Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-06-03 nr. 3334

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• GYTIS NORVILAS.
išdidinimai
28
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI 
• KORNELIJUS PLATELIS.
Pavasaris Tolminkiemyje
8
• IEVA GUDMONAITĖ.
Dar kartą apie poeziją ir jos pavasarį
1

POEZIJOS PAVASARIS 2011 
• Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ laureatai ir prizininkai
• RAMUTĖ DRAGENYTĖ.
Didelis, mažas, mažesnis*
4

POKALBIAI 
 PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ.
„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

KNYGOS 
• ALEKSANDRAS ŠIDLAUSKAS.
Nikolajaus Gumiliovo poezijos savastis lietuviškai
10
• PRANAS VISVYDAS.
Nuotykingai rimta sidabro poezija
• VIRGINIJUS GUSTAS.
Kasdienis pamąstymas medituojant bulvės metafiziką
23
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

ŠOKIS 
• DAINA HABDANKAITĖ.
„Naujasis Baltijos šokis ’11“ trimis pjūviais

KINAS 
• ŽIVILĖ PILIPAVIČIENĖ, REGINA JACKŪNAITĖ, ŽIVILĖ AMBRASAITĖ.
Paroda „Lietuvos kinas 1909–2009“

MUZIKA 
• SIGITAS MICKIS.
Jeronimas Kačinskas: kūrybos amžinybės pakerėtas
7

DAILĖ 
• REMIGIJUS VENCKUS.
Medijų meno dienos Kaune
3

PAVELDAS 
• VYDAS DOLINSKAS.
Dresdeno pilies patirtys ir Valdovų rūmų atkūrimo kontekstai
1

POEZIJA 
• RASA PEKARSKAITĖ5
• NIDA TIMINSKAITĖ1
• STEPAS EITMINAVIČIUS1

VERTIMAI 
• JERZY FICOWSKI.
Pelenų skaitymas
1

PROZA 
• AKVILĖ JARMALAVIČIŪTĖ.
Penki
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Taika
28

SKELBIMAI 
• 2011 m. „Santaros-Šviesos“ renginių,
vyksiančių birželio 24-26 dienomis Alantoje,
programa
3
• Jaunieji rašytojai kviečiami burtis6

DE PROFUNDIS
„Dievas visus daiktus sukūrė iš nieko. / Tačiau niekas aiškiai per juos persišviečia.“ Paulis Valéry
 
• JURIJUS DICHTIARAS.
Man įkando benamis
4
• ALBERTAS SKYRELIS

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• Sveikiname naujus Lietuvos dailininkų sąjungos narius!2
• KRISTINA STANČIENĖ.
Nerūpestingieji Vyganto Paukštės žmogai
3
• KRISTINA STANČIENĖ.
Peizažas tapyboje:
nuo Antano Žmuidzinavičiaus iki XXI a. dailininkų
• JOLANTA SEREIKAITĖ.
Pasiklydusi peizaže
1
• EGLĖ DEAN.
„Unisex“ sagė: lyčių problematika ir kitos idėjos
2
• LUKAS DEVITA.
Meninis kompaktinių kasečių atgimimas
7
• Projektas „Menamos istorijos“ tęsiasi
• Justinui Vienožinskiui – 125
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

POKALBIAI

„Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą“

PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ

[skaityti komentarus]


2011 m. Dominyko Urbo premijos laureatą PAULIŲ GARBAČIAUSKĄ kalbina RŪTA BURBAITĖ


Jūsų debiutas, už kurį pelnėte Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos paskatinimą, 2010 m. buvo ryškus – išvertėte net dvi rimtas knygas: Paulio Ricœuro „Apie vertimą“ ir Arato „Reiškinius“.

Abu šie vertimai pasirodė per vienerius metus, bet tai veikiau sutapimas. Su Aratu darbavausi bent trejus metus –­ „Reiškinius“ pradėjau versti dar būdamas magistrantas, o poemos komentaro ir visos knygos parengimas užtruko ne ką trumpiau už patį vertimą. Na, o Ricœuro knygelę, nesakyčiau, kad išverčiau vienu prisėdimu, bet vis dėlto neatsikvėpdamas ir gerokai vėliau. Tad tikrasis mano debiutas yra Aratas, o Ricœuras tiesiog pirmiau išvydo dienos šviesą.

Esate giriamas už drąsą imtis sudėtingų tekstų. Kaip nutiko, kad ėmėtės būtent šių dviejų kūrinių?

Mane žavi anaiptol ne teksto sudėtingumas, ir imdamasis abiejų vertimų galvojau tikrai ne apie tai. Arato gebėjimas poetiškai ir drauge moksliškai sujungti žvaigždėtąjį dangų su žmogaus kasdiena ir raiškus Ricœuro lakoniškumas, kalbant apie pasaulio interpretacijos prielaidas, – štai kas mane patraukė. O kad abu tekstai tikrai sudėtingi, kaltas visai ne aš...

Ar labai skiriasi darbo su gyvąja (prancūzų) ir klasikine (senoji graikų) kalbomis specifika?

Pãčios kalbos, be abejo, labai skirtingos, tačiau kalbõs „gyvumas“ anaiptol ne toks svarbus, nes Ricœuro prancūzų kalba nė kiek ne gyvesnė už, pvz., Platono graikų kalbą. Mano galva, daug svarbesnis teksto registras, o čia problemos labai bendros ir pažįstamos kone visiems vertėjams – abstraktų ir filosofinių sąvokų trūkumas lietuvių kalboje, sintaksės skirtybės. Galiausiai, verčiame juk ne tekstą, o patį autorių, jo stilių ir pasaulėvoką.

Vilniaus universitete dėstote abi klasikines kalbas. Ar graikų Jums vis dėlto artimesnė nei lotynų?

Būdama daug sudėtingesnės sistemos, graikų kalba vis dėlto yra gerokai jaukesnė, intuityvesnė ir ne tokia ori kaip lotynų, prie kurios kartais baugu net prisiartinti. Tačiau reikia pasakyti, kad kiekvienas, išdrįsęs įžengti į lotynų kalbos ir romėnų kultūros namus, iš jų neišeis neapdovanotas. Ir pati nuostabiausia poezija pasaulyje yra Ovidijaus elegijos.

Dirbdamas su P. Ricœuro straipsnių rinkiniu „Apie vertimą“ išėjote dvigubą vertėjo mokyklą – ne tik praktikos, bet ir teorijos. Kurios Ricœuro idėjos apie vertimą Jums atrodo pačios esmingiausios? Ar knygoje išdėstyta teorija padėjo (o gal įkvėpė?) išversti ją pačią?

Iš esmės dėdamas lygybės ženklą tarp vertimo ir interpretacijos bei pabrėždamas, kad suprasti – tai versti, Ricœuras nuramina literatūros skaitytojus ir vertėjus – joks mašininis vertimas niekada neprilygs žmogaus darbui, nes tiesiog niekada iki galo neišspinduliuos visos metaforos (pačia plačiausia, ne tik literatūrine prasme) energijos. Kaip taikliai šią filosofinę žinią per knygelės pristatymą Prancūzų kultūros centre apibendrino mano kolega ir bičiulis filosofas Naglis Kardelis, tokia vertimo samprata yra ne tik svarbi kalbininkams, kurie sprendžia labai konkrečias problemas, bet galėtų tapti mūsų pastanga sukurti naują požiūrį į gyvenimą: mes gyvename netobulame pasaulyje ir, galų gale, mes jo tikrai iki galo nepažinsime, tačiau turime žiūrėti į jį kaip į tekstą. Mes turime neprarasti valios gyventi – tikėti, viltis, mylėti, mes turime tiesiog kurti pasaulio kaip teksto vertimą; taip mums niekada nepristigs jėgų gyventi ir domėtis pasauliu.

Dirbate ir redaktoriumi, korektoriumi. Ši patirtis naudinga verčiant?

Sakyčiau kukliau – kartais suredaguoju vieną kitą tekstą ar perskaitau vieną kitą maketą. Deja, vertėjas nėra tas pat, kas redaktorius ar korektorius, bet šie vaidmenys geriau nei bet kas kita padeda suprasti, kad kiekvienam tekstui šiedu darbininkai visada reikalingi. Kai jų nėra, kartais nusitrina ribos, išnyksta kriterijai ir atramos taškas. Be jų leidybinis procesas labai vienišas. Jei drįstume iš jo išmesti redaktorių, tuoj pat prarastume galimybę diskutuoti ir ieškoti tiesos, kad ir kaip ją įsivaizduotume.

Kaip apskritai ugdote vertimo meistriškumą? Kur ir iš ko teko mokytis vertimo subtilybių? Ar turite autoritetų vertimo srityje?

Iš savo dar labai negausios patirties galiu pasakyti: versdamas. Man regis, vertėjas truputį panašus į sportininką ar muzikantą. Tik nuolatinė praktika ir budri savistaba – ką gi aš čia dabar darau? Graikų ir romėnų kultūros studijos – klasikinė filologija – neatsiejamos nuo vertimo. Turbūt visi mano dėstytojai yra daugiau ar mažiau vertę. Tad galėčiau tvirtai pasakyti, kad pirmieji vertimo autoritetai buvo tie žmonės, kurie išmokė mane pirmųjų graikiškų bei lotyniškų žodžių.

Ricœuras kalba apie vertimo džiaugsmą kaip svetingumą – svetimšalio kalbą priimti savąja kalba. Kokiems kūriniams su džiaugsmu suteiktumėt „namus“ lietuvių kalboje?

Man norisi išversti gerokai daugiau, negu kada nors pajėgsiu – gal čia tokia visų pradedančiųjų liga? Norėtųsi toliau gilintis į šiuolaikinę prancūzų filosofiją, gal net nebūtinai Ricœuro. Labai įdomi man ir vertimo teorija. Be abejo, daugiausia norėtųsi padovanoti graikų literatūrai, kuri net gerokai stipriau kvepia namais negu savoji. Čia jau kaip Dievas duos.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2012 m. Sausio

PATKPŠS

 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31  

 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:24:01 Jan 29, 2012   
Jan 2011 Jan 2013
Sąrašas   Archyvas   Pagalba