Kunigunda Dineikaitė, Aloyzas Stasiulevičius, Ričardas Zdanavičius, Algimantas Stanislovas Kliauga, dailininko anūkė grafikė Giedrė Gučaitė. Parodoje buvo įdomu stebėti svečių iš užsienio šalių perteiktą žvilgsnį į Lietuvos kraštovaizdį. Tai Minos Milosavljevic (Serbija), Olego Maliavkino (Rusija), Anneli Nilsson (Švedija), Anne Louise Høy Blicher Winther (Danija), Jānio Spalviņio ir Gunos Millersone (Latvija), Andruso Joono (Estija), Babitos Das ir Tinku Das (Indija) kūriniai. Projekto dalyviai dvi savaites kūrė LDS kūrybos namuose Palangoje.

Į parodos atidarymą gausiai susirinkę menininkai, žiūrovai prisiminė A. Žmuidzinavičiaus veiklą, asmenybę. Kalbėta apie dailininko kūrybos pradžią, kuri skleidėsi sudėtingu ir permainingu laikotarpiu – pačioje XX a. pradžioje, apie aktyvią A. Žmuidzinavičiaus veiklą organizuojant pirmąsias lietuvių dailės parodas, nuolatinį dailininko siekį stiprinti ir skleisti Lietuvos tautinę kultūrą, meilę lietuvių liaudies menui (dailininko surinktos kolekcijos pagrindu 1965 m. Kaune įkurtas Velnių muziejus). Svarbius A. Žmuidzinavičiaus veiklos faktus prisiminė Aloyzas Stasiulevičius, pabrėžęs tapytojo patriotiškumą, priminęs susirinkusiems, kad tapytojas 1917–1918 m. dalyvavo parenkant Lietuvos vėliavos spalvas, 1929–1934 m. buvo Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas. Atidaryme kalbėjo ir tapytojas Julijonas Jankus, A. Žmuidzinavičiaus anūkė Giedrė Gučaitė.

Viena vertus, projektas „Peizažas tapyboje“ iš esmės niekuo nesiskyrė nuo įvairių Lietuvoje vykstančių plenerų. Menininkai, susibūrę draugėn, kūrė, interpretuodami pagrindinę plenero temą – A. Žmuidzinavičiaus kūrybą ir peizažo žanrą plačiąja prasme. Tačiau projekto paroda maloniai nustebino – ne tik kūrinių gausa, bet ir kokybe, didele plastine, stilistine įvairove. Paro¬doje vyravo profesionalūs, meistriški darbai, o tai anaiptol ne visuomet būdinga kūrybinių vasaros stovyklų metu sukurtai meninei „produkcijai“. Gerai, kad interpretacijų laukas šiame plenere buvo platus, ir menininkai kūrė remdamiesi individualiu braižu, nusistovėjusia maniera, todėl čia nepastebime įvairiems simpoziumams, plenerams kartais būdingo „pritempimo“ prie tam tikros temos.

iliustracija
Kūrybinio projekto „Peizažas tapyboje“ parodos atidarymas Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje. Iš kairės: Kunigunda Dineikaitė, Kęstutis Ramonas, Jānis Spalviņš

Ryškus ir prasmingas buvo parodos ekspozicijos centras – dvi A. Žmuidzinavičiaus drobės, tarp kurių įkomponuotas G. Gučaitės kūrinys. Jame – lakoniškai užrašytos dailininko mintys. Viena kitą pridengiančių raidžių, ryškesnių ir blankesnių frazių kompozicija bylojo apie platų, galbūt dar ne iki galo „perskaitytą“ A. Žmuidzinavičiaus kūrybos palikimą, tapytojo apmąstymus ir siekius. Parodoje savitai derėjo ir vieni kitus papildė abstraktūs latvių J. Spalviņio ir G. Millersone, taip pat A. Obcarsko, K. Dineikaitės, menininkų iš Indijos kūriniai, įtaigios, siurrealistinės B. Gražio vizijos, ekspresyvūs lietuvių tapybos klasiko A. Stasiulevičiaus darbai, realistinės, tačiau paveikios ir meistriškos rusų tapytojo O. Maliavkino drobės, daugelis kitų savitų kūrinių. Žvelgiant vien į lietuvių darbus, akivaizdu, kad parodoje susidarė didelė kartų, taigi ir požiūrių, išraiškos įvairovė. Mažiau pažįstant užsienio menininkų kūrybos kontekstą, buvo įdomu stebėti ir visiškai jaunų kūrėjų darbus, ir brandesnių viduriniosios kartos dailininkų iš įvairių šalių braižą.

Parodos atidaryme menininkai kalbėjo, kad jei aplinkybės klostysis palankiai, kūrybinį projektą Palangoje būtų prasminga surengti ir kitąmet. Galbūt tradiciniai Nidos plenerai, kasmet organizuojami energija trykštančio tapytojo Sauliaus Kruopio, turės rimtą konkurentą pajūryje? Juolab jei naujas Lietuvos plenerų žemėlapyje pasirodysiantis karštasis taškas išlaikytų aukštus profesio¬nalumo, dalyvių meninio lygio kriterijus.

Vienas iš kūrybinio projekto leitmotyvų – peizažo žanras, kaip ir A. Žmuidzinavičiaus kūryba, neišvengiamai sukelia minčių apie vaizduojamosios dailės tradicijas. Juk A. Žmuidzinavičiaus darbai – lietuvių tapybos tradicija. O tapyba pati savaime, net jei kalbėtume apie abstrakčią, „befigūrę“ dailę, taip pat yra tradicinė vaizduojamosios dailės šaka. Tačiau A. Mončio namuose-muziejuje surengtoje parodoje eksponuoti darbai bylojo, kad tradiciškumas nebūtinai siejasi su nuoboduliu, senų atradimų kartojimu. Išradingas dailininko santykis su natūra vis dar gali sudominti žiūrovą. Pagaliau – peizažas pats savaime sukelia daugybę filosofinių, ekologinių, egzistencinių apmąstymų.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:24:09 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba